Tinklalapio logotipas
Grįžti

Bernardinai.lt: Pabėgėliai Lietuvoje klausiate - atsakome
event 2015-10-05 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Bernardinai.lt: Pabėgėliai Lietuvoje klausiate - atsakome

Pastaraisiais mėnesiais pabėgėlių srautai ir jų paskirstymas po Europos Sąjungos šalis tapo aštriausiu ir daugiausia aršių diskusijų sulaukiančiu klausimu. Žiniasklaida taip pat tam skiria dėmesį, netrūksta vertinimų ir istorijų viešinimo. Visgi nemažai ir spekuliavimo skaičiais, pagrįstų ir pramanytų būgštavimų. Taigi čia pristatome faktus apie pabėgėlių kelią Lietuvoje, privalomus integracijos etapus ir valstybinės paramos dydį.

Kas telpa į žodį „pabėgėlis“ ir „migrantas“?

Šiuo metu žiniasklaidoje dažniausiai girdimas terminas „pabėgėlis“, bet po šiuo žodžiu slepiasi ir prieglobsčio prašytojai, gaunantys tik laikiną apsaugą, ir pabėgėliai, kurių gyvybei gresia pavojus, ir ekonominiai migrantai.

Pirmiausia, migracija gali būti legali ir nelegali. Legalūs migrantai yra tie, kurie atvyksta į Lietuvą turėdami turistinę, darbo vizą arba laikiną leidimą gyventi, o jau atvykę pasiprašo prieglobsčio.

Nelegalūs migrantai – tie, kurie niekam nepranešę slaptai kerta sieną ir būna sugaunami pasienio ruože arba patys ateina į pasienio punktą. Paprastai keliaudami jie naudojasi nelegalaus pervežėjų verslo paslaugomis. Šie žmonės sulaikomi ir pasiprašo prieglobsčio. Jie praleidžia dvi paras patikros punkte, kol Migracijos tarnyba sprendžia, ar svarstys prieglobsčio prašymą, ir tikrina, ar žmogaus neieško Interpolas, ar jis nėra padaręs rimtų nusikaltimų savo šalyje, dėl kurių gali būti pagrįstai persekiojamas. Jeigu nusprendžiama svarstyti prieglobsčio prašymą, žmogus tampa legaliu prieglobsčio prašytoju ir yra apgyvendinamas Pabradės užsieniečių registracijos centre. Atmetus prašymą, žmogus siunčiamas atgal į savo valstybę arba atiduodamas į tarptautinės policijos rankas.

Kokį statusą įgauna prieglobsčio prašytojas?

Prieglobsčio prašytojai gali gauti dvejopą apsaugą.

Pirmasis variantas – papildoma apsauga. Žmogui suteikiama laikina apsauga, jeigu pripažįstama, kad jam šiuo metu nesaugu gyventi savojoje šalyje. Kai kuriems ukrainiečiams, kurie buvo atvažiavę į Lietuvą, apsauga nebepratęsta, nes Migracijos departamentas mano, jog jau galima grįžti ir saugiai gyventi Ukrainoje.

Antrasis variantas – pabėgėlio statusas, suteikiamas visam gyvenimui, kai žmogui, grįžusiam į savo valstybę, kiltų grėsmė gyvybei dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Dalis šį statusą gaunančių žmonių jau yra patyrę įkalinimą ar kankinimų savo šalyje.

Kokie yra prieglobsčio sistemos etapai Lietuvoje?

Lietuvoje veikia trijų pakopų prieglobsčio sistema. Kol svarstomas prieglobsčio prašymas, žmonės gyvena Pabradės užsieniečių registracijos centre. Gavusieji prieglobstį persikelia į Ruklos pabėgėlių integracijos centrą, o iš jo keliauja į miestą, kur dalyvauja prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos programoje.

I etapas: Pabradės užsieniečių registracijos centras

Pabradėje žmonės gyvena visą laiką, kol svarstomas jų prieglobsčio prašymas. Jie gali išeiti iš Registracijos centro ne ilgiau kaip 24 valandoms. Kadangi neturi dokumentų, tuo laikotarpiu negali dirbti. Jiems suteikiamas apgyvendinimas, maitinimas, vaikai gali lankyti mokyklą, bet ne darželį.

