Tinklalapio logotipas
Grįžti

lrt.lt: Vaikams vis sunkiau atskirti ožką nuo avies
event 2016-01-18 domain Švietimo informacinių technologijų centras

lrt.lt: Vaikams vis sunkiau atskirti ožką nuo avies
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label">​<span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Pastaruoju metu vaikai vis sunkiau atskiria ožką nuo avies ir mano, kad pienas atsiranda iš parduotuvės, todėl labai svarbu skatinti gamtos pažinimą. Taip LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Jo nuomone, vis dažniau Lietuvoje kuriami vaikų darželiai gamtoje – puikus būdas ugdyti vaikus taip, kad jie pažintų gamtą ir augtų sveiki. </span><div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Pastaruoju metu Lietuvoje populiarėja vaikų darželiai gamtoje. Ar Jūs, kaip gamtininkas, pritariate tokiai idėjai?</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Be abejo. Reikėtų pritarti bet kuriai su gamta susijusiai naujai ar plėtojamai pedagogikai, nes to labai trūksta. Kitose, ypač Europos, valstybėse sukurtos metodikos, šios pedagogikos kryptys. Ir pas mus tai po truputį ateina. Tai perima daug pažangių pedagogų. Mokymo apie gamtą labai trūksta, nes mūsų vaikai kuo toliau, tuo labiau nuo gamtos atitolsta – ne tik jos nepažįsta, bet ankstyvame, jautriame amžiuje nesusiformuoja vertybių, susijusių su gamta.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Ar aplinkui matote tokių pavyzdžių?</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Dirbu Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriuje. Pas mus ateina labai daug vaikų. Jų nežinojimas, nesuvokimas tikrai akivaizdus. Būna, kad, paauglį pastačius šalia klevo, jis labai abejoja, koks tai medis. Dar vienas pavyzdys – teko išgirsti, kaip gera mokinė pasakė, kad antys veda gyvus vaikus.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– O kaip yra su paprastesniais klausimais – ar vaikai atskiria karvę nuo avies?</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Karvę nuo avies dar atskiria, bet avį nuo ožkos atskirti sudėtingiau, kyla abejonių, kartais ir sumaišo.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Bet sumaišo pradinukai?</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Ne, vyresni vaikai.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Ar jie žino, kad pienas parduotuvėje atsiranda ne iš fabriko ir ne iš pakelio?</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Pieną duoda „Maxima“. Taip galvoja jaunesni vaikai, todėl ir reikia gamtos pedagogikos. Anksčiau nebuvo problemos, kad užaugęs jaunas lietuvis neatskirtų medžio – uosio, skroblo, vinkšnos, guobos. Dabar labai retas vaikas tai žino.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Jei skaičiai teisingi, vien per praėjusius metus Lietuvoje atsirado maždaug 10 tokių darželių, kur vaikai ugdomi gamtoje, lauke.</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Iš tiesų jų daugėja. Tikėtina, kad tendencija laikysis. Vaikai tokiuose darželiuose užauga sveikesni, įgyja kitokių gebėjimų negu tie, kurie būna uždaryti patalpose kad ir su daug įdomių žaislų. Lauko, miško pedagogika leidžia vaikams įgyti daug gebėjimų, nes ji iš esmės yra kitokia. Vaikai visų pirma mokomi gamtą suvokti pojūčiais. Jie būna arti gamtos.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Žinoma, nėra taip, kad tuose darželiuose visai nėra žaislų. Jų šiek tiek yra, bet žaislą gali atstoti gyvas triušiukas, viščiukas. Vaikai išmoksta, kad tas žaislas visų pirma yra gyvas padaras, kad su juo reikia elgtis gražiai. Tai taip pat gali būti labai įdomus objektas – nereikia pliušinio žaislo.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Sakote, kad vaikai tokiuose darželiuose sveikesni. Lietuvoje šie darželiai dar ne taip ilgai veikia, kad būtų galima spręsti. Iš kur šie duomenys?</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Tai užsienio patirtis. Pirmi tokie darželiai atsirado Skandinavijoje, Švedijoje. Išties vaikai grūdinasi, mato natūralią metų laikų kaitą. Darželio pedagogai ir tėvai, žinoma, prižiūri, kad vaikai būtų tinkamai apsirengę bet kuriuo metų laiku. [...] Vaikai labai daug juda. Lauke būnama beveik visą dieną. Darželiai nėra aptverti, todėl vaikai klaidžioja po mišką, kasdien vyksta žygiai, todėl judėjimas užgrūdina vaikus.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– O jei vaikas pasiklysta miške?</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Norvegijoje pasakojo apie tokį įvykį, kad vaikas buvo nuklydęs. Mano nuomone, vis dėlto vaikai, būdami tokiame darželyje, miške, pripranta laikytis grupėje, atsiranda grupės pojūtis. Jie labai toli gal nenueina, nebent yra koks individualistas.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Kaip atrodo lauko darželis? Kur vaikai miega, valgo, eina į tualetą?