Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Būsimos pirmokės mama sukrėsta: septynmetei gimnazijoje teks dalyvauti konkurse
event 2016-01-18 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

15min.lt: Būsimos pirmokės mama sukrėsta: septynmetei gimnazijoje teks dalyvauti konkurse
Vilnietė Aurelija jautėsi rami. Jos pirmagimė šiemet turi pradėti lankyti mokyklą. Pagal šeimos gyvenamąją vietą dukrai buvo priskirta Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija. Šeimą tai visiškai tenkino. Tačiau paaiškėjo, kad patekti į gimnaziją nebus taip paprasta.
 
Praėjusių metų rugpjūtį Vilniuje atsirado trys ilgosios gimnazijos, kur vaikams sudaromos galimybės mokytis nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Tai – Vilniaus Tuskulėnų gimnazija, Vilniaus inžinerijos licėjus ir minėta Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija.
 
Į šias švietimo įstaigas vaikai priimami konkurso būdu mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Pasikeitus mokyklų statusui, gyvenamoji vieta jokių privilegijų nesuteikia – į jas gali pretenduoti visoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje gyvenantys moksleiviai.
 
Tikrins septynmečių žinias?
 
Aureliją, kurios dukra šiemet žingsniuos į pirmą klasę, pasikeitimai suglumino. Ją piktina ne tiek pats faktas, kad vaikams nesuteikiama pirmenybė pagal gyvenamąją vietą, kiek informacijos stoka apie priėmimo sąlygas ir vertinimo kriterijus.
 
Iš esmės sunku suvokti, kaip bus išmatuojami septynmečių gebėjimai, kokios žinios bus tikrinamos.
 
„Sunku pasakyti, koks konkursas bus organizuojamas pirmokams: ar reikia jam specialiai ruoštis, iš kokios srities? Dėl tokios atrankos nustebusi ir aš, ir mūsų darželio ikimokyklinės grupės auklėtojos. Kol kas niekas neaišku“, – pasakojo Fabijoniškėse gyvenanti Aurelija.
 
Moterį stebina, kad priėmimas į mokyklą paskelbtas, tačiau atrankos sąlygos ir vertinimo kriterijai vis dar viešai nepateikti.
 
„Kyla klausimas, ar galima pasitikėti tokio konkurso skaidrumu? Ar kas nors jį kontroliuos? Ar bus viešinami balai ar kiti rezultatai? Savivaldybėje man paaiškino, kad moksleivių atranka – mokyklos vidaus reikalas, todėl viskas palikta jos kompetencijai – kaip sugalvos, taip darys. Tai nekelia pasitikėjimo, nes jau dokumentų priėmimas prasidėjo nuo dezinformacijos“, – įspūdžiais dalijosi Aurelija.
 
Jaučiasi palikti ant ledo
 
Sostinėje priėmimas į miesto mokyklas buvo pradėtas sausio 4-ąją. 
 
„Tačiau Kulvietis stropiai viešino informaciją, kad prašymai bus priimami nuo sausio 18 dienos. Be to, nebuvo užsimenama, kad dėl pasikeitusio mokyklos statuso vaikai bus priimami iš viso miesto. Todėl nuo 4-tos dienos nepradėjome blaškytis po kelias mokyklas, kur nusidriekė gyvos eilės. Mes šį etapą praleidome, nes laukėme savo mokyklos priėmimo datos – 18-tos”, – pasakojo Aurelija.
 
Tačiau jau sausio 8 dieną Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos tinklalapyje informacija buvo atnaujinta – paskelbtas ankstyvesnis priėmimas. Pranešta ir apie moksleivių priėmimą iš viso Vilniaus.
 
„Vadinasi, konkurencija bus didelė – jaučiamės palikti ant ledo. Kitu atveju jau sausio 4-ąją būtume startavę ir apvažiavę kuo daugiau šalia namų esančių mokyklų, kad rezerviniame sąraše būtume atsidūrę kuo aukščiau“, – užtikrino Aurelija.
 
Eksperimentas įdomus, bet kelia abejonių
 
Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo vadybos poskyrio vyriausiasis specialistas Valentinas Šapalas paaiškino, kad pagal gyvenamąją vietą Aurelijos dukrai yra priskirta Fabijoniškių gimnazija. Žinoma, mergaitė gali bandyti įveikti konkursą ir patekti į Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinę gimnaziją.
 