Kiekvienas prieglobsčio prašytojas gauna 10 Eur išmoką per mėnesį, už kuriuos turi įsigyti higienos reikmenų, trūkstamas sauskelnes (per dieną valstybė skiria dvejas) ir mišinukus vaikams, drabužius ir avalynę.

 

Evgenios Levin nuotrauka

Pabradėje prieglobsčio prašytojai gyvena nuo 3 iki 18 mėnesių. Nors sprendimas dėl prieglobsčio priimamas per pusmetį, žmonės gali jį skųsti, tada procesas užsitęsia gerokai ilgiau. Daugybės tautybių skirtingas religijas išpažįstančių žmonių gyvena tame pačiame pastate, kurį juosia spygliuota tvora. Dalis jų buvo kankinti, patyrė traumų ir jiems be galo sunku būti vienoje krūvoje.

Šalia Registracijos centro veikia Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ dienos centras „Kultūrų įkalnė“, kuriame teikiama humanitarinė ir medicininė pagalba, teisinės konsultacijos. Kartą per mėnesį prieglobsčio prašytojams išdalinami maisto higienos priemonių paketai, kas savaitę – drabužių labdara. Vykstantiems gydytis į sostinę kompensuojamos gydymosi išlaidos. Keturi socialiniai darbuotojai dirba su vyrais, moterimis ir vaikais.

Dienos centre organizuojami lietuvių kalbos kursai, ypač aktualūs rusiškai nekalbantiems žmonėms, informaciniai susitikimai su darbo biržos, policijos atstovais. Susitikimai yra savanoriški, tačiau dauguma prieglobsčio prašytojų juose dalyvauja, nes negalėdami dirbti neturi kuo užsiimti. Prieglobsčio prašytojai supažindinami su Lietuvos įstatymais ir visuomenės normomis, nes ne viskas, kas galima, pavyzdžiui, Čečėnijoje, yra leistina Lietuvoje ir atvirkščiai. Tačiau dauguma pabėgėlių išklauso tik dalį informacijos, priklausomai nuo to, kiek laiko gyvena Pabradėje ir kiek patys būna suinteresuoti.

 

Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Keturis kartus per metus vyksta ekskursijos į Anykščius, Druskininkus, Trakus, pajūrį. Žmonės labai laukia ir noriai dalyvauja, nes nieko neveikimas gali pribaigti. Vyksta ir bendros šventės su vietos bendruomene.

II Etapas: Ruklos pabėgėlių integracijos centras

Gavusieji pabėgėlio statusą arba laikiną apsaugą keliauja į Ruklą. Ten jie yra žymiai savarankiškesni, išsiima leidimą gyventi Lietuvoje ir būna ten nuo 1 iki 8 mėnesių atsižvelgiant į poreikį ir pažeidžiamumą. Turėdami leidimą gyventi šalyje ir dokumentus, jie jau gali įsidarbinti.

Čia jie toliau mokosi lietuvių kalbos, lanko profesinio orientavimo ir lietuvių kultūros pažinimo kursus, gali kreiptis į sveikatos įstaigas, o išlaidas jau dengia ligonių kasos.

 

Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Rukloje žmonės gyvena bendrabučio tipo patalpose, tačiau nebėra tokios griežtos priežiūros ir judėjimo suvaržymų kaip Pabradėje. Socialiniai pedagogai palydi ir konsultuoja pabėgėlius, supažindina su švietimo ir sveikatos sistemomis, padeda jiems elgtis pagal vietinę tvarką, o vaikai lanko mokyklą.

Gyvenantieji Ruklos pabėgėlių integracijos centre gauna 71 Eur per mėnesį, tačiau iš tų pinigų turi apsirengti ir prasimaitinti, kadangi nemokamai suteikiamas tik apgyvendinimas.

