Tinklalapio logotipas
Grįžti

bernardinai.lt: Kipras Andziulis: „Norėtųsi, kad žodžiai „negalima“ ir „draudžiama“ mokykloje būtų labai reti“
event 2015-09-18 domain Švietimo informacinių technologijų centras

bernardinai.lt: Kipras Andziulis: „Norėtųsi, kad žodžiai „negalima“ ir „draudžiama“ mokykloje būtų labai reti“
Kipras Andziulis vienuoliktokas, jis jau antrus metus mokosi Estijoje, tarptautinio bakalaureato mokykloje. Su juo kalbamės apie mokyklų skirtumus, jų problemas ir geresnės mokyklos viziją.
 
Kiprai, papasakok, kaip atsidūrei Tartu.
 
Kai mano tėtis gavo pasiūlymą važiuoti dirbti į Estiją, Tartu miestą, jis ir man pasiūlė vykti kartu bei mokytis tarptautinio bakalaureato mokykloje. Apsispręsti nebuvo lengva, bet po ilgų apmąstymų nusprendžiau, jog noriu išbandyti ką nors naujo, todėl išvažiavau.
 
Kokia yra tavo mokykla? Tartu  visai netoli. Ar ji skiriasi nuo Lietuvoje esančių mokyklų?
 
Dabartinė mano mokykla nėra nei didelė ar labai prabangi, ji, kaip ir dauguma mokyklų. Bet jeigu imčiau ją lyginti su Lietuvos mokyklomis, skirtumas vis dėlto atsiskleistų. Visos pertraukos čia trunka 10 minučių, o ilgoji – 20. Šiek tiek skiriasi ir pažymių sistema. Lietuvoje turime dešimtbalę, o čia, Tartu tarptautinio bakalaureato mokykloje, – penkiabalė. Bet kaip didžiausią skirtumą norėčiau paminėti tai, jog mokiniai ir mokytojai čia dažniausiai gerai nusiteikę ir linksmi. Niekada negalvojau, jog taip sakysiu, bet noriu eiti į mokyklą. 

Ar savo mokykloje užsiimi kokia nors popamokine veikla?
 
Po pamokų dažniausiai einu žaisti krepšinį arba sportuoti į sporto salę. Kadangi mes neturime kūno kultūros pamokų, nusprendžiau, jog sportuoti vis vien reikia. Bakalaureato programa taip pat skatina popamokinę veiklą, turime rinkti socialines valandas.

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė šių mokslo metų šūkiu paskelbė – „Nė vienos praleistos pamokos“. Užsimota padaryti, jog mokykloje nedingtu nė viena pamoka, kad renginiai vyktų po pamokų ir taip popamokinė veikla netrukdytų pamokoms. Kadangi esi mokęsis ir Lietuvoje, o dabar turi ir tarptautinės patirties, įdomu, kaip Tau visa tai atrodo. Kaip manai, ar pamokų nelankymas mokykloje yra didelė problema? 
 
Su ministrės šūkiu ne visai sutinku. Visgi mokykla nėra kalėjimas, ir mokiniai turėtų turėti teisę rinktis. Kiekvienas mokinys turėtų būti pats atsakingas už save ir pamokų lankymą. Jeigu mokinys mano, jog jo veikla, kuria jis užsiima vietoj pamokų yra svarbesnė, – tegul eina ir daro. Ir net nebūtinai jis turi būti teisus, gal ta veikla yra nieko verta, nesvarbu. Reikia leisti pabandyti. Juk šitaip ir išsiugdomas atsakingumas.

Griežtas draudimas nepraleisti pamokų padarytų mokyklą labai nejaukią. Norėtųsi, jog žodžiai „negalima“ ir „draudžiama“ mokykloje būtų labai reti. 

Kaip manai, ko reikėtų, kad mokiniai patys norėtų eiti į mokyklą? Ar taip apskritai įmanoma?
 
Norint padaryti, kad mokiniai noriai pavyzdingai lankytų pamokas, reikia išmokyti mokinį suprasti pamokos paskirtį ir svarbą. Mokykla neturi būti priešas, netgi atvirkščiai. Joje mokinys turi diskutuoti save jaudinančiais klausimais, turi atrasti ir sužinoti tai, kas jam be galo rūpi. O juk norėti sužinoti, manau, yra vienas iš prigimtinių žmogaus savybių.

Kokie yra Tavo mokyklos mokytojų ir mokinių santykiai? Kaip manai, kas juos lemia?
 
Mano mokykloje mokinių ir mokytojų santykiai yra geri, galiu jiems bet kada parašyti laišką, jeigu ko nors nesuprantu, galiu paprašyti papildomų pamokų, jei matau, jog jų reikia. Čia mokytojams labai svarbus tavo požiūris ir motyvacija. Jie noriai su tavimi dirbs, net jeigu tau nesiseka, svarbiausia, kad norėtum išmokti.
 
O kokias mokyklose egzistuojančias problemas įvardytum?
 
Manau, viena iš pagrindinių problemų yra nuolatinis mokinių gąsdinimas ir testavimas. Bene kiekvieną dieną gali išgirsti žodį „testas“ arba „egzaminas“. Mokiniai jaudinasi dėl gero pažymio, dėl to pradeda sukčiauti. Jie nevertina ir nesupranta, kam mokosi vienus ar kitus dalykus.
 
Pastaruoju metu garsiai ir daug kalbama apie patyčias mokykloje. Mūsų mokykloje šios problemos nepastebiu. Čia dirba puiki psichologė, pas kurią nebijo eiti ir eina daug mokinių, tai yra labai svarbu.
 
Dar vienas dalykas, į kurį Švietimo ir mokslo ministerija telkia dėmesį – tai mokinių sveikata ir nepakankamas judėjimas. Planuojama įvesti 25 min. trukmės judėjimo pertrauką. Kaip manai, ar tai reikalinga?
 
Nors pats mėgstu sportuoti, manau, jog judėjimo pertrauka mokykloje yra nereikalinga. Juk pertrauka skirta mokinio asmeniniam laikui, jo poilsiui. Judėjimui yra skirtos kūno kultūros pamokos.

Kalbino Birutė Grašytė