Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Iki 15 eurų pigesnių būrelių tikėjęsi tėvai nusivils – kai kurios ugdymo įstaigos atkanda kąsnį ir sau
event 2015-09-29 domain Švietimo informacinių technologijų centras

15min.lt: Iki 15 eurų pigesnių būrelių tikėjęsi tėvai nusivils – kai kurios ugdymo įstaigos atkanda kąsnį ir sau
Nuo spalio 1 d. įsigaliosiančio neformalaus ugdymo krepšelio pagrindinis tikslas – didinti būrelių prieinamumą ir mažinti tėvų finansinę naštą. Iki 15 eurų – tikslią sumą dar patvirtins savivaldybės – tiek galėtų sumažėti mėnesio vieno būrelio kaina vaikui. Vis dėlto palengvinti tėvų finansinę dalią skuba ne visos neformalaus ugdymo įstaigos. Jos, naudodamosi palikta galimybe, lėšas ketina paskirti savo reikmėms ar darbuotojų atlyginimams.
 
Tikslas – prieinamumas
 
Nuo spalio 1-osios Lietuvoje trims mėnesiams – iki metų galo – įvedamas neformalaus ugdymo krepšelis. Jo dydį galutinai nustatys savivaldybės, padalinusios neformaliam krepšeliui paskirtus 3,2 mln. Eur iš į akredituotas ugdymo programas užregistruotų vaikų skaičiaus. Numatoma, kad ši suma bus iki 15 Eur.
 
Neformalaus krepšelio principas – kad švietimo reikmėms skirti pinigai „keliautų“ paskui vaiką. Neformalaus ugdymo įstaigos gautas lėšas galės panaudoti mėnesinės įmokos už būrelį sumažinimui, taip palengvindamos tėvų finansinę dalią. Sakykime, jei prieš įvedant krepšelį plaukimo treniruotės kainavo 30 Eur, neformalaus ugdymo krepšelį „atnešusio“ vaiko tėvams galės būti suteikta galimybė mokėti 15 Eur.
 
Nemaža dalis neformalaus ugdymo įstaigų teigia, kad eis šiuo keliu ir sieks padidinti neformalaus ugdymo prieinamumą. Kita dalis ketina pasinaudoti punktu, nurodančiu, kad krepšelio lėšos gali būti naudojamos ir ugdymo įstaigos reikmėms, darbuotojų atlyginimams ir pan. Tokiu atveju būreliai tėvams atpigs tik dalimi nustatytos neformalaus krepšelio sumos arba visai neatpigs.
 
Greičiausiai kainos nemažins
 
Į neformalaus ugdymo krepšelį pretenduoti galinčių įstaigų sąraše esančio Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubo direktorė Irena Zavaliauskienė visų pirma prašė atkreipti dėmesį, kad neformalaus krepšelio suma dar nėra aiški – juk dar laukiama savivaldybės sprendimo. Paklausta, ar visa suma, kurią gaus iš savivaldybės, bus skirta būrelio kainos mažinimui, įstaigos vadovė atsakė neigiamai.
 
 „Yra nurodyta, kam tie pinigai gali būti panaudoti. Numatyta, kad jie gali būti skirti ir atlyginimams sumokėti, ir tiesioginėms išlaidoms“, – teigė neformalaus ugdymo įstaigos vadovė.
 
Dėl pigesnės mėnesinės įmokos vadovė atsakyti dar negalėjo. Tikino laukianti žinių iš savivaldybės, kokia tai apskritai bus suma, o tada spręsianti. Vis dėlto, užsiminė, kad būrelių kainos Žirmūnų vaikų ir jaunimo klube ir taip mažos, todėl planų piginti nėra.
 
„Šiek tiek gal ir atpigs, nors pas mus būrelių kainos apskritai yra labai mažos, todėl piginti nesame linkę. Kitur būreliai kainuoja po 20 Eur, pas mus po 8, 10 ar 11 Eur. Tėvai net kartais klausia, tai vienkartinis ar mėnesinis mokestis. Taigi nelabai yra kur ir piginti“, – kalbėjo I.Zavaliauskienė.
 
Greičiausiai visas neformalaus krepšelio lėšas veiklos reikmėms skirs bei būrelio kainos nemažins ir menų studija Vilniuje „Artoteka“.
 
„Ta suma iš tiesų yra lašas jūroje. Mūsų programos yra labai ilgos ir medžiagos labai brangios. Mes stengsimės būti lankstūs, jei matysime, kad viena ar kita programa surinks labai daug vaikų ir kaštai pasidengs, tada, žinoma, sumažinsime kainą. Bet jeigu ne, tiesiog panaudosime tą galimybę priemonėms pirkti ir dėstytojų atlyginimams“, – teigė studijos vadovė Margarita Lozinskaja.
 
Būrelis pigs iš dalies
 
Vilniaus krepšinio akademijos direktorius ir treneris Mindaugas Tiškus tikino, kad neformalaus krepšelio lėšas panaudos ir tėvams, ir įstaigai.
 
