Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Robertas Dargis atskleidė, kas jam, trijų vaikų tėvui, užtrauktų didžiausią gėdą
event 2016-01-22 domain Švietimo informacinių technologijų centras

15min.lt: Robertas Dargis atskleidė, kas jam, trijų vaikų tėvui, užtrauktų didžiausią gėdą
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Kokia turėtų būti šiuolaikinė mokykla ir mokytojas, kad sugebėtų jauną žmogų paruošti gyventi XXI amžiuje? Ne tik gyventi, bet ir priimti atsakingus sprendimus, kurti aukštą pridėtinę vertę visuomenėje. Šie ir daugybė kitų klausimų buvo aptarta Mažvydo bibliotekoje vykusioje apskrito stalo diskusijoje „Vardan vaikų mokymosi. Kaip stiprinti tėvų dalyvavimą mokyklos bendruomenėje“.<strong> </strong></span><div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis jau spėjo įsitikinti: švietimo sistema – be galo sudėtinga ir sunkiai reformuojama. Todėl jos reforma ir stringa.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Suomiai į švietimo problemas atkreipė dėmesį dar 1970 metais, o vaisius skina tik dabar. Vadinasi, mes jau esame labai smarkiai pavėlavę“, – konstatavo R.Dargis.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tačiau kintantis Lietuvos demografijos paveikslas ignoruoti švietimo sistemos problemų jau nebeleidžia. Gyventojų skaičius traukiasi – dėl emigracijos pernai šalis neteko 35 tūkst. žmonių. Prognozuojama, kad 2015 metais Lietuvoje liks vos 2,6 mln. gyventojų. Mokinių skaičius 2022 metais sieks tik 26,5 tūkst., o pensinio amžiaus žmonių – šaus į viršų.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Kai pradedame dėlioti matricą, kaip valstybė gyvens toliau, aiškėja paprastas dalykas: kiekvieno žmogus sukuriama pridėtinė vertė turės būti aukštesnė, nes mums reikės iš tų likusių darbingo amžiaus gyventojų surenkamų mokesčių šią valstybę ne tik išlaikyti, bet ir auginti“, – kalbėjo R.Dargis.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Taigi kokį žmogų turi išugdyti švietimo sistema, kad jis įgytų būtinų įgūdžių gyventi nuolat kintančiame pasaulyje?</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Esu trijų vaikų tėvas. Vienas svarbiausių uždavinių, kuriuos sau kėliau, kad mano vaikai patys sugebėtų savimi pasirūpinti. Kad man nereikėtų jų iki pensijos ar net mirties išlaikyti, nes jie nieko nesugeba. Jei būtų kitaip, man, kaip tėvui, lendant į <i>grabą</i> tai būtų pati baisiausia nuodėmė, padaryta šioje žemėje“, – prisipažino R.Dargis.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Jis apgailestauja, kad vis dar nemaža dalis mokytojų nežino, kas yra rinkos ekonomika, ir vaikus tebemoko taip, kaip yra išmokyti patys.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Nemoka dirbti su šeimomis</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Edukologė Austėja Landsbergienė pažymi, kad keičiant švietimo sistemą reikėtų dirbti dviem kryptimis – rengti ne tik mokytojus, bet ir tėvus: „Bėda ta, kad mes vis dar blaškomės, vis dar nežinome, ko norime. Nėra krypties ir strategijos.“</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Jos įsitikinimu, būsimi pedagogai turi būti mokomi dirbti su vaikų šeimomis – tėvais, seneliais.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Dabar gi žmonės neturi elementarių pagrindų, kaip iškomunikuoti tėvams, kodėl ir ką jie daro. Kodėl vienaip, o ne kitaip. Nesugebant dirbti su tėvais, dėl požiūrių skirtumų patiriama nuolatinė frustracija“, – aiškino A.Landsbergienė, apsigynusi disertaciją „Lyderystė per bendruomenes“.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Kotletai svarbiau nei vertybės</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>A.Landsbergienė pažymi esanti ne tik teoretikė, bet ir praktikė. „Kai dirbi su vaikais, labai greitai supranti, ar vaikui skaitoma, kas su juo kalbama namuose ir pan.“ – sakė diskusijos dalyvė.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Ji pasidalijo įspūdžiais iš Lietuvos ir Belgijos mokyklų, kur tėvams rūpimi dalykai skiriasi kaip diena ir naktis.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Lietuvoje tėvus domina kotletai, miegas, sauskelnės. Ūkis, priežiūra, buitis. Belgijoje skambėjo visai kiti klausimai: ar mano vaikas turi draugų, kokius įgūdžius reikėtų lavinti, kokios jo stipriosios, silpnosios pusės, ar moka draugauti, kokios jo vertybės? Ar vertybės, kurias turime namuose, atsispindi darželyje? Lietuvoje niekada negirdėjau klausimo apie dvimečio vertybes“, – patirtimi dalijosi edukologė.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Ką daryti, kad tai keistųsi? Kaip šviesti, tinkamai nukreipti tėvus?</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Reikia kalbėti, kad mokykla visko tikrai nepadarys. Svarbu bendradarbiauti ir susitarti, kokius vaikų gebėjimus ugdome, kam teikiame prioritetą. Trintis atsiranda tada, kai mokytojas įsivaizduoja vienaip, o tėvai – kitaip. Pavyzdžiui, mama atneša akmenį ir klausia: „Kas čia?“ Akmuo. „Kad jų mokyklos perimetre daugiau nebūtų“, – nurodo.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Bet juk tai natūralu – šakos, akmenys, pagaliai – vaikai žaidžia, tyrinėja. Arba tėvai laužia mokytoją, kad jų vaiko raidelė k būtų pasvirusi taip, kaip buvo 1965 metais, kai jie patys buvo pirmoje klasėje. Tokiu atveju mokytojas gali iki negalėjimo aiškinti apie XXI amžiaus gebėjimus. „Taip taip – jūs vis su tomis savo naujovėmis. Bet o kur pratybų sąsiuvinukai?“, – neatlyžta“, – požiūrių skirtumus atskleidė A.Landsbergienė.</span></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tėvai nori daugiau galių</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Lietuvos tėvų forumo pirmininko Audriaus Murausko manymu, tėvų įsitraukimas į mokyklos reikalus būtų didesnis, jei jie jaustų, kad jų nuomonė svari ir turi įtakos sprendimams.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Šiandien mokyklos bendruomenė yra nugalinta, ji neturi realios įtakos pasirenkant mokyklos vadovą ir pan. Aš neinu į mokyklos susirinkimus, nes man gaila laiko – ten tik plepama“, – kalbėjo A.Murauskas.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Jis norėtų, kad tėvai turėtų daugiau įtakos tariantis dėl ugdymo formų ir skirstant finansines lėšas: „Pavyzdžiui, bendruomenė galėtų tartis su vadovu dėl premijinio fondo paskirstymo mokytojams.“</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>A.Murausko įsitikinimu, dabartinė mokinių vertinimo sistema skatina ne bendradarbiavimą, o konkurenciją. O konkurencija negali būti tvarios bendruomenės pagrindas.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Dovilė Jablonskaitė</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><a href="http://www.15min.lt/naujiena/svietimas/pozicija/pav-235-570393?all#print"><img src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/15min.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><br><br></span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif;line-height:115%'> </span></div> </div>