Tinklalapio logotipas
Grįžti

Metodinėse dienose gamtos mokslų, technologijų ir meninio ugdymo mokytojai svarstė, kaip gerinti mokinių pasiekimus
event 2015-08-27 domain Ugdymo plėtotės centras

Metodinėse dienose gamtos mokslų, technologijų ir meninio ugdymo mokytojai svarstė, kaip gerinti mokinių pasiekimus

Rugpjūčio 26 dieną Ugdymo plėtotės centre (toliau – UPC) buvo tęsiamas metodinių dienų ciklas „Mokinių mokymosi gerinimas: ką galime padaryti?“, kuriame dalyvavo savivaldybių metodinių būrelių pirmininkai, švietimo skyrių, švietimo centrų ir švietimo pagalbos tarnybų specialistai. 

Trečiąją metodinių dienų ciklo dieną dirbo dvi pedagogų grupės:

  1. Gamtamokslinio ugdymo grupė

    Grupės darbą pradėjo Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojas Gražvydas Kazakevičius, konstatuodamas, jog 5 ir 9 klasių mokinių pasiekimai mokantis gamtos mokslų dalykų reikšmingai skiriasi. Pavaduotojas nurodė keletą galimų faktorių, lemiančių žemus pasiekimus: nepakankamas kalbėjimasis su vaikais apie mokymąsi ir numatytą veiklą mokslo metais; nepakankamas mokinių pažinimas; ugdymo priemonių, turinio pritaikymas mergaitėms. Todėl mokinių pasiekimus galėtų pagerinti ne tik užduočių individualizavimas, dialogo su mokiniais mezgimas ir atsakomybės už mokymąsi pasidalijimas, bet ir ugdymo turinio, priemonių peržiūra, pritaikant jas pagal lyčių poreikius.

    Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Nemanienė pristatė STEAM (angl. Science, Technologies, Engineering, Arts and Mathematics) koncepciją ir pabrėžė mokinių pasiekimų mokantis STEAM dalykų svarbą Sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimui bei indėliui į šalies ekonominę ir technologinę pažangą. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė nurodė, jog STEAM dalykų mokinių pasiekimų gerinimas – vienas iš parengto STEAM ugdymo veiksmų plano projekto tikslų. Šiam tikslui įgyvendinti pasirinkta kompleksiškas švietimo politikos įgyvendinimas, kuris apima programų atnaujinimą; STEAM ugdymui reikalingos infrastruktūros ir mokymosi aplinkos plėtojimą; nacionalinio STEAM mokyklų tinklo kūrimą; STEAM klasterių, kurie įtrauktų mokslo ir pramonės sektorių institucijas, kūrimosi skatinimą.

    Dr. Laimos Galkutės, UPC įgyvendinamo „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ projekto veiklos vedėjos, pristatyme buvo aptariamas gamtos mokslų programų atnaujinimas. Veiklos vedėja išskyrė gamtamokslinio raštingumo, vertybinių nuostatų ir gyvenimiškų kontekstų svarbą gamtos mokslų ugdymui. Projekte rengiamas integralus gamtos mokslų kursas 5–8 klasėms siekia realizuoti šiuos kriterijus ir taip prisidėti prie gamtamokslinio pasaulėvaizdžio kūrimo ir pasiekimų gerinimo.

    Skirtingai nei kitų dalykų metodinėse dienose, gamtos mokslų dalykų mokytojai nedirbo atskiromis sekcijomis, todėl metodinių dienų dalyviai turėjo galimybę išgirsti apie kolegų iš visų gamtos mokslų dalykų asociacijų veiklą, skirtą mokinių pasiekimams gerinti. Lietuvos biologijos, chemijos ir fizikos mokytojų asociacijų prezidentai akcentavo, kad jose vyksta diskusijos dėl mokinių pasiekimų gerinimo. Problema asociacijose sprendžiama šiais būdais: organizuojamos neformalios mokslo populiarinimo veiklos, vykdoma gerosios patirties sklaida kolegoms, bendradarbiaujama organizuojant ugdymo procesą. Asociacijų atstovai iškėlė augantį ugdymo turinio harmonizavimo ir mokymosi tyrinėjant poreikį.

    Metodinės dienos metu gamtos mokslų mokytojams buvo pristatytos ilgalaikių ir trumpalaikių pedagogų stažuočių užsienyje įžvalgos, skirtos populiarinti STEAM ir gerinti pasiekimus. Dalyviai buvo supažindinti su skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, skirtomis aukštesniems mąstymo gebėjimams ugdyti, ŠMM patvirtinta Brandos darbo programa bei mokyklų laboratorijų modernizavimo ir plėtros finansavimu.

    Po pristatymų vyko bendra diskusija aktualiais mokinių gamtamokslinio ugdymo klausimais. Dalyviai pasiūlė:

    • Nacionaliniu lygmeniu:

      • suderinti skirtingų sričių ugdymo turinį;

      • parengti ir viešai skelbti visų dalykų brandos egzaminų užduočių recenzijas ir antrinę analizę;

      • siekiant suderinti visų gamtos mokslų vadovėliuose pateikiamą medžiagą, naujai leidžiamų vadovėlių vertinimą turėtų atlikti visų gamtos mokslų dalykų ekspertai.

    • Mokyklos lygmeniu:

      • siekiant tiriamosios veiklos mokykloje plėtojimo, ugdymo kokybės gerinimo ir pamokų tvarkaraščio optimizavimo, gamtos mokslų mokytojams glaudžiau bendradarbiauti su mokyklos administracija, tiksliųjų mokslų ir kitų dalykų mokytojais;

      • plėtojant eksperimentinę veiklą, bendradarbiauti su mokslo institucijomis;

      • plėtojant ir modernizuojant mokyklų laboratorijas, įtraukti tėvus.

  2. Technologinio ir meninio ugdymo grupė

    Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojas Ričardas Totoraitis, sveikindamas technologinio ir meninio ugdymo grupės dalyvius, pabrėžė, jog menų ir technologijų mokytojai yra tie, kurių darbas turi tam tikro amžinumo: kūrybiškumo niekada negali būti per daug, o praktinių įgūdžių įgijimas kiekvienam mokiniui itin svarbus besimokant, tačiau ypač didelę reikšmę įgauna baigus mokyklą. Jis linkėjo sėkmės įkvepiant mokinius nenustoti ugdytis šioje srityje visą gyvenimą, kas yra svarbu ir jų pačių, ir visos Lietuvos ateičiai.

    Švietimo ir mokslo Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Dalia Švelnienė ir Laima Rutkauskienė pristatė švietimo sistemos prioritetus, pagrindines naujoves, ypač skatino domėtis galimybe pasinaudoti neformaliojo vaikų švietimo lėšomis savo plėtojamoms neformaliojo ugdymo veikloms už mokyklos ribų. Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus vedėja dr. Loreta Statauskienė pakvietė dalyvius atlikti kūrybinę užduotį ir tokiu būdu diskutuoti, kaip gerinti mokinių pasiekimus. Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Šokio ir teatro katedros docentė Emilija Sakadolskienė klausė dalyvių: „Kodėl mes mokome to, ko mokome? Jei vaikas, jo tėvai ar mokyklos vadovai paklausia „O kam to reikia?“, ar mes turime atsakymą į šį klausimą?“

    Po pietų vyko darbas sekcijose:

    • Technologinio ugdymo mokytojai gilinosi į veiksmingo mokymosi būdus ir mokytojų bendradarbiavimą, padedantį tobulinti technologinio ugdymo turinį ir siekti aktyvesnio ir geresnio mokinių mokymosi. Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkė Eglė Vaivadienė dalinosi įžvalgomis, kaip gerinti mokinių mokymąsi teikiant metodinę pagalbą mokytojams, pristatė Technologijų ugdymo kaitos gairių projektą. Lietuvos technologijų mokytojų asociacijos atstovai Henrikas Vaišvila ir Aušra Jurgaitienė, pristatydami asociacijos veiklą ir per metus pasiektus rezultatus, pagrindė, kad mokytojų bendravimas ir bendradarbiavimas – galimybė tobulinti technologinio ugdymo turinį, siekiant geresnių mokinių mokymo(si) rezultatų.

    • Meninio ugdymo mokytojai, įkvėpti Ugdymo plėtotės centro ugdymo turinio skyriaus metodininkės Žydrės Jautakytės pranešimo, aptarė, kaip meninis ugdymas galėtų tapti kūrėjų inkubatoriumi, kaip integruoti medijų ir informacinį raštingumą. Jie buvo paraginti dalyvauti Lietuvos edukologijos universiteto pradedamame muzikos dalyko situacijos Lietuvoje tyrime, kuris siekia, kad norminamieji teisės aktai būtų pagrįsti realiais duomenimis, mokytojų patirtimi ir praktika. Kornelijus Platelis pristatė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos projektą „Menininkai – mokyklai“.

Metodinės dienos dalyviai sutarė, kad esminis atspirties taškas planuojant mokinių mokymąsi turėtų būti ilgalaikis požiūris – nuostata, jog ugdome ne mokyklai, o gyvenimui, laviname gebėjimus, kurių taikymas mokiniui bus aktualus ir po 25 metų. To siekiant, reikia nuolat kelti sau klausimą „Kodėl tai svarbu?“ ir mokyti dalyko esmės, mokymąsi siejant su mokinių gyvenimo kontekstu, dienos aktualijomis ir pomėgiais, asmeniniais gebėjimais, remiantis mokinių savaime įgyta patirtimi keliauti link profesionaliojo suvokimo ir estetinio skonio. Itin svarbi pačių mokytojų motyvacija nenustoti mokytis patiems, įsivardyti aktualias mokymosi kryptis ir ieškoti mokymosi galimybių, aktyviai dalytis gerąja patirtimi tarpusavyje, tam išnaudojant įvairias platformas – pvz., Ugdymo sodą. Pabrėžta bendradarbiavimo su profesionalais, dalykų tarpusavio integracijos, projektinės veiklos svarba.

Tie, kas negalėjo dalyvauti šių metų metodinių dienų atidaryme, akimirkas iš metodinių dienų atidarymo jau netrukus galės išvysti „Mokytojo TV“. Pasibaigus metodinėms dienoms bus parengtas leidinys su aktualiais lektorių pranešimais.

Ugdymo plėtotės centro informacija