Tinklalapio logotipas
Grįžti

„Lyderių laikas“. Trečiasis longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas: lyderystė mokymuisi – mokyklos kaitai (pristatymo medžiaga)
event 2015-10-13 domain Švietimo aprūpinimo centras label_outline Aktualijos

„Lyderių laikas“. Trečiasis longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas: lyderystė mokymuisi – mokyklos kaitai (pristatymo medžiaga)

2015 m. rugsėjo 29 d. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje vyko projekto „Lyderių laikas 2“ metu atlikto trečiojo Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo pristatymas.

Šio etapo tyrimo tikslas – nustatyti lyderystės mokymuisi raišką bendrojo ugdymo mokyklose, įvertinant projekto „Lyderių laikas“ veiklų paveikumą.

Lyderystės mokymuisi raiškos bendrojo ugdymo mokyklose tyrimas yra trečiasis longitudinio švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo etapas, kuriame, tyrėjams išlaikant pirmųjų dviejų tyrimų lyderystės raiškos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose analizės kryptį, prioritetu pasirinktas lyderystės mokymuisi aspektas. 

Tyrimą atliko jungtinė tyrėjų grupė – Šiaulių universiteto (ŠU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojai, tyrėjai, dirbę ir prie pirmųjų intrumentų rengimo, dirbę ir antrajame ir trečiajame etape, t.y. prof. dr. Eglė Katiliūtė (KTU), doc. dr. Berita Simonaitienė (KTU) , doc. dr. Brigita Stanikūnienė (KTU), Sigitas Balčiūnas (ŠU Socialinių tyrimų mokslinis centras), ŠU Socialinių tyrimų centro vadovė Jūratė Valuckienė, kuri ir buvo pagrindinė pranešėja, pristačiusi tyrimo rezultatus, išvadas ir rekomendacijas. 

„...Šio tyrimo pagrindinės nuostatos ir susitarimai niekuo nenutolo nuo to, ką deklaravo visą savo laiką projekto „Lyderių laikas“ dalyviai, rengėjai, mokyklų vadovai, mokytojai, ne vienerius metus dirbę kartu ir žinoję, kad mokinių mokymasis yra ta veikla, kuriai skirta visa švietimo lyderių jėga, potencialas, norai ir idėjos“, pradėdama pristatymą kalbėjo J. Valuckienė.

15 09 29 Longitudinis SMM 1 

„Kad švietimo lyderis yra visų pirma lyderis mokymuisi, ir tai, apie ką mes kalbam nėra tradicinė lyderystė, suprantama vadybos mokslo kaip vadovas – lyderis, pasirenkantis vieną lyderystės modelį, įgyvendinantis pokyčius ir siekiantis vadybinės veiklos rezultato. Iš tiesų mūsų tyrimas yra orientuotas į tai, kad lyderystė traktuojama kaip procesas, o ne padėtis, ir tuomet lyderystės svarbiausia sąlyga, – t.y. socialinė sąveika, kuriami ryšiai partnerystės, kurie yra sėkmingos švietimo lyderystės kultūrinės sąveikos sąlyga ir prielaida. Tai yra, būtent sąveika, procesas, o ne pozicija yra pagrindinė nuostata, kuria mes remiamės, kada mes kalbame apie lyderystę švietime“, – aiškino tyrėja. 

Švietimo lyderis pirmiausia yra lyderis mokymuisi, veikiantis kaip atsakingas į darnaus vystymosi principus ir nuolatinį švietimo bendruomenės mokymąsi bei tobulėjimą susitelkęs profesionalas. Lyderystės švietime paskirtis – sukurti tvirtesnį pagrindą mokinių mokymuisi. Mokymąsi remianti lyderystė – tai galingų ir lygių sąlygų sukūrimas mokiniams, specialistams ir visai sistemai. 

Lyderystės mokymuisi raiškos tyrimo problema detalizuojama šiais klausimais:

• Kokia yra lyderystės mokymuisi raiška Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose?