„Dalį panaudosime būrelio atpiginimui, o dalį – reikmėms. Jei būtų, sakykime, 15 Eur, 10 iš jų skirtume atpiginti mėnesinę įmoką, o 5, kaip minėjau, inventoriui. Iš tiesų, tas santykis gali keistis, nes mūsų atveju kaina labai priklauso nuo salės, kurioje sportuojame. Kai kuriais atvejais gali būti ir taip, kad sumažinsime kainą ir visa neformalaus krepšelio suma“, – teigė pašnekovas.
 
Panašiai svarstė ir šokių mokyklos „Linedance“ vadovė ir įkūrėja Neringa Kirklienė: „Anksčiau aš maniau, kad visos tos lėšos turi būti skirtos kainos mažinimui. Dabar susisiekiau su savivaldybės darbuotoja ir išsiaiškinau, kad jos gali būti skirtos ir įstaigai – darbuotojų atlyginimams didinti, reikmėms, inventoriui ir pan.
 
Kol kas aš galvoju, kad taip išloštų ir tėvai, ir įstaiga. Tų priemonių tikrai reikia – ir kostiumai, ir kilimėliai. Iki šiol tėvai mokėdavo ir už būrelį, ir papildomai už minėtus dalykus, tad tuos pinigus galėtume jiems ir panaudoti. Taigi aš dar mąstau. Esu linkusi padaryti pigiau, tačiau, manau, kad kai paaiškės suma, tiesiog tarsimės su tėvais, juk iš to turi išlošti ir jie.“
 
Visas krepšelis – kainai mažinti
 
Tarptautinė vaikų intelekto lavinimo akademija „Menar“ – viena iš tų neformalaus švietimo įstaigų, kurios planuoja visą neformalaus ugdymo krepšelio sumą skirti būrelio kainos mažinimui.
 
„Kokia tai bus suma, kol kas nežinome. Kreipėmės į savivaldybę, kuri tikino, kad dar reikia luktelėti. Tačiau mūsų įstaiga visą sumą, kuri bus numatyta, planuoja skirti būrelio mėnesinės įmokos mažinimui“, – tikino „Menar“ akademijos administratorė Monika.
 
Sumažinti neformalaus ugdymo kainą tiek, koks bus numatyta neformalaus krepšelio dydis, ketina ir Menų mokykla „Orfėja“, tai patvirtino jos atstovė Margarita Garmutė.
 
Didžiausios neformalaus ugdymo įstaigos – Lietuvos vaikų ir jaunimo centro – vadovas Valdas Jankauskas tikino, kad visos iš savivaldybės skirtos lėšos bus nukreiptos būrelio prieinamumui didinti.
 
„Kitaip būtų nesąžininga. Juk šie pinigai skirti vaikui, o ne įstaigos išlaikymui“, – tikino vadovas.
 
 „Aš manau, kad taip iškreipiama ir rinkos situacija. Vieni tas lėšas panaudoja savo reikmėms, kiti – vaikams. Tačiau, mano nuomone, ilgainiui tai išaiškės ir žmonės įvertins tuos, kurie buvo sąžiningesni“, – mintis dėstė V.Jankauskas.
 
Rinką sureguliuos vartotojas
 
Vienas iš neformalaus ugdymo krepšelio iniciatorių liberalas Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad pagrindinis šio žingsnio tikslas – didinti neformalaus ugdymo prieinamumą ir plėsti jo spektrą. Pasak jo, skubotai vertinti dabar susiklosčiusios situacijos nederėtų, nes tikslas vis tiek bus pasiektas, o periferiją sureguliuos patys šių paslaugų vartotojai.
 
„Visų pirma, reikėtų pasidžiaugti, kad atsiras žymiai daugiau veiklų, kurias finansuos valstybė. Kiek žinau, dabar patvirtintos net 226 programos. Didžioji dalis neformalaus ugdymo programų tikrai atpigs ir bus prieinamesnės. Manau, kad tai labai pasijaus regionuose, kuriuose kai kurie užsiėmimai gali tapti net visai nemokami. O tie atvejai, kai neketinama piginti veiklos, yra labai maža dalis“, – kalbėjo G.Steponavičius.
 
Baimintis, dėl to, kad neformalus krepšelis nepasieks vartotojo, pasak idėjos iniciatoriaus, nereikėtų, nes žmonės patys pasirinks tuos, kas siūlo geresnes kainas ir galimybes.
 
 „Sakykime, vaikas lanko vieną sporto mokyklą ir tėvai mato, kad jiems paslauga nepinga. Sužino, kad kitur atpigo ir veda vaiką kitur. Tėvai spręs patys, o tada tie, kurie nusprendė veiklų nepiginti, matys ir rezultatus“, – svarstė G.Steponavičius. Pašnekovas pridūrė, kad visų pirma, reikia kelis mėnesius palaukti, tada bus matyti, kaip sistema veikia, ir bus galima daryti išvadas.
 
Ida Mažutaitienė