Ruklos pabėgėlių integracijos centras

Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

III etapas: Integracija mieste

Trečiojo etapo integracijos programa dabar vykdoma Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Vilniuje programą vykdo „Caritas“, Kaune – Lietuvos Raudonasis kryžius, o Klaipėdoje – Socialinių paslaugų centras. Žmonės patys pasirenka, kur nori važiuoti, tačiau socialiniai darbuotojai konsultuoja, padedama žmonėms įvertinti jų realias galimybes. Programa gali tęstis nuo vienų iki penkerių metų, priklausomai nuo žmogaus pažeidžiamumo.

Socialiniai darbuotojai padeda pabėgėliams susirasti būstą, užsiregistruoti darbo biržoje ir įsidarbinti, išleisti vaikus į mokyklą ar darželį, užsiregistruoti poliklinikoje.

Palikus Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, išmokama vienkartinė pašalpa įsikūrimui: 304 Eur vienam žmogui, o daugiavaikei šeimai – iki 760 Eur, tačiau tai yra lubos. Vėliau kartą per mėnesį žmogus gauna 265 Eur viskam – nuomai, komunalinėms paslaugoms, viešojo transporto bilietui, maistui. Reikia turėti omeny, kad tie žmonės gali būti nespėję įsidarbinti, o be to, neturi jokios socialinės aplinkos, padėti galinčių artimųjų. Žmonės yra vieniši ir išsilaikyti sunku. Keturių asmenų šeimai per mėnesį išeina apie 550 Eur. Pirmus metus ši pašalpa būna fiksuota nepaisant to, ar tėvai įsidarbina, ar ne, kad skatintų žmones ieškotis darbo ir padėtų įsitvirtinti, pajusti gyvenimo kokybę dirbant. Tai yra pirmųjų metų „gelbėjimosi ratas“. Tokio dydžio pašalpą jie gauna pirmus metus, o antraisiais metais, jeigu dirba, o vaikai sveiki, pašalpos nebegauna.

Esant būtinybei ir integracijos sunkumams pašalpa gali būti mokama iki penkerių metų, tačiau išmokos kasmet mažėja po 10 proc. ir, nepaisant aplinkybių, žmogus po truputį „atjunkomas“ nuo pašalpų.

Kur bus siunčiami į Lietuvą iš ES šalių perkelti pabėgėliai?

Dabar iš Europos Sąjungos atvykstantys pabėgėliai „prašoks“ Pabradę ir vyks tiesiai į Ruklą. Migracijos departamento pareigūnai atliks nuodugnią patikrą, kad į Lietuvą patektų tik tie žmonės, kuriems iš tiesų reikia prieglobsčio. Prieš suteikiant prieglobstį bus tikrinama žmogaus tapatybė, ar jis nėra teistas, ar tikrai nukentėjo ir atvyko iš ten, kur sakosi. Tie, kurie atvyks, jau turės leidimą gyventi Lietuvoje. Planuojama, kad daugiausia pabėgėlių bus iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos.

Kaip dabartiniams pabėgėliams sekasi integruotis?

Vilniaus socialinės integracijos programoje šiuo metu dalyvauja 83 žmonės, iš jų 50 suaugusiųjų ir 33 vaikai. Daugiausia pabėgėlių yra iš Ukrainos, Rusijos Federacijos (įskaitant Čečėniją), Baltarusijos, Eritrėjos, Afganistano. Didžioji dalis galinčių dirbti žmonių sėkmingai dirba.

Vyrai daugiausia dirba fizinius darbus statybos srityje elektrikais, statybininkais, santechnikais, mašinistais, o moterys – valytojomis, indų plovėjomis. Dalis jų turi normalias specialybes, tačiau negali pagal jas dirbti, nes gerai nemoka lietuvių kalbos arba jų kvalifikacija čia nepripažįstama. Tarp pabėgėlių būna ir labai aukštos kvalifikacijos žmonių, inžinierių, ekonomistų.

Pasak „Carito“ darbuotojų, integracija yra abipusis procesas, todėl metas nustoti spoksoti ir badyti pirštais, ką dažniau daro ne vaikai, o suaugusieji.

​​