Tinklalapio logotipas
Grįžti

„Valstybinės švietimo 2013–2022 strategijos“ įgyvendinimo analizė
event 2015-11-30 domain Lyderių laikas label_outline Aktualijos

„Valstybinės švietimo 2013–2022 strategijos“ įgyvendinimo analizė

Lietuva yra itin išsilavinusių žmonių šalis. Bent vidurinį išsilavinimą čia yra gavę 91 proc. žmonių. Daugiau tokių žmonių buvo tik trijose Europos Sąjungos valstybėse – Kroatijoje, Airijoje ir Kipre. Aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų Lietuvoje didėja kasmet, dabar jie sudaro 53,3 proc. ir tai yra geriausias rezultatas Europoje. Tačiau Lietuvoje dideli skirtumai tarp vyrų ir moterų – aukštąjį išsilavinimą turi net 18,9 proc. daugiau moterų negu vyrų.

Tokius duomenis skelbia Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, atlikę „Valstybinės švietimo 2013–2022 strategijos“ įgyvendinimo analizę. Tyrėjai domėjosi, kas švietime pasiekta per dvejus strategijos gyvavimo metus. Duomenys pristatyti trečiadienį ministerijoje vykusioje viešojoje konsultacijoje „Valstybinė švietimo 2013–2022 m. strategija siekiant geresnės ugdymo kokybės“. Konsultacijos tikslas – susitelkti į jau nuveiktus darbus ir teikti siūlymus, kaip veiksmingiau įgyvendinti strategijos tikslus.

„Trečius metus Lietuvos švietimas grindžiamas ilgalaikiais tikslais, kurie sukurti kartu su visa švietimo bendruomene. Šiuos tikslus ir įtvirtinome Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje. Esminė užduotis – telkti visus žmones nuolat lavintis, užtikrinti lygias galimybes, gerinti visų švietimo lygmenų kokybę“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Valstybinėje švietimo strategijoje užsibrėžta, kad 2017 ir 2022 m. į pasaulio universitetų ARWU reitingo 500-tuką patektų bent viena Lietuvos aukštoji mokykla. Iki 2014 m. dar nė vienas Lietuvos universitetas neperkopė šios ribos. Tačiau Lietuvos universitetai pastebimi kituose reitinguose. Šiemet į besiformuojančių Europos ir Centrinės Azijos šalių universitetų reitingą pateko 5 universitetai iš Lietuvos. Aukščiausiai iš Lietuvos universitetų reitinge atsidūrė Vilniaus universitetas, užėmęs 19 vietą.

Studijų kokybė Lietuvoje studentų, dėstytojų ir darbdavių vertinama gana gerai: tarp 50 ir 84 proc. apklausos dalyvių ją vertina teigiamai. Prasčiausiai studijų kokybę vertina darbdaviai, geriausiai – doktorantai. Apžvalga rodo, kad Lietuvoje daugėja užsienio šalių studentų. 2014 m., palyginti su bendru šalies studentų skaičiumi, užsieniečių studentų dalis buvo 4,3 proc. Dauguma užsieniečių studentų atvyksta ne iš ES šalių. Populiariausios tarp užsieniečių – socialinių mokslų studijų programos.

Iš apžvalgos matyti, kad per pastaruosius dvejus metus didėja valstybės dėmesys mokytojams. Nuo pernai didelėse klasėse, kuriose yra 23 ir daugiau mokinių, dirbantiems mokytojams daugiau mokama už mokinių darbų tikrinimą, o nuo 2015 m. padidėjo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai.

Pernai daugiau nei pusė (56,3 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų įgyvendino patyčių ir smurto prevencines programas, mokinių, per 2 mėn. nė karto nepatyrusių patyčių, dalis augo. Lietuvoje praktiškai visos bendrojo ugdymo mokyklos yra pasirengusios priimti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

Suaugusiųjų mokymasis vis dar nepopuliarus. Suaugusiųjų dalyvavimas mokymesi visą gyvenimą yra vienas žemiausių ES šalyse, mes užimame 21 vietą. Pernai mokėsi tik 5 proc. 25–64 metų amžiaus suaugusiųjų. ES vidurkis 2014 m. – 10,7 proc.

Palyginti su augančiu šalies BVP, mažėja dalis, skiriama švietimui. Paskutiniu metu skiriama 4,8 proc. nuo BVP. Tačiau valstybės išlaidos švietimui kasmet po truputį didėja. Auga finansavimas ikimokykliniam ugdymui, profesiniam mokymui, neformaliam vaikų ir suaugusiųjų švietimui, moksliniam tyrimams.

Išsami 2 metų analizė išleista atskiru leidiniu „Valstybinės švietimo strategijos 2013–2022 m. įgyvendinimas“.

ŠMM inf.