• Kaip siejasi mokyklos vadovų ir mokytojų lyderystė mokymuisi?

• Koks yra savivaldybės švietimo skyriaus vaidmuo, palaikant lyderystę mokymuisi mokyklose?

• Koks yra lyderystės mokymuisi poveikis mokykloje vykstantiems mokymo(si) procesams ir mokinių pasiekimams? 

„Tyrime probleminių klausimų buvo keletas, tačiau tie, kurie papildo pirmuosius longitudinio tyrimo etapus yra du. Didesnis akcentas ir gilesnės įžvalgos yra skiriamos švietimo skyriaus vaidmens palaikant lyderystę mokymuisi analizei. <...> žinome, kad tai, kas vyksta mokykloje, pirmiausia siejasi ir yra palaikoma artimiausio švietimo politikos įgyvendintojo, .... t.y. švietimo skyrių. Vadinasi, akcentas – kiek švietimo skyriaus žmonės, specialistai veikia, yra potencialūs kaip lyderiai mokymuisi. Dar vienas naujas aspektas ir tai, kas buvo tiriama, tai – lyderystės mokymuisi poveikis mokinių pasiekimams“, – kalbėjo tyrimą pristatanti pranešėja. 

Trečiajame švietimo lyderystės kaitos longitudinio tyrimo etape tyrėjų komanda susitarė ir vadovavosi vieninga nuostata, kad lyderystės mokymuisi subjektai yra: mokyklų vadovai, t.y. direktoriai ir viduriniosios grandies vadovai, metodinių ir kitų grupių vadovai, patys mokytojai ir savivaldybės švietimo padalinio specialistai. Netirta ir neanalizuota mokinių ir mokinių tėvų lyderystė kaip asmenybės bruožas, o tyrime pagrindinis dėmesys buvo skiriamas galvojimui apie mokyklą, kaip organizaciją, erdvę, kurioje reiškiasi lyderystė mokymuisi.

Teorinės tyrimo prieigos buvo orientuotos į kelis mokslinius modelius ir atliekant tyrimą jais buvo remtasi: tai – transformacinės lyderystės samprata, sisteminės lyderystės logika, kuri siejasi su tvariosios lyderystės samprata, bei sisteminis besimokančios organizacijos modelis

Pranešėja pabrėžė: „Svarbesnis akcentas – ne kaip vaikas mokosi pamokoje, ne jo mokymosi ratas, bet gilaus mokymosi ciklas, t.y. pokyčiai, kurie vyksta organizacijoje, žmonių sąveikoje, ir ta visa klasikinė mokyklos struktūra, tai yra organizacinio valdymo logika, tam tikri junginiai yra tiktai pagrindas atskleisti tai, ko reikalauja lyderystės mokymuisi aspektai“. 

Teoriniu požiūriu buvo būtina grįžti prie lyderystės mokymui modelio. Mokyklos vadovų lyderystė tyrime traktuojama kaip lyderystė mokymuisi, pabrėžiant mokyklos vadovo dėmesį ugdymo procesui ir mokinių mokymosi rezultatams ir integruojant transformacinės lyderystės dimensiją, orientuotą į mokyklos, kaip besimokančios organizacijos, kultūros kūrimą ir palaikymą. 

Mokyklos direktoriaus ir mokytojų lyderystę mokinių mokymuisi susieti leidžia pasidalytosios lyderystės koncepcija: „Iš projekto „Lyderių laikas“ komandos idėjų žinoma, kad sisteminis pokytis švietime garantuoja lyderių sąveiką ir norą veikti kartu remiasi pasidalytosios lyderystės veiklomis, ir tokiu atveju matome pasidalytosios lyderystės dimensijas tiek mokyklos lygmeniu, tiek už mokyklos ribų, na ir pasidalytosios lyderystės ar lyderių tinklai veikia visos sistemos lygmenyje.“ 

