Tinklalapio logotipas
Grįžti

Rytoj Milane prasideda ES jaunųjų mokslininkų konkursas
event 2015-09-16 domain Švietimo ir mokslo ministerija label_outline Projektai ir konkursai

Rytoj Milane prasideda ES jaunųjų mokslininkų konkursas

Rugsėjo 17 d. Milane (Italija) prasideda Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas. Šiemet konkurse dalyvauja jaunieji mokslininkai iš 39 pasaulio šalių. Jie savo darbus pristatys biologijos, chemijos, kompiuterijos, inžinerijos, matematikos, medicinos, fizikos, aplinkos ir medžiagų tyrimų, socialinių mokslų ir pasaulinei parodai EXPO 2015 skirtoje maisto kategorijose. Geriausių darbų autoriai bus paskelbti ir apdovanoti rugsėjo 21 dieną.

Lietuvos atstovai konkurse pristatys keturis darbus:

Palangos senosios gimnazijos absolventai Gabrielė Bumbulytė ir Lukas Petreikis „Aruodinio straubliuko (Sitophilus granarius L.) elgesio modifikacija, panaudojant natūralius augalinius ekstraktus ir fizikinius veiksnius“ (darbo vadovė Danguolė Baranauskienė). Darbo tikslas – įvertinti aruodinio straubliuko, vieno dažniausiai sutinkamų sandėliuojamų grūdinių kultūrų kenkėjų Lietuvoje, gadinančio varpinių kultūrų grūdus, miltus, sėlenas, elgsenos pokyčius, indukuojamus natūralių cheminių ir fizinių veiksnių. Po ne vienus metus trukusio tiriamojo darbo jaunieji mokslininkai sukūrė takelių metodą, leidžiantį stebėti ir įvertinti vabalų elgseną, ir pristatė aruodinių straubliukų elgesio tyrimą bei unikalų jų kontrolės metodą naudojant augalų ekstraktus. Darbas pristatomas biologijos kategorijoje.

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos absolventai Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys „Žemo dažnio virpesių įtaka sėklų dygimui ir augalo vegetacijai“ (darbo vadovė Valentina Rakužienė). Darbe nagrinėjama žemo dažnio garsinių virpesių įtaka augalų sėklų dygimo dinamikai bei augalo ankstyvajai vegetacijai. Augalų fenologinėms fazėms ir su tuo susijusiam jų produktyvumui didelę įtaką turi vegetacijos pradžia, sėjos ar sodinimo laikas. Nuo 2013 m. atliekamu tyrimu jaunieji mokslininkai įrodė, kad žemu dažniu prieš daiginimą paveiktos sėklos greičiau sudyksta, iš tokių sėklų ankstyvosios vegetacijos metu užauginama daugiau žaliosios masės. Šis tyrimas gali padėti žemdirbystės versle, nes leidžia pagreitinti sėklų sudygimą ir taip sutrumpinti produkto augimą. Tai ypač aktualu auginant augalus, kurių dygimo metas sutampa su nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis. Darbas pristatomas maistui – EXPO 2015 skirtoje kategorijoje.

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos absolventai Ligija Andrijauskaitė ir Karolis Šikšnys „Žemo ir aukšto dažnio akustinių bangų poveikis mikromicetų struktūrai ir mikotoksinams“ (darbo vadovė Valentina Rakužienė). Jaunieji mokslininkai savo darbe tyrė labiausiai aplinkoje paplitusius pelėsius ir kokią įtaką jų susidarymui, augimui bei išskiriamų mikotoksinų kiekiui turi išorės veiksniai – įvairūs paviršiai, pelėsio paveikimas skirtingo dažnio bangomis, apšvietimas skirtingo spektro šviesa. L. Andrijauskaitė ir K. Šikšnys mano, kad jų tyrimo rezultatai gali būti pritaikomi diegiant ventiliacijos sistemas bei kondicionierius, nes šiose vietose sunku išnaikinti pelėsį cheminiais būdais, todėl, pavyzdžiui, būtų galima pritaikyti žemo ir aukšto dažnio akustinius virpesius jų augimo stabdymui bei metabolitų kiekio mažinimui. Darbas pristatomas inžinerijos kategorijoje.

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos gimnazistė Greta Patkauskaitė „Kaštoninių keršasparnių (Cameraria ohridella) atbaidymas / naikinimas kvapiąja pelargonija (Pelargonium odoratissimum)“ (darbo vadovė Valentina Rakužienė). Darbo tikslas – ištirti, koks kvapiosios pelargonijos poveikis kaštoniniams keršasparniams. Šie į kandis panašūs drugiai augalams tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje pridaro daug žalos: labai pažeidžiami lapai, mažėja sėklų svoris, fotosintezės produktų sandėliavimo talpa, reprodukcijos tikimybė. Tyrimu nustatyta, kad kaštonų lapai, paveikti kvapiosios pelargonijos ištrauka, yra mažiau pažeidžiami kaštoninių keršasparnių ir yra žalesni nei nepaveikti ja. Taip pat, kad ištraukos veiksmingumas priklauso nuo ištraukos koncentracijos: kuo koncentracija didesnė – tuo ji efektyvesnė ir geriau atbaido kenkėjus. Darbas pristatomas aplinkos tyrimų kategorijoje.

Šiemet Lietuvai atstovaujančių jaunųjų mokslininkų darbai atrinkti iš 100 konkurso nacionaliniam etapui pateiktų darbų. Nacionalinio etapo komisija, sudaryta iš patyrusių šalies mokslininkų, vertino darbų originalumą, moksliškumą, profesionalumą ir kruopštumą, tyrimo metodikos naujumą, savarankiškumą, darbo tęstinumą, darbo vizualinis pateikimą bei gebėjimą darbo tema diskutuoti su komisijos nariais. Nacionalinį konkurso etapą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Nuo 1989 m. Europos Komisijos organizuojamo ES jaunųjų mokslininkų konkurso tikslas – skatinti mokinius kurti mokslines idėjas, formuoti mokslinio mąstymo, tiriamojo darbo įgūdžius. Jame gali dalyvauti 14–20 metų amžiaus jaunieji mokslininkai. 

Daugiau informacijos apie konkursą:

www.eucys2015.eu ir www.njmk.smm.lt. 

Švietimo ir mokslo ministerijos

Komunikacijos skyrius

El. paštas info@smm.lt