</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Norvegijoje teko matyti miegoti skirtas vietas. Žinoma, patys mažiausi miega viduje, bet vyresniems lauke pastatytos indėniškos palapinės. Jose dega laužai, sukonstruotas dūmtraukis, todėl dūmai išeina į lauką. Vaikai ten būna ir žiemą, sėdėdami tokiose lyg kėdutėse, lyg lopšiuose gali ir miegoti. Kai būna labai šalta, jie viduje leidžia laiką, pavyzdžiui, dainuodami. Vaikai nėra ugdomi kaip laukinukai – mokosi dainuoti, kalbų ir kitų dalykų.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Žinoma, teko girdėti, kad Norvegijoje kai kur darželiai yra netgi tokie, kad vaikai mokomi gamtos reikalus atlikti miške ir duobutę užkasti, bet man teko matyti lauko tualetus. [...] Veikia ir miško mokyklos, kurias būtų galima palyginti su prailgintos dienos grupėmis Lietuvoje. Šias mokyklas lanko jaunesnių klasių mokinukai.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tose miško mokyklose turėjome vaikus-vadovus, kurie pasakojo apie tai, kaip jiems ten įdomu, kaip vyksta ugdymas. Turėjau palydovą – antroką ar trečioką, kuris man viską pasakojo norvegiškai, o aš lietuviškai su juo kalbėjau. (Tokio amžiaus vaikai dar nelabai moka anglų kalbos.) Jis man papasakojo, kaip viskas vyksta, parodė, kad tualetuose jie turi durpių kibirus, tad viskas daroma ekologiškai.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Jei vaikas, būdamas gamtoje, sužino, kad pienas atsiranda ne iš parduotuvės, tai iš kur, anot jo, tada atsiranda mėsa? Ar jis supažindinamas su tokiais dalykais?</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Vaikai gauna ir tokių pagrindų. [...] Žmogus pažįsta gamtą ją stebėdamas. Yra žemės ūkio gyvūnai, kurie būtent taip vadinami, nes yra naudojami žmogaus reikmėms. Norvegijoje stebėjome anksčiau paskerstos avies darinėjimą. Pedagogas, stebint vaikams, skrodė avytę.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Stebėdami avies skrodimą, galbūt tik mes, lietuviai, jautriau reagavome. Vaikai labai smalsiai žiūrėjo, kaip mokytojas aiškina, kokie yra avytės organai, kam jie naudojami, ką galima valgyti, kas galbūt senovėje buvo naudojama kaip žaislai, kaip galima panaudoti vilną.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Net Lietuvoje turime panašių pavyzdžių. Prisimenu, kaip mama skrosdavo vištą. Tai būdavo mūsų šeimos pietūs ir vakarienė. Ji taip pat papasakodavo, ką dar galima panaudoti, kas katinui liks. Iki dabar atsimenu, kad vištos trachėja yra žaislas, kuriuo senovėje vaikai Lietuvoje žaisdavo.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Ar lauke augdami vaikai, jei galima taip pasakyti, neužaugs laukiniais? Kaip išmokti, pavyzdžiui, etiketo prie stalo?</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Viskam yra savas laikas. Mano asmeninė nuomonė tokia, kad svarbus dar ir toks veiksnys, kaip šeima. Šeimoje močiutės, tėvai taip pat turėtų įdėti savo indelį, o ne tik tas kelias minutes per dieną. Kažkas turėtų ateiti ir iš šeimos.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Lauko darželių sritį tyrinėjate ir istorijos aspektu. Tarpukario Lietuvoje tokie darželiai irgi veikė. Koks tada buvo vaikų ugdymo procesas?</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Vienose pirmųjų vaikų darželio pedagogikos knygose, kurios vis dėlto atsirado truputį vėliau nei tarpukariu, 1939 m., [...] gamtos gana daug. Vaikai ir darželiai buvo arčiau gamtos. Vienoje knygoje esančioje nuotraukoje matyti, kaip Lietuvos vaikai mokosi sode. Daug užsiėmimų tuo metu vyko lauke. Skaitant šias knygas patiko tai, kad vaikų darželio pedagogai kasmet rinkdavosi į kursus ir gyvendavo ne kažkur patalpose, o miške, palapinėse, kad pažintų ir studijuotų gamtą. Paskui, be abejo, visa tai būdavo perduodama ugdytiniams.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>–  Ar būtų galima sakyti, kad nieko naujo neišrandame, o tiesiog sugrįžtame prie to, kas buvo gera, bet pamiršta?</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>– Būtų galima traktuoti taip, kad pedagogika, kuria remtasi ir nepriklausomoje Lietuvoje, ir Skandinavijoje ar Vokietijoje, kituose kraštuose vystėsi toliau, o pas mus buvo gana žiauriai nutraukta. Taigi praradome labai ilgą laikotarpį. Žinoma, ir sovietinėje Lietuvoje buvo gamtos, bet dabar mes ją atrandame lyg iš naujo. Iš Vakarų ateina tai, kas galbūt Lietuvoje būtų vystęsi natūraliai.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><a href="http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/125112/vaikams_vis_sunkiau_atskirti_ozka_nuo_avies"><img src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/lrt.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><br><br></span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif;line-height:115%'> </span></div> </div>