Išvardytos teorinės nuostatos tyrėjams buvo svarbios ieškant atramos taško lyderystę mokymuisi siejant su mokinių pažanga. Sprendimas rinktis bendrojo ugdymo mokykloje taikomą lyderystės mokymuisi modelį buvo įtakotas penkių principų. Jo pagrindą sudaro besimokančios organizacijos logika. Lyderystės mokymuisi raiška tyrime buvo analizuojama remiantis Swaffield ir MacBeatch (2009) lyderystės modeliu, jungiančiu penkias lyderystės mokymuisi raiškos projekcijas: 

– dėmesį mokymuisi (ne tik vaiko, bet ir vaiką mokančių suaugusiųjų),

– pasidalytąją lyderystę ir sąveiką mokantis,

– dialogą apie savo ir kitų mokymąsi,

– atskaitomybę už rezultatus ir

– sąlygas mokytis. 

15 09 29 Longitudinis SMM 8 

Orientuodamiesi į lyderystės mokymuisi raiškos bendrojo ugdymo mokyklose tyrimo tikslą, tyrėjai minėtą modelį papildė bendrų tikslų ir įsipareigojimų projekcija, integruojančia direktoriaus transformacinę lyderystę, kaip jėgą, vienijančią mokyklos bendruomenę siekiant pagrindinio mokyklos tikslo – sėkmingo mokinių mokymosi. Kitos modelio dimensijos taip pat buvo praturtintos transformacinės, lyderystės mokymui ir pasidalytosios lyderystės elementais. 

Tyrėjų praturtintas ir susistemintas modelis jungia šešias dimensijas: (1) bendrus tikslus ir įsipareigojimus, (2) dėmesį mokymuisi ir pažangai, (3) sąlygas mokymuisi, (4) dialogą apie mokymąsi ir lyderystę, (5) dalijimąsi lyderyste; (6) aiškią atskaitomybę, įsivertinimą ir duomenimis grįstus sprendimus. Jie ir tapo pagrindiniais atramos taškais tyrėjams konstruojant tyrimo metodologiją. 

Lyderystes mokymuisi modelis 

Šis, trečiasis tyrimas nuo pirmųjų dviejų skyrėsi tuo, kad be kiekybinio buvo atlikta ir atvejo analizė. Be to, pirmą kartą buvo sudaryta galimybė sudarant reprezentatyvią mokyklų imtį, panaudoti ŠVIS mokyklos mokinių ir mokytojų skaičių duomenis, Nacionalinio egzaminų centro duomenis apie mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir valstybinių brandos egzaminų rezultatus analizuojant ir siejant juos su lyderystės raiška, kuri buvo nustatoma apklausus Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vadovus ir mokytojus, savivaldybių administracijų švietimo padalinių darbuotojus, mokinius ir jų tėvus. Iš viso apklausoje dalyvavo 6909 respondentai. Apklausos buvo atliekamos tiek projekte “Lyderių laikas 2” 15-oje dalyvavusių ir 15-oje nedalyvavusių savivaldybių. Kokybinis tyrimas buvo atliktas apklausus savivaldybių konsultantų grupę, buvo tirti Prienų, Šiaulių ir Kėdainių savivaldybių atvejai (imtis – 81 tikslinės grupės dalyvis). Taip pat buvo atlikta originalių lyderystės plėtotės modelių analizė.

Ištyrus projekto „Lyderių laikas“ veiklų paveikumą, buvo gauti teigiami rezultatai.

 

LL veiklu vertinimas 

Projektas buvo įvertintas kaip nešantis kitokią lyderystės paradigmą, t.y. socialinę aplinką kuriančias sąveikas. Pažangiausia, reikalingiausia ir prasmingiausia yra nurodyta lyderystės mokymuisi organizavimo veikla. Pozityviai įvertintos tiek formaliosios, tiek neformaliosios „Švietimo lyderystės“ studijos, akcentuojant galimybę komunikuoti, dalintis idėjomis, patirtimi, bendrai veikti. 

Apklausų savivaldybėse rezultatai išryškino dalijimosi gerąja praktika tarp savivaldybių ir mokyklų, t.y. stažuočių, sąveikų tarp savivaldybių vertę, kuriant lyderystės mokymuisi tinklą.

Šiek tiek menkiau (tačiau vis dėlto 80 proc. teigiamai) buvo įvertinta projekto vykdyta knygų leidyba, jų pristatymai. 

Taip pat labai aukštai buvo įvertinti unikalūs lyderystės kūrimo savivaldybėse modeliai. Pripažinta, kad „Lyderių laiko“ idėjos yra svarstomos, jomis domimasi tiek projekto veiklose dalyvavusiose, tiek nedalyvavusiose savivaldybėse. „Tai yra svarbu, tai yra reikalinga, tai yra reikšminga galvojant apie tai, kad <...>, mokytojų mokyklų vadovų lyderystė mokymuisi yra sietina su mokinių pažanga“, – apibendrino J. Valuckienė. 

Tyrimas atskleidė projekto „Lyderių laikas“ paveikumą stiprinant lyderystę mokymuisi bendrojo ugdymo mokyklose ir savivaldybėse, ir visos šalies švietimo sistemos mastu. 

Kiekybinis švietimo lyderystės raiškos tyrimas išryškino, kad nustatyti gautų rezultatų skirtumai tarp dalyvavusių ir nedalyvavusių projekto veiklose mokyklų. 

Dalyvavusiose projekto veiklose mokyklose yra stipriau išreikšti: dialogas apie mokymąsi, mokytojų lyderystės pripažinimas ir palaikymas, mokytojų tarpusavio pagalba bei tėvų ir mokinių iniciatyvų palaikymas. 

Pasitvirtino tipinė samprata, jog mokyklos vadovas nebūtinai yra lyderis mokymuisi. 

Tyrimo rezultatai patvirtino, kad mokytojų lyderystė ir tiesioginė sąveika su klase, pamoka, tarpusavio kolegų pagalba – tikrosios lyderystės mokymuisi atskirų dimensijų raiška. Tai – rezultatas, kurį „Lyderių laikas“ per savo du etapus jau įtvirtino, t.y. kad mokytojas kaip lyderis veikia mokinių mokymuisi, kalbėdamasis ir dirbdamas savo kolegų tinkle. 

Apibendrinant galima teigti, kad mokykloje yra įprasta ir aiškiai suvokta, išartikuliuota, kad mokyklos susitarimai, tėvų ir mokinių iniciatyvų palaikymas ar vadovų komandos įsipareigojimas ugdymui yra įtvirtinta lyderystės raiška. Tačiau yra siektinų uždavinių: didinti paramą ir pagarbą mokytojų darbui, stiprinti mokytojų tarpusavio sąveiką ir pagalbą, skatinti mokytojų lyderystės pripažinimą ir palaikymą. 

Svarbu akcentuoti, kad mokyklos vadovo lyderystė mokymuisi yra paveiki vadovų komandos įsipareigojimui, kuri yra mokytojo kaip lyderio mokymuisi pripažinimo sąlyga. Taip pat svarbūs mokyklos vadovo poveikis mokyklos susitarimams dėl veiklos prioritetų, o ypač reikšminga mokytojų lyderystės pripažinimo ir palaikymo dimensija, – tai, ko reikia besimokančiai organizacijai, pačių mokytojų pažangai bei mokinių mokymosi pasiekimų gerinimui. Pastarosios dimensijos savo ruožtu yra susijusios su mokytojų tarpusavio pagalba, atviru mokytojų dialogu apie ugdymą ir iniciatyviu mokytojų veikimu mokyklos tobulinimui. 

Ypač svarbus vaidmuo tenka mokyklos direktoriaus lyderystės mokymuisi raiškai. Tyrimo rezultatai parodė, jog mokyklų vadovai yra pakankamai įsipareigoję mokyklos vertybėms ir tiki jos ateitimi, tačiau kartu išryškino taisytinus aspektus: tai, kad savo interesus, siekius, ambicijas kur kas labiau iškelia nei mokinių. 

Svarbūs gauti rezultatai dėl lyderystės mokykloje įtakos brandos egzaminų rezultatams. Mokyklos vadovo lyderystės mokymuisi tinkamai pasireiškia per jo dėmesį mokymuisi, lūkesčius mokymosi rezultatams, įsipareigojimus mokyklai. Mokyklos direktorius pripažįsta ir palaiko mokytojų lyderystę. Pagrindinio ugdymo pasiekimų atveju mokytojų lyderystė yra svarbi ir mokinių mokymosi pasiekimus veikia kaip mokytojų iniciatyvos ir mokytojo lyderystės ugdymo procese aplinka. Brandos egzaminų atveju taip nėra, o mokytojo iniciatyva šioje ugdymo pakopoje nėra tokia veiksminga. 

Įvertinę savivaldybių lyderystės raiškos dimensijas, tyrėjai nustatė akivaizdžius projekto veiklose dalyvavusių ir nedalyvavusių savivaldybių švietimo skyrių ir mokyklų veikimo kartu ir iniciatyvos imtis sisteminės kaitos dimensijų skirtumus, atskleidžiančius, kad įsitraukimas į projekto veiklas sustiprino savivaldybių lyderystės raišką. Unikalių savivaldybės lyderystės plėtros modelių kūrimo ir įgyvendinimo veiklos vertinimas, tiek ištyrus trijų savivaldybių atvejus, tiek ir gavus visų 15 projekte dalyvavusių savivaldybių apklausų duomenis, buvo pozityvus. 

Nustatyta, kad mokyklų, dalyvavusių projekte, mokytojai ir vadovai dažniau nei kitų mokyklų mokytojai ir vadovai pastebi švietimo skyrių iniciatyvas siekiant sisteminės švietimo kaitos, bendrą švietimo skyrių ir mokyklų veiklą. Projekte dalyvavusios mokyklos geriau vertina šias lyderystės mokymuisi dimensijas: mokytojų lyderystės pripažinimą ir palaikymą, atvirą dialogą apie ugdymą, mokytojų tarpusavio pagalbą. 

Remdamiesi gautais duomenimis, įrodymais, longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimą atlikusi tyrėjų grupė parengė rekomendacijas, taikytinas nacionalinio, savivaldos lygmenų švietimo politikams ir administratoriams, bendrojo ugdymo mokyklų vadovams taip pat šių mokyklų mokytojams.

Svarbiausios jų yra šios:

Nacionalinio, savivaldos lygmenų švietimo politikams ir administratoriams:

• rekomenduojamas tinkline partneryste grindžiamas Švietimo skyriaus darbo su mokyklomis modelis, veiksmingiau palaikantis lyderystės mokymuisi raišką mokyklose;

• siūloma permąstyti švietimo skyriaus funkcijas ir ryšius su mokykla, įvertinant jų paveikumą mokinių mokymosi pasiekimų gerinimui. 

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovams:

• rekomenduojama vadybiniais veiksmais ir sprendimais įprasminti ir demonstruoti mokyklos veiklos prioritetus;

• siūloma incijuoti ir palaikyti disciplinuotą dialogą ugdymo ir mokymosi klausimais;

• rekomenduojama skirti dėmesį viskam, kas daro tiesioginę įtaką mokinių ir visos bendruomenės mokymuisi: pradedant ugdymo turiniu ir baigiant tėvų dalyvavimu ugdymo procese. 

Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams:

Plėtoti lyderystės mokymuisi raišką:

• keliant iniciatyvas ir telkiant kolegas mokinių mokymuisi ir pažangai;

• kuriant kolegialaus mokymosi tradiciją;

• vystant atvirą, duomenimis grįstą dialogą apie mokinių mokymąsi;

• dalinantis lyderyste su kolegomis ir suvokiant lyderio atsakomybes. 

Apibendrindama atliktą tyrimą, Jūratė Valuckienė išryškino svarbiausias tyrėjų įžvalgas. 

Kalbėdama apie vieną iš lyderystės mokymuisi įtvirtinimo kelių, ji pabrėžė: „Lyderystės dėl lyderystės, lyderiavimo dėl lyderiavimo pozicija yra nerezultatyvi. Mes manytume, kad sėkmingiausias lyderystės mokymuisi įtvirtinimo raiškos kelias yra tam tikrų mokymosi inovacijų diegimas, palaikymas, turinio atnešimas ir įtvirtinimas. Mokytis gali visi, esantys mokyklos aplinkoje.“ Mokymo inovacija (tiek mokinių, tiek personalo) yra ne tik lyderystės švietime plėtotės tikslas, bet ir turinys bei pagrindinė priemonė. 

Antrasis kelias siekiant įtvirtinti lyderystės mokymuisi raišką pasireiškia per efektyvų būdą mokytojų lyderystei plėtoti, t.y. kuriant profesinio tobulinimosi, ypač kolektyvinio patirtinio mokymosi, sistemą ir tradicijas. 

Prasmingi buvo baigiamieji žodžiai: „Lyderių laikas“ leido pasverti ir sudėlioti į dėžutes ir pasakyti, kas tai yra. Tyrimo rezultatai rodo, kad tai yra paveiku ir turi sąsajų su mokinių mokymosi pasiekimais. Tačiau tai nėra kieta vadybinė struktūra. Tai yra socialinė sąveika, kurios kūrimas reikalauja didžiulių investicijų. Rezultatai – čia, pasekmės – galbūt po kelerių metų.“  

Klausimų-atsakymų dalyje tyrėjai akcentavo, kad buvo sukurti tokie lyderystės raiškos mokykloje matavimo instrumentai, kurie gali būti taikomi ir būsimuose tyrimuose. Taip pat svarbu, kad, plėtojant ir stiprinant socialinės sąveikos paradigmą, turimi instrumentai yra siejami su Lietuvoje parengtais strateginiais dokumentais, Geros mokyklos koncepcija bei yra artimi mokyklų įsivertinimo metodikai. Ateityje be atliekamų kiekybinių švietimo lyderystės raiškos mokykloje kaitos matavimų, galima būtų šią raišką matuoti ir giliau, atliekant kokybinius tyrimus, toliau tobulinti matavimo instrumentus bei rengti prognozes. 

Diskusijų metu buvo aiškinamasi, kaip trečiojo longitudinio lyderystės raiškos kaitos Lietuvos mokyklose metu sukurtas lyderystės mokymuisi modelis galėtų padėti gerinti mokinių pasiekimus, kryptingai ir išvien, sutartinai veikiant visuose švietimo sistemos lygmenyse bei visų pirma didinant nacionalinio lygmens politikų, savivaldybių švietimo skyrių atsakomybę, įsipareigojimus ir galias, stiprinti lyderystę mokyklose, vadovų įsipareigojimą ugdymo turiniui, jo kokybei.

Apmąstydamas projekto „Lyderių laikas“ poveikį švietimo lyderystės raiškos kaitai mokykloje, Ričardas Ališauskas, Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjas, kalbėjo: „Ką duoda „Lyderių laikas“? <...> Kai matai, ką tai duoda, matai mokyklų užaugimą... Ir tai žavi...“ 

Įgyvendinant projektą „Lyderių laikas 2“, atlikus trečiąjį longitudinio švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimą, jo pagrindu išleista Jūratės Valuckienės, Sigito Balčiūno, Eglės Katiliūtės, Beritos Simonaitienės ir Brigitos Stanikūnienės monografija „Lyderystė mokymuisi: teorija ir praktika mokyklos kaitai“. Ši monografija – vienas iš nacionalinio projekto „Lyderių laikas 2“ leidinių. Jame pristatomi lyderystės mokymuisi raiškos bendrojo ugdymo mokyklose tyrimo rezultatai ir projekto „Lyderių laikas“ veiklų vertinimas.

Daugiau informacijos apie longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos tyrimo metodologiją ir instrumentus, pirmąjį ir antrąjį longitudinius Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimus galite rasti čia

Nuotraukas iš tyrimo pristatymo renginio galite rasti čia. ​