Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Tomas Ramanauskas: Lietuvos mokytojams reikia ne išmokti, o prisiminti, kaip būti kūrybingiems
event 2015-12-17 domain Švietimo informacinių technologijų centras

15min.lt: Tomas Ramanauskas: Lietuvos mokytojams reikia ne išmokti, o prisiminti, kaip būti kūrybingiems
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Diskusijos švietimo temomis mūsų šalyje dažnai baigiasi sutartiniu palinkčiojimu, konstatuojančiu, kad viskas yra blogai. Tiesa, švietimo politikos formuotojai elgiasi atvirkščiai ir išsijuosę gina savo pozicijas, tikindami, kad atlieka puikų darbą ir mokykloms bei mokytojams nieko nestinga. </span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Šioje nuomonių maišatyje, matyt, reikėtų įsiklausyti į balsus, sakančius, kaip galima pagerinti situaciją, o ne tuos, kurie tiesiog turi chronišką polinkį skųstis, virkauti arba apskritai viską neigti.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Vienas iš siekiančių padėti balsų – Tomo Ramanausko, agentūros „New!“ bendraturčio ir kūrybos direktoriaus. Dar rudenį dalyvaudamas švietimo bendruomenei skirtame seminare „Campus Vilnius“ jis bandė įrodyti, kad švietimas ir kūryba yra glaudžiai susiję. Tad jo pastebėjimai turėtų sudominti ne vieną tobulėti norintį pedagogą.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Duodamas šį interviu Tomas sutiko pasidalyti asmeniniais potyriais, atsineštais iš mokyklos, ir pasistengė paaiškinti, kodėl mokytojams turėtų rūpėti ne tik formalios taisyklės, bet ir nesuvaržyta kūryba, kurią, pasak pašnekovo, rasime kiekviename gyvenimo ir veiklos aspekte ir kurią turi kiekvienas žmogus.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Tomai, koks jūsų geriausias ir koks blogiausias prisiminimas iš mokyklos laikų?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Pamenu, kartą literatūros mokytoja burnojo, kad rašau neįskaitomai. Tad kitą darbą tyčia parašiau vien didžiosiomis raidėmis. Aišku, gavau kuolą. O taip norėjau būti pagirtas už pastangas! Nepaisant to, šis nutikimas – ne tik didis nusivylimas, bet ir pasididžiavimas.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">–<strong><span style="font-family:tahoma"> Toks sprendimas tikrai ne tradicinis. O apskritai mokykla labiau skatino ar žlugdė asmeninį kūrybiškumą?</span></strong></span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Tik po daugybės metų imu suvokti, kokie iš tiesų yra svarbūs pirmieji mokytojai. Kaip lengvai kai kurie jų <em><span style="font-family:tahoma">įdėžina</span></em>, užbarikaduoja, <em><span style="font-family:tahoma">sustalčiuoja</span></em> kūrybines pastangas į „taip galima“ ir „taip negalima“. Dėl to daugybė bandymų pasielgti neįprastai baigiasi baudos smūgiais.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Tokia švietimo sistema kūrybingumą skatina tik tiek, kiek siekiama sugalvoti naujų priežasčių neiti į mokyklą. Tiesa, buvo ir mokytojų, kurie vertino savitesnį mąstymą, pagirdavo, paskaitydavo vykusius darbus prieš klasę, paskatindavo augti, net jei tai kartais būdavo tik paaugliškų hormonų audros, o ne kažkas itin originalaus.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Kodėl nusprendėte savo įžvalgomis pasidalyti su mokytojais „Campus Vilnius“?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Pastaruoju metu nemažai mąsčiau apie edukaciją. Manau, kad iš savo asmeninių patirčių bei darbo su kuriančiaisiais bei reguliaraus kūrybingumo kultivavimo sintetinamos idėjos, kuriomis verta dalytis. Apie tai kalbu ir savo kūrybingumo mokymuose.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Be to, esu įsitikinęs, kad ir mokantiems reikia mokytis. Pasakodamas, ruošdamasis mokaisi, mąstai ne mažiau už auditoriją.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Seminare mokytojams sakėte, kad viena svarbiausių kūrybingumo prielaidų – gebėjimas susikaupti. Ar įmanoma tai padaryti šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname dėmesį blaškančių pagundų?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Pirmiausia reikia suvokti, kokią įtaką daro nesusikaupimas, kokių pasekmių turi totalinis kompiuterizavimas, įtinklinimas, pamatyti, kad tai nėra besąlygiška gėrybė, suprasti, kad tai nėra vienintelis pažangos būdas.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Dalis mūsų yra užhipnotizuoti, perimti, nusavinti sunkiai sugaudomo žiniasklaidos, socialinių tinklų, interneto srauto. Mums pasakyta, kada bundame, kada reaguojame į žinutę, kada atsiliepiame į skambutį, o jei turime „Apple iWatch“ – jau ir kada reikia atsistoti pajudėti. Nustačius diagnozę, galima imtis pasyvumo išmainymo į aktyvumą – sąmoningą skaitmeninių medijų, išmaniųjų telefonų, ekranų naudojimą, šiek tiek cinišką ir distancišką viso to jovalo neįsimylėjimą. Tik tuomet pradedame laisvėti kurti. Sudėtinga schema, bet kitos alternatyvos ne mažiau sunkios.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Savo pranešime taip pat tvirtinote, kad žmogus privalo mokėti įsiminti informaciją. Ar tikrai tai yra būtina? Juk tą už žmogų gali padaryti kompiuteriai. Jei ko nežinome – galime visada surasti internete.</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Negalėdamas prisiminti, sunkiai gali susikaupti, taigi, negali ir kurti. Tuomet pasidarys sunku nesikartoti. Vargu ar pavyks tinkamai naudotis jau turima informacija. Apskritai bet koks informacijos įsisavinimas tokiu atveju tampa beprasmis. Kam skaityti knygas, klausytis muzikos, dalyvauti pokalbiuose, jei nieko nebelieka?</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Neįsimindamas informacijos sunkiai rasi priežasčių džiaugtis savimi, todėl tapsi bejėgis, atrofuotas organizmas, kuris nebegali patirti pasaulio be skaitmeninio protezo. </span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Neprisiminti informacijos – savanoriška Alzheimerio būsena. Nemanau, kad tai žavu.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Kokios disciplinos turėtų būti labiausiai plėtojamos mokyklose? Kurios iš jų gali padėti jaunimui tapti kūrybiškesniam nei ankstesnės kartos?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Kūryba – ne tik humanitariniai ar IT mokslai, kūryba yra visur. Matematika arba mūsų kalba – visa tai yra kūrybingumo išraiškos. Klausimas, pagal kokius kanonus to mokoma, kokie būdai ir atskaitos taškai. Ar visa ko įvertinimas yra testas ar kas nors adekvatesnio, labiau tinkamo gyvenimui, būsiančiam baigus mokslus. Savo pranešime „Campus“ dalyviams minėjau, kokia svarbi technologinės higienos edukacija, kaip svarbu rasti būdų skatinti, provokuoti kūrybingumą, rodyti, kad jis reikalingas ne dėl to, jog tapytum paveikslus. Būtina mokyti žaisti. Ypač vyresnėse klasėse.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Gaila, bet mūsų krašte žaidimas yra siejamas tik su vaikiška veikla, o kad tai yra vienas čiupliausių būdų žinioms ir patyrimams įsisavinti, kalbama mažai.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Ar suaugęs žmogus gali tapti kūrybingas? Pavyzdžiui, mokytojai, kurie įgijo išsilavinimą dar sovietų Lietuvoje?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Tokiais žmonėmis nereikia tapti – jiems tiesiog reikia prisiminti, kaip būti kūrybingam. Juk kiekvienas vaikas iš prigimties kūrybingas, tik daugelis vėliau pamiršta šį įgūdį. </span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Gintaras Gimžauskas</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"><a href="http://www.15min.lt/naujiena/svietimas/karstos-zinios/tomas-ramanauskas-lietuvos-mokytojams-reikia-ne-ismokti-o-prisiminti-kaip-buti-kurybingiems-234-555509?all#print"><img width="76" height="27" src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/15min.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><br><br></span></div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"> </span></div> ​</div>