Tinklalapio logotipas
Grįžti

lrt.lt: Libertas Klimka. Mokyklinius metus pasitinkant
event 2015-09-03 domain Švietimo informacinių technologijų centras

lrt.lt: Libertas Klimka. Mokyklinius metus pasitinkant
Linksmu mokyklinio varpelio tilindžiavimu pasitinka rugsėjis. Su jauduliu prisimename savo mokyklinius metus, geruosius mokytojus, tokią didelę įtaką turėjusius mūsų gyvenime. Juk kiekvienas tikrai sutikome nuostabių mokytojų, kuriems dėkingumą jaučiame visą gyvenimą už įdiegtas dvasines vertybes, už teisingas orientacijas gyvenime, sužadintą žingeidumą pažinimui, meilę gamtai, pagalbą sunkiais ar kritiniais jaunystės metais. Mokytojų globai atiduodame savo didžiausią brangenybę – vaikus ir anūkus.
 
Tačiau šiandienos šventinės dienos jaudulyje – ir nerimas dėl mūsų mokyklos ateities. Tiesa tokia: kokia šiandien mokykla, tokia rytoj mūsų visuomenė ir valstybė. Tad kodėl garbingiausia mokytojo profesija vis neatgauna prestižo? Kodėl vis mažiau jaunimo ateina studijuoti į Lietuvos edukologijos universitetą? Kas mokykloje dėstys nelengvus tiksliuosius mokslus, kuriems reikalinga ypač subtili metodologija? Ar pakankamai apgalvota yra mūsų švietimo strategija?
 
Juk nuo šių problemų sprendimo priklauso Lietuvos ateitis. Neturime dairytis į procesus, vykstančius didelėse šalyse, galingos ekonomikos sistemose, – tai būtų akivaizdi klaida. Maža valstybė turi įsigilinti į savo specifinius poreikius, o švietimo problemas spręsti nekopijuojant kitų šalių patirties. Gyvenkime savo galva, savo reikmėmis, savo ateities matymu...
 
Tačiau šventinė diena – ne laikas kalbėti apie bėdas... Mokslo metų pradžia – gera proga prisiminti švietimo istorijos Lietuvoje tradicijas. Yra ten įdomių ir naudingų, net pamokančių dalykų. Žinios apie pirmąsias mokyklas Lietuvoje – iš XIV a. pabaigos. Tai susiję su Lietuvos krikštu, nes mokyklos būdavo steigiamos prie parapijinių bažnyčių, o mokytojais būdavo išsilavinę vienuoliai, vadinami bakalaurais.
 
Po Lietuvos krikšto mokyklų steigimas vyko labai sparčiai: XVI a. pradžioje vien Vilniaus vyskupystėje jų buvo apie 120. Viduramžių mokymo sistema buvo dvipakopė: pradžioje dėstytas triviumas: gramatika, retorika, dialektika (taip tuomet vadindavo logiką, mąstymo meną). Aukštesniojo lygio mokyklose mokyta dar ketverių mokslų – kvadriumo: aritmetikos, geometrijos, astronomijos ir muzikos. Taigi pilnas išsilavinimas apėmė septynis laisvuosius mokslus arba menus. Atskiros būdavo teisės mokyklos, kuriose dėstyti notariato dalykai ir prekybos reguliavimas.
 
Viduramžių švietimas ir kultūra ėmė kilti į naują lygmenį, įsteigus pirmuosius universitetus. Tai įvyko XIII a., Renesanso pradžios laikmečiu, ėmus studijuoti antikos paveldą. Korporacinėje to meto visuomenėje gimė nauja bendrija, – tai dėstytojų ir studentų  akademinė bendrija, lotyniškai vadinama universitu. Kartu ši sąvoka žymėjo ir studijuojamų mokslų visumą.
 
Tuometinį universitetą sudarydavo keturi fakultetai: menų, teisės, medicinos ir teologijos. Dažnas universitetas iš karto ir neturėdavo visų keturių. Štai ir vilniškį, įsteigtą 1579 m., pradžioje sudarė  filosofijos ir teologijos fakultetai. Universitetai nuo kitų mokyklų skyrėsi ir tuo, kad teikdavo mokslo laipsnius. Pats aktas vadintas promocija, – tai svarbus universitetinio gyvenimo ceremonialas, prasminga tradicija.
 
