Tinklalapio logotipas
Grįžti

Suomijos mokykla – raktas į suomių tautos sėkmę
event 2015-11-23 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Aktualijos

Suomijos mokykla – raktas į suomių tautos sėkmę

Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija sėkmingai įgyvendina projekto „Pagalbos mokiniams sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ veiklas pagal Europos Komisijos finansuojamą programą „Erasmus+“. Kvalifikacijos tobulinimo veiklų metu projekte dalyvavusių pedagogų įgytas kompetencijas ir patirtį gimnazija tikslingai pritaiko užtikrinant ugdymo proceso kokybę, teikiant mokiniams pagalbą, taikant inovacijas, naujausius mokymo metodus, tarptautinio švietimo ir informacinių technologijų elementus pamokose bei įdiegiant ugdymo procese „Moodle“ platformą, kaip ugdymo priemonę, gimnazijos mokiniams išvykstant į ilgalaikes varžybas, mokomąsias sporto stovyklas.

Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos projekto dalyvė Jūratė Pauliukienė, spalio mėn. paskutinę savaitę dalyvavo Helsinkyje kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Pagalbos sistemos praktika ir iššūkiai Suomijos mokyklose“, kuriuos organizavo Dortmundo (Vokietija) „Forum Eltern und Schule“ kursus organizuojanti įstaiga, dirbanti jau daugelį metų su Suomijos mokyklomis. Kursų dalyviai – 15 mokytojų, mokyklų vadovų iš Graikijos, Vokietijos, Belgijos ir Lietuvos.

Per septynias dienas kursų dalyviams buvo pristatyta „gyvai“ visa Suomijos švietimo sistema. Dalyviai lankėsi ir stebėjo veiklas Helsinkio vaikų darželyje, pamokas Espoo bendruomenės mokyklose (1–9 klasės), Helsinkio gimnazijose, vyko švietimo sistemos pristatymas Helsinkio ugdymo centriniame biure.

Kalbantis ir diskutuojant su Suomijos mokyklų mokytojais, vadovais, švietimo specialistais buvo akcentuojama, kad Suomijos švietimo sistemos stiprybė - tai garantuojamas vienodas išsilavinimas, nepriklausomai nuo vaiko šeimos socialinės padėties. Vietoj konkurencijos ir mokinių pasiekimų palyginimo didžiausias dėmesys čia skiriamas individualiai pagalbai ir mokinio priežiūrai. Suomijoje mokslas nemokamas, mokiniai mokyklose gauna visas reikalingas priemones (nuo pieštukų iki vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, nuo aukštos kokybės mokymo priemonių iki naujausių programinės įrangos priemonių), taip pat visi gauna nemokamus pietus, esant poreikiui nemokamai pavežami. Suomiai sukūrė puikias mokyklas vadovaudamiesi principu: mokykla kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir pasitikėjimo kultūra. Tai garantuoja visiems vaikams vienodai aprūpintas mokyklas, vienodą švietimo paslaugų kokybę. Pirmuosius šešis mokslo metus vaikai mokosi bendruomenių mokyklose. Čia su mokiniais dirba dažniausiai tas pats mokytojas. Tik penktuose mokslo metuose mokiniai pradedami vertinti pažymiais. Privalomas mokymasis yra iki 16 metų. Mokiniai privalo mokytis 9 metus, toliau patys renkasi kur mokytis – gimnazijoje ar mokytis profesijos. Suomijoje mokiniai skatinami atsakingai mokytis, savarankiškai mąstyti ir dirbti. Stebėtose pamokose jautėsi mokinių nuoširdumas, laisvumas. Mokiniai galėjo patys pasirinkti mokymosi temą, veiklas, susiburti į darbo grupeles, patys nuspręsti, kur mokytis, nusistatyti darbo trukmę, ieškoti informacijos šaltinių, pasirinkti pristatymo būdą ir kt. Bendras įspūdis: ramybė, pasitikėjimas, nėra streso, sudarytos sąlygos kūrybai, praktiniams užsiėmimams, individualiam mokymuisi, neformaliam, šiltam bendravimui, pagarba kiekvienam vaikui, darbuotojui, tėvams, įvairiomis priemonėmis aprūpintos mokymosi erdvės, pozityviai nusiteikęs mokytojas, nuolat tobulėjantis, noriai ir atvirai besidalijantis patirtimi. Stebimose pamokose jautėsi laisva, pasitikėjimu grįsta mokymosi atmosfera klasėje, mokinių gebėjimas atsakingai dirbti. Mokinių motyvavimas rėmėsi paskatinimu siekti geriausio asmeninio rezultato. Nė vienam mokiniui nestigo mokytojo dėmesio. Mokytojas vykdė mokymosi veiklos organizatoriaus, vedlio rolę.

Suomijos mokyklose daug dėmesio skiriama ne tik individualiam mokymuisi, bet ir pagrindinėms vaiko reikmėms: maistui, fiziniam aktyvumui, poilsiui. Visa tai derinama per dieną išdėstant veiklas. Tokiu principu mokinys yra skatinamas dirbti savarankiškai, kiekvienam mokiniui laiku, kryptingai ir sistemingai teikiama pedagoginė ir specialistų pagalba. Ugdymo procese užtikrinamas tinkamas grįžtamasis mokytojo – mokinio ryšis. Mokytojas dirba su mokiniu tol, kol jis viską supranta. Be to, mokiniai skatinami bendradarbiauti vieni su kitais – vertinti ir teikti pagalbą. Esant mokymosi sunkumams Suomijoje sudaromos mažos mokymosi grupelės, teikiama individuali pagalba, esant dideliems specialiems ugdymosi poreikiams sudaromi individualūs mokymosi planai, klasėse yra mokytojų padėjėjai, mokyklos turi pakankamai pagalbos mokiniui specialistų.

Kasmet apie 5 procentus visų mokinių mokymosi pasiekimai įvertinami šalies lygmeniu. Taip pat mokytojai įstatymiškai įpareigoti sistemingai įsivertinti savo darbą.

Vienas ryškus skirtumas tarp Lietuvos ir Suomijos mokyklos buvo tai, kad pertraukos metu valgyklose mokiniai maistą dėjosi patys į lėkštes. Tai ugdė mokinių pasirinkimą, atsakingą maitinimąsi.

Viena iš aktualiausių temų yra migrantų vaikų ugdymas. Suomiai vienerius metus moko migrantų vaikus suomių (švedų) kalbos atskirose mažose grupėse arba klasėse, kiti mokomieji dalykai vyksta vaikų gimtąja kalba. Po metų migrantų šeimų vaikai jau mokosi klasėse, kuriose visi dalykai dėstomi suomių (švedų) kalbomis.

Suomijoje nuo bendro šalies biudžeto skiriama 11 – 12 procentų lėšų švietimui. Tai leidžia užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą: nuo šešiamečių vaikų ugdymo priešmokyklinėse grupėse finansavimo iki nemokamų studijų universitetuose ir tolimesniuose tobulinimosi kursuose. Suomijoje vaikai ugdomi taip, kad suprastų, jog norint būti sėkmingu žmogumi, mokytis reikia ne tik mokykloje, mokymasis turi tapti prioritetu visą gyvenimą.

Europos Komisijos finansuojamos programos „Erasmus+“ mobilumo projektai – tai puiki galimybė pedagogams patobulinti dalykines, bendrąsias, komunikavimo užsienio kalba kompetencijas, didinti pedagogų supratimą apie kitas kultūras ir šalis, vystyti europinę dimensiją, užmezgant ryšius su bendrojo ugdymo mokyklomis užsienyje, skatinti inovatyvią projektinę veiklą, kuriant tarptautinių ryšių tinklus, viešinti mokyklos veiklą šalies ir europiniu mastu, plėtoti pedagogų tęstinį profesinį bei asmenybės tobulinimąsi, sudarant sąlygas asmeninio meistriškumo, lyderystės, saviraiškos ugdymuisi.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už jame pateikiamą informaciją. 

Jūratė Pauliukienė,

Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorė