Tinklalapio logotipas
Grįžti

A. Pitrėnienė konferencijoje Seime pristatė profesinio mokymo aktualijas ir perspektyvas
event 2015-11-26 domain Švietimo ir mokslo ministerija

A. Pitrėnienė konferencijoje Seime pristatė profesinio mokymo aktualijas ir perspektyvas
 

Profesiniame mokyme per pastaruosius metus įvyko nemažai pokyčių: Europos ir Lietuvos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangų susiejimas, į profesinį mokymą sugrąžinti diplomai su juose įrašomu įgytu kvalifikacijos lygmeniu, Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai metu pasirašyta pameistrystės aljanso sutartis. Be to, Lietuva kartu su Malta pirmoji Europos Sąjungoje atliko pameistrystės plėtros galimybių vertinimo studiją – lietuviai ne tik įsivertino profesinio mokymo padėtį šalyje, bet ir dalyvavo kuriant tokio vertinimo metodologiją, kuri bus taikoma ir kitoms Europos Sąjungos šalims.

Apie tai trečiadienį Seime surengtoje praktinėje konferencijoje „Pažvelk į profesijos pasaulį kitaip“ kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Parengėme penkis kvalifikacijas reglamentuojančius standartus, 60 modulinių programų ir su kvalifikacija susijusių pasirenkamųjų modulių, didelį dėmesį skyrėme profesijos mokytojų technologinių kompetencijų ugdymui gamybos įmonėse, įdiegėme profesinio mokymo kokybės užtikrinimo elementus, pritraukėme verslą į profesinio mokymo valdymą visuose lygmenyse“, - nuveiktus darbus vardijo ministrė.

Konferencijos metu pranešimą „Profesinio mokymo aktualijos ir perspektyvos“ skaičiusi švietimo ir mokslo ministrė pažymėjo, kad į profesinio mokymo diplomą įrašomas įgytos kvalifikacijos lygmuo leidžia tiek Lietuvos, tiek bet kurios kitos Europos šalies darbdaviams suvokti, kokio sudėtingumo profesinio mokymo programą asmuo yra baigęs, kokio lygmens kompetencijas įgijęs ir kokio sudėtingumo darbus turi gebėti atlikti. „Tai didelis darbas Lietuvos profesinio mokymo tarptautinio matomumo požiūriu ir didelė pagalba verslui“, - pabrėžė A. Pitrėnienė.

Taip pat buvo pakeisti beveik visi poįstatyminiai profesinį mokymą reglamentuojantys teisės aktai: licencijavimo taisykles, kompetencijų vertinimo tvarka, profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašas. Be to, Lietuvoje jau veikia visi 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, kurie atitinka daugumos ūkio šakų specialistų praktinio parengimo poreikius. Vis dėlto, anot švietimo ir mokslo ministrės, vien tik teisės aktų ir gana gerai veikiančių atskirų profesinio mokymo elementų neužtenka. „Didesnis iššūkis yra sukurti tai, ko trūksta, ištaisyti tai, kas nepavyko ir sudėti šiuos gerai veikiančius fragmentus į visumą – gerai veikiantį, lankstų, prie kintančios situacijos prisitaikantį profesinio mokymo organizmą“, - sakė ministrė.

Prognozuojama, kad po gerų poros dešimtmečių apie 60 proc. naujų darbo vietų bus sukuriama tokioms profesijoms, kurių šiandien net nėra. Todėl, pasak A. Pitrėnienės, profesinio mokymo sistema turės suspėti prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos situacijos. „Per artimiausius keletą metų būtina užbaigti mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros įgyvendinimo darbus: parengti trūkstamus 12 ūkio šakų sričių ir posričių standartus, atitinkančius Lietuvos ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaras, modulines programas ir mokymo priemones pagal šiuos standartus, išbandyti jas ir pakoreguoti, parengti profesijos mokytojus. Jau 2018 m. profesinis mokymas turi vykti mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros pagrindu“, - teigė švietimo ir mokslo ministrė, pridūrusi, kad taip pat būtina suformuoti įvairiais būdais įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo praktiką.

Vienas artimiausių ir didžiausių iššūkių – sektorinių  praktinio mokymo centrų įveiklinimas. Švietimo ir mokslo ministrės nuomone, jie turi veikti kaip savo ūkio šakos kompetencijų centrai, kuriuose kartu veikia profesinio mokymo teikėjai, verslo subjektai, mokslo institucijos, kuriuose gimsta naujos mokymosi metodikos, mokomoji medžiaga, vyksta kvalifikacijos tobulinimas, suaugusiųjų neformalus švietimas, profesinio meistriškumo konkursai, mokslo tiriamoji veikla, profesinis orientavimas ir daugelis kitų tokiems kompetencijų centrams būdingų veiklų. „Sektoriniams centrams bus keliamas uždavinys ne tik išsilaikyti iš savo veiklų, bet ir sukaupti lėšas įrangai atnaujinti, kai ši nusidėvės. Ir tam artimiausiu metu sudarysime sąlygas keisdami Profesinio mokymo įstatymą“, - kalbėjo A. Pitrėnienė.

Ministrė pažymėjo, kad norint sukurti modernią, konkurencingą, atvirą ir lanksčią Lietuvos profesinio mokymo sistemą, būtinas komandinis darbas, todėl pakvietė kartu dirbti politikus, verslo, mokslo atstovus, profesinio mokymo teikėjus. 

Švietimo ir mokslo ministerijos

Komunikacijos skyrius

Tel. 8 5 219 1173

El. paštas info@smm.lt