Tinklalapio logotipas
Grįžti

Įvyko konferencija „Mokykla didėjančios įvairovės kontekste“
event 2015-12-10 domain Ugdymo plėtotės centras

Įvyko konferencija „Mokykla didėjančios įvairovės kontekste“

Įvyko konferencija „Mokykla didėjančios įvairovės kontekste“

2015 m. gruodžio 8 d. Vilniuje įvyko Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro organizuota konferencija mokytojams ir administracijos atstovams „Mokykla didėjančios įvairovės kontekste“. Šios konferencijos tikslas buvo rasti bendrus sprendimus, padedančius gerinti tautinių mažumų ir migruojančių šeimų vaikų švietimą, numatyti šių sprendimų įgyvendinimo būdus bei bendradarbiavimo galimybes.

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Onos Čepulėnienės pranešimas „Esama situacija Lietuvoje. Ar didėjanti įvairovė – iššūkis Lietuvai?“ supažindino dalyvius, kiek ir kokių daugiakalbių mokyklų veikia Lietuvoje, kiek mokinių skirtingomis gimtosiomis kalbomis jose mokosi. Ona Čepulėnienė informavo, koks kelias į mokyklą laukia perkeltųjų užsieniečių (pabėgėlių), su kokiomis mokinio krepšelio problemomis susidurs šiuos mokinius priimančios įstaigos ir kokią metodinę pagalbą galima rasti Ugdymo plėtotės centro svetainėje.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė skaitė pranešimą „Pagarba kultūros įvairovei – demokratinės visuomenės kūrimo prielaida“ apie vertybinių nuostatų kaitą visuomenėje, pabrėžė ekonominio ir kultūrinio konteksto svarbą šiam procesui. Daktarė taip pat kalbėjo apie saviraiškos vertybes, jų ryšį su demokratija, nagrinėjo nelaimingumo, susijusio su dideliu savižudybių skaičiumi, priežastis, minėjo, kad didėjanti visuomenės tolerancija įvairiam gyvenimo būdui daro teigiamą įtaką laimingumo rodikliams.

VšĮ „Pasaulio virtuvė“ steigėja Aistė Ptakauskė nagrinėjo temą „Socialinė migrantų integracija į mūsų visuomenę. Ką galime padaryti, kad visiems būtų geriau?“. Viešoji įstaiga puoselėja kultūrinę įvairovę per tarpsritinius meno projektus ir daugiakultūrines kompetencijas ugdančius mokymus. Aistė Ptakauskė pabrėžė, kad užsieniečiams labai svarbūs integracijos į visuomenę emociniai aspektai, ir pristatė dokumentinį filmą apie 5 imigrantes Lietuvoje „Pasaulio virtuvė“.

Pranešimą „Kitų kultūrų vaikų integravimas Vilniaus „Versmės“ katalikiškoje gimnazijoje“ pristatė Violeta Ališauskienė ir Gabrielė Motiejūnienė. Lietuviškai nekalbantys vaikai mokosi skirtingose gimnazijos klasėse, ypatingai daug dėmesio yra skiriama stebėsenai, ugdymo planavimui ir diferencijavimui, kolektyvo susitarimams, mokytojų mokymams ir komandiruotėms. Pažymėtina, kad svarbiausias tikslas yra mažinti kalbos barjerą. Jo siekti padeda neformalusis švietimas, mokinių – savanorių pagalbos sistema. Gimnazija glaudžiai bendradarbiauja su tėvais, kitomis institucijomis.

Pranešimą „Vilniaus Naujininkų mokyklos patirtis ugdant romų tautybės moksleivius“ pristatė Kristina Beinorienė. Šiuo metu mokykloje mokosi apie 30 romų tautybės vaikų, kurių dalis turi ir specialiųjų poreikių – per mokslo metus mokinių skaičiaus kaita yra didelė. Kristina Beinorienė pristatė statistiką, susijusią su romų tautybės mokiniais, kylančias problemas ir kaip mokyklos bendruomenė jas sprendžia. Pagrindiniai problemų sprendimo būdai: vaikų įtraukimas į neformalųjį ugdymą, motyvavimas, socialinių įgūdžių ugdymas, diferencijuotas ugdymas, grupinės konsultacijos, tėvų atsakomybės ugdymas, mokytojų ir mokinių nuostatų keitimas, taip pat svarbus yra institucijų bendradarbiavimas.

Vilniaus Naujamiesčio mokyklos patirtį pristatė Živilė Anušauskaitė. Mokytoja pažymėjo, kad užsieniečiams integruotis labiausiai padeda mokinių – savanorių pagalba, mokymasis už klasės ribų, muziejų, edukacinių erdvių lankymas. Mokytojams svarbu lankyti kursus, nuolat tobulintis. Mokykla susiduria su sunkumais, nes trūksta daugiakalbių mokytojų.

„4 kampų“ diskusijoje konferencijos dalyviai nagrinėjo tautinių mažumų ir migruojančių šeimų vaikų švietimo problemas ir sprendimų įgyvendinimo būdus iš mokyklos, vaiko, šeimos, bendruomenės pozicijų. Konferencijos dalyviai diskutavo skirtingose grupėse, tačiau išvados kartojosi. Buvo bendrai nuspręsta, kad svarbiausios ir veiksmingiausios priemonės yra šios: mokymai mokytojams, Lietuvos ir pasaulio gerosios patirties sklaida, nuoseklus bendradarbiavimas su tėvais ir įvairiomis institucijomis, mokinių – savanorių pagalba, teigiamos informacijos sklaida ir teigiamų nuostatų formavimas visuomenėje, nuolatinis motyvavimas, vaiko pažangos vertinimo sistema, bendruomenės supažindinimas su kitomis kultūromis, įtraukimas į neformalųjį švietimą.

Ugdymo plėtotės centro informacija