Mokslo laipsniai būdavo trijų pakopų: bakalauro, licenciato ir daktaro  arba magistro. Bemaž kaip dabar. Laipsniai būdavo įgyjami ne vien egzaminų laikymo būdu.
 
Manyta, kad dėstytojas turi būti ne tiek mokslo žinių aiškintojas, kiek kūrybiškas mąstytojas, randantis originalų problemos sprendimo būdą. Pretendentas į laipsnį turėjo pateikti ir viešai prieš universiteto bendriją apginti teiginius, skirtus kurio nors klausimo nagrinėjimui. Disputas buvo pagrindinis viduramžių mokymo, kartu ir kūrybinės minties ugdymo metodas.
 
Įdomi yra termino „bakalauras“ kilmė. Bacca laurea – lotynų kalba tai reiškia laurų šakelę, garbės simbolį; bacalaria – tai Prancūzijoje vasalo valdomas žemės feodas, bacalaureus – viduramžių laisvas žmogus, turintis ūkį. O vėliau šis žodis reiškė amatininką, atlikusį privalomą stažuotę, bet dar netapusį garbingu cecho meistru. Taip pat bakalauru vadindavo ir ginklanešį, savo tarnyste siekiantį riterio vardo. Apskritai, tai – asmuo, jau turintis tam tikrų žinių ir patyrimo, bet norintis pakilti dar aukščiau. Universiteto aplinkoje tai reiškė, kad  studento žinios ir įgūdžiai jau patikrinti per egzaminus bei ginant tezes. Suteikiant bakalauro laipsnį, jis pripažįstamas galinčiu dėstyti pradinius studijų dalykus, būti mokytoju.
 
Licenciatas – tarpinė grandis tarp bakalauro ir daktaro arba magistro. Pažodžiui, tai – „turintis teisę dėstyti“. Šį leidimą bakalaurui suteikdavo universiteto rektorius arba kancleris.
 
Daktaras – aukščiausias mokslo laipsnis viduramžių universitetuose. Titulas gimė XII amžiuje Bolonijos teisių mokykloje. Šio vardo sinonimas – magistras. Vėlyvaisiais viduramžiais magistrais vadinti menų ir filosofijos fakultetų dėstytojai, o daktarais – teologai. Tik daktarai ar magistrai galėdavo tapti universiteto profesoriais. Savo teisėmis jie prilygo kilmingiesiems. Galėjo rengtis kaip bajorai, nešiodavo ypatingą žiedą ir kepuraitę; į teismą juo kviesdavo tam tikra iškilminga forma, o ir bausmės už nusižengimus teisei būdavo mažesnės.
 
Lietuvoje pirmąsias akademines – filosofijos ir teologijos – studijas įkūrė vienuoliai dominikonai 1507 metais Vilniaus vienuolyne. Tai buvo aukštesniojo lygio mokykla, Schola particularis, joje mokėsi kandidatai į vienuolius. 1570 m. aukštesniojo lygio mokyklą – kolegiją įsteigė ir jėzuitai. Čia jau galėjo studijuoti ir pasauliečiai. Netrukus susirūpinta ir mokslo laipsnių teikimu, kad Lietuvos bajorų ir miestiečių sūnums nereikėtų vykti studijoms į užsienį. Tačiau tik suteikus kolegijai aukštosios mokyklos – akademijos ir universiteto rangą, buvo gautas ordino vyresnybės pritarimas.
 
1583 m. spalio mėnesį Vilniuje pirmą kartą įvyko promocijų iškilmės: suteikti daktaro laipsniai ispanų kilmės teologijos profesoriams Garsijai Alabianui ir Antonijui Ariasui. Kitų metų  sausio mėnesį pirmą kartą suteikti ir laisvųjų menų bei filosofijos bakalauro laipsniai: juos gavo net šeši Filosofijos fakulteto absolventai.
 
Mūsų švietimo istorijoje įsimintiniausia data – 1773 m., kai buvo įkurta Edukacinė Komisija, pirmoji švietimo ministerija Europoje, o visa mokyklų sistema tapo pavaldi universitetui.
 
Komentaras skambėjo per LRT Radiją.