Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Studijos JAV – kodėl verta ir kiek kainuoja?
event 2016-01-28 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

15min.lt: Studijos JAV – kodėl verta ir kiek kainuoja?
„Stojant į aukštąsias mokyklas JAV į bakalauro laipsnio programas yra visiškai normalu nežinoti, kuo nori būti ateityje. Normalu yra net keletą kartų keisti savo specialybės pasirinkimą. Tokios laisvės nesuteikia nė vienas Europos universitetas“, – teigia Studijų užsienyje informacijos centro (SUIC) vadovė Žaneta Savickienė.
 
Priešingai nei ES šalių universitetuose, kur stojama į konkrečias studijų programas, JAV stojama į pasirinktą universitetą ar kolegiją, neįvardijant fakulteto, programos ar specialybės.
 
JAV yra apie 5 tūkst. aukštųjų mokyklų, iš kurių net 39-ios patenka į geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų 50-uką. Pirmos pakopos (t. y. bakalauro) studijų sistema, kuria remiasi JAV aukštosios mokyklos, vadinama „liberaliųjų menų studijomis“ (ang. liberal arts studies).
 
Pagal šią sistemą, renkantis studijų dalykus suformuojama specialybė, kuri bus įrašyta diplomuose baigus keturių metų studijas. Be to, didžiulis pasirenkamųjų dalykų kiekis atveria galimybes įgyti dvigubos specialybės (ang. double major) diplomą: „Tarkime, gali studijuoti ir ekonomiką, ir kartu kinų kalbą bei kultūrą. Mokslo metų gale įgysi 2 bakalauro laipsnius“, – pavyzdį pateikia Ž.Savickienė.
 
Tokia liberali sistema suteikia galimybę jaunam žmogui profesinį pašaukimą atrasti natūralia eiga, t.y. išmėginant įvairių specialybių disciplinas.
 
JAV versus ES
 
Tačiau ne tik specialybės pasirinkimo sistema skiria JAV ir ES šalių universitetus. Antroji esminė skirtis slypi požiūryje į studentų rūpybą.
 
„JAV aukštosios mokyklos skiria daug dėmesio studentų priežiūrai. Kitaip tariant, jiems rūpi, kur jų studentas gyvena, ar turi, kur gyventi, ir kaip jis gyvena. Tuo tarpu Europos universitetai yra atsiriboję – tu ten atvyksti mokytis, o tavo tolimesnis gyvenimas yra tavo reikalas“, – pasakoja Ž.Savickienė.
 
Jos teigimu, JAV universitetai tarpusavyje veikia kaip tam tikra bendruomenė, kuri studentu rūpinasi ne tik tokiais atvejais, kai jam reikia pagalbos studijų klausimais, bet net ir ištikus tokiems kataklizmams kaip karas ar staigus valiutos kritimas.
 
„Atrodo, tėvams siųsti savo vaiką į Ameriką yra labai toli, bet siunčiant toli, vaikas bus labiau prižiūrėtas, o čia Europoje lyg ir arti, bet tas vaikas bus paliktas sau“, – tokį pastebėjimą išsako pašnekovė.
 
Aukštojo mokslo kaina
 
Remiantis College Board pateikta informacija, vienerių metų studijų kainos JAV aukštosiose mokyklose yra tokios: 6 500 JAV dolerių studijuojant dvimetėse bendruomeninėse kolegijose, 21 706 JAV dolerių – keturmetėse viešosiose aukštosiose mokyklose (ne valstijos studentams) ir 29 056 JAV dolerių – keturmetėse privačiose aukštosiose mokyklose.
 
Matematika paprasta: renkantis keturis metus trunkančius mokslus už visą studijų laiką gali teikti sumokėti nuo 86 tūkst. JAV dolerių (neįskaitant pragyvenimo kaštų). Tai išties nemenka suma ne tik europiečiams, bet ir vietos gyventojams. Tiesa, gerai besimokantys, gabūs ar sportiški turi galimybę siekti aukštojo mokslo su stipendija. Tik į kurias mokyklas taikytis?
 
„Kadangi stipendijos yra suteikiamos už gerus mokslų rezultatus, dairytis reikia į tas aukštąsias mokyklas, kuriose, pagal savo balus, būsi pirmūnu. Iš tų 5 tūkst. aukštųjų mokyklų tikrai galima susirasi aukštąją mokyklą, kurioje būsi žvaigždė“, – atsakymą pateikia Ž.Savickienė.
 
Aukščiausio „kalibro“ JAV universitetai, tokie kaip Jeilis, Harvardas ar Stanfordas, labai gabius ir daug pasiekusius mokinius, kurių šeimos neturi finansinių resursų, priima „akla tvarka“, t.y. suteikia visą reikiamą paramą – nuo pilnai apmokamų studijų iki pragyvenimo.
 
Tačiau norit būti geriausiu šiose aukštosiose mokyklose vien tik „gražaus“ atestato nepakanka: „Reikia būti arba tarptautinių olimpiadų laureatu, arba start-up'o įkūrėju, arba jaunuoju mokslininku, išgarsėjusiu savo idėjomis ir pan. Visų pirmūnų be pinigų į tuos universitetus nepriims. Turi būti išskirtinis“, – pabrėžia Studijų centro