Kitaip tariant, šeimai siūloma prašymus pateikti abiem švietimo įstaigoms?
 
„Paprastai mes to nesiūlome, tačiau šiuo atveju turbūt būtų protinga prašymus pildyti abiem“, – neslėpė specialistas.
 
Jis sutinka su Aurelijos išreikštomis pastabomis dėl atrankos konkurso organizavimo: „Atrankos tvarka turėjo būti paskelbta iki prašymų priėmimo pradžios.“ Dabar gi atrodo, kad vežimas statomas prieš arklį – tėvai pildo prašymus, nežinodami atrankos konkurso specifikos ir vertinimo kriterijų.
 
„Kita vertus, pateikti prašymams laiko dar yra iki rugpjūčio 15-tos dienos“, – pažymėjo V.Šapalas.
 
Visos trys ilgosios gimnazijos savo svetainėse skelbia, kad prašymo pateikimo data mokinio priėmimui įtakos neturės.
 
„Tokios patirties Vilniuje neturėjome. Šios gimnazijos yra pionierės, viskas daroma iš naujo. Eksperimentas įdomus ir stebiu jį su susidomėjimu, nors man asmeniškai kyla įvairių dvejonių. Pradžia chaotiška, tačiau daug ką tiesiog sutvarko laikas“, – svarstė V.Šapalas.
 
Motyvacija – labai svarbu
 
Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos direktorė Kristina Gudelienė pažymėjo, kad priėmimo į mokyklą pradžia buvo nukelta tikintis, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtins naują Mokinių priėmimo į Vilniaus miesto mokyklas tvarkos aprašą. Tačiau nujaučiant, kad artimiausiu metu tai vis dėlto nebus padaryta, priėmimas buvo paskelbtas.  
 
Trys ilgosios sostinės gimnazijos vykdys specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas.
 
„Tokios specifikos mokykla turėtų komplektuoti motyvuotus vaikus“, – paklausta, pagal kokius kriterijus vyks moksleivių atrankos konkursas, paaiškino K.Gudelienė.
 
Gimnazija šiemet išleis penkias ketvirtas klases, todėl tiek planuojama formuoti pirmokų klasių: „Nors iš esmės mokykla turėtų mažėti, nes dabar ji per didelė, ypač kalbant apie vyresnes klases.“
 
Šiuo metu gimnazijoje ugdomi 1164 moksleiviai.
 
Ar pasirengę didesniam krūviui?
 
K.Gudelienė nesistebi vilniečių pretenzijomis – naujovės žmones gąsdina: „Jei jau kitaip – tai turbūt kas nors blogai. Toks mūsų mentalitetas.“
 
Direktorė pažymi: jei kandidatų mokytis gimnazijoje bus daugiau nei vietų, mokykloje bus rengiami kelių dienų susitikimai su vaikais ir jų tėvais.
 
„Konkursas – ne visai tikslu, nenorėjau, kad būtų vartojamas šis žodis, tačiau pavaduotoja taip parašė. Pasikviesime tėvus, supažindinsime juos su mokyklos vizija, misija, tuo, ko jie gali tikėtis. Jie turi žinoti, kad čia besimokantys vaikai turės didesnį krūvį, daugiau dalykų – privalomai mokysis lotynų ar graikų kalbos, antikos, kultūrų istorijos.
 
Ugdymo turinys klasikinėje gimnazijoje išsiplečia nuo įprastų 32 iki 35 valandų ar net daugiau. Be to, mes orientuojamės į meninę raišką, prioritetą skiriame dailei. Šeima turi sau atsakyti: ar jai to tikrai reikia“, – aiškina K.Gudelienė.
 
Kryptingas meninis ugdymas pradedamas nuo pirmos klasės. „Per tris dienas, kai vaikai lankys pamokėles, pasimatys, ar jie linkę piešti, kam teikia prioritetą.
 
Įvertinsime vaiko motyvaciją darbui, ar jis nusiteikęs, ar išsiblaškęs. Kreipsime dėmesį ir į pasiekimų ir pažangos įvertinimo aprašą, gautą iš ikimokyklinės grupės. Pagal tai bandysime atsirinkti“, – pasakojo direktorė.
 
Bus atsižvelgiama ir į tai, ar gimnaziją jau lanko kitas šeimos vaikas: „Tai reikštų, kad šeimos žino mūsų specifiką, kad ji jiems nebus nauja.“
 
Dovilė Jablonskaitė