Tinklalapio logotipas
Grįžti

Įgūdžių panaudojimas siekiant geriau vadovauti mokymuisi
event 2016-01-07 domain Lyderių laikas

Įgūdžių panaudojimas siekiant geriau vadovauti mokymuisi
Kalbėdamasis su kolegomis ar draugais, kurių dauguma turi aukštąjį išsilavinimą, dažnai girdžiu sakant: „visiškai nesuprantu matematikos, nieko nebeatsimenu“; „baigęs vidurinę mokyklą negalėjau net susikalbėti angliškai“, „mes nieko nesužinojome apie religijų kilmę“; „per chemijos pamoką mintinai kaliau periodinę elementų lentelę, bet visiškai ją pamiršau“ ir pan.

Jei netgi tie, kurie, rodos, sėkmingiausiai baigė mokslus, jaučia, kad jiems trūksta ištisų pagrindinių žinių skyrių, ką galima pasakyti apie žmones, kurie mokyklos suolą paliko anksčiau? Kokiu tikslu skirtinguose ugdymo lygmenyse turime mokytis įvairių dalykų, jeigu tie dalykai vėliau tampa „mirusiomis“ žiniomis, kurių daugiau niekada nebepanaudojame?

Panašios mintys dažnai ragina susimąstyti, kaip įgytus įgūdžius panaudoti mokymo procese. Šiuo straipsniu nesiekiu pakeisti tradicinių žinių, kurias įgyjame mokydamiesi pagrindinių mokyklose dėstomų dalykų, praktiškesniais, bet ir kur kas „žemiškesniais“ gebėjimais. Priešingai, norėčiau aiškiai apibrėžti žinias ir gebėjimus, vadinamus įgūdžiais, kurie yra neatskiriama šių svarbių sričių dalis, ir organizuoti mokymą bei mokymąsi taip, kad šiems įgūdžiams tektų pagrindinis vaidmuo.

Prieš porą dešimtmečių mes galėjome susitaikyti su tuo, kad daug jaunų žmonių palieka mokyklą jos nebaigę ir turėdami tik elementariausius skaitymo, rašymo ir aritmetikos pagrindus. Buvo pakankamai profesijų, kuriose nereikėjo kvalifikuotos darbo jėgos, be to, daug ko buvo išmokstama darbe iš kolegų, socialinis ir geografinis mobilumas buvo ribotas, o vietinės bendruomenės vis dar buvo pakankamai stabilios ir gebėjo užtikrinti, kad vertybės ir standartai bus perduoti ateinančioms kartoms. Tačiau daugiau taip tęstis nebegali.

Tam, kad mūsų jaunuoliai būtų savarankiški XXI amžiuje, jiems reikės viso rinkinio patikimų priemonių, kurios leistų jiems kelis kartus pakeisti profesiją, užtikrintų, kad jie nenukentės dėl socialinių pokyčių, ir padėtų suprasti skirtingus kultūrinius kontekstus. Būtent šios aplinkybės Prancūzijos privalomojo švietimo srityje paskatino sukurti bendrą žinių, įgūdžių ir kultūros sistemą. Gebėjimais grįsto ugdymo metodas – tai geresnis būdas spręsti mokinių patiriamus ugdymo sunkumus. Taikant šį metodą, pripažįstami svarbiausi elementai, kurie trukdo ugdyti konkrečius įgūdžius, o ne tiesiog pasitenkinama pasiekus vidutinį lygį ir įgijus kelias žinių nuotrupas, kurias vieni įsisavina geriau, o kiti prasčiau. Šis metodas taip pat skatina naudoti žinias konkrečiame kontekste taip užtikrinant, kad mokiniai visiškai įsisavins tai, ko išmoko. Gebėjimais grįsto ugdymo metodą galima apibūdinti kaip galimybę panaudoti žinias situacijose, kurios yra kuo artimesnės tikrajam gyvenimui. Taip elgdamiesi mes stengiamės išvengti atvejų, kai mokiniai paprasčiausiai iškala ar pakartoja žinias, kurių vėliau nepajėgia sujungti ar susieti vienų su kitomis.

Tokie klausimai šiuo metu kyla kuriant naujas programas, kuriose pirmenybė teikiama globaliam požiūriui į mokymo programą. Prancūzijoje mokymo programos tradiciškai buvo sudaromos labai centralizuotai ir dažnai buvo atsietos nuo vertinimo ir likusios švietimo sistemos dalies. Šiandien mes stengiamės išlaikyti sisteminį požiūrį į privalomąjį ugdymą, išskirdami kelerius metus trunkančius ciklus, kad mokymo programos šerdimi taptų žinių ir įgūdžių gilinimas. Jeigu anksčiau mokymas buvo organizuojamas vadovaujantis principu „vienas mokytojas, vienas dalykas, vieni meti, viena programa“, šiandien mes siekiame išugdyti įgūdžius, kurie būtų bendri keliems mokomiesiems dalykams, bei skatinti ne vienus mokslo metus besitęsiantį bendradarbiavimą, labiau ugdomąjį vertinimą, suteikti daugiau savarankiškumo mokykloms sudarant mokymo programas ir pan.

Tai tiesiog mūsų šalį sukrėtusi nedidelė revoliucija, ypač kalbant apie vidurinį išsilavinimą! Pasiekti šiuos tikslus nėra paprasta, ir nekyla abejonių, kad mokykloms prireiks laiko, kol visai tai bus perkelta į klases. Laikas dažnai yra būtent tas dalykas, kurio mums pritrūksta norint keisti pedagoginę praktiką. Tačiau taip pat akivaizdu, kad nebegalime delsti, nes mokyklos yra viena iš tų retų vietų, kuriose ugdomos bendros šių dienų visuomenės vertybės.

Norint geriau suprasti šį skubumą, pakanka prisiminti dvi svarbias problemas, kurios pastaraisiais mėnesiais vyravo mūsų šalies naujienose, – tai ekonominė krizė ir teroristų išpuoliai!

Olivier Rey

Olivier Rey yra švietimo srities mokslinis bendradarbis, Prancūzijos švietimo instituto prie Liono École Normale Supérieure Intelektinio ugdymo katedos vadovas. Jo specializacija – vertinimas, mokymo programos ir įgūdžių ugdymo švietimo sistemos kontekste.

Šaltinis: internetinėje platformoje „SchoolEducationGateway“ paskelbtas Olivier Rey straipsnis „Įgūdžių panaudojimas siekiant geriau vadovauti mokymuisi" (2015 m. liepos 20 d.) (originali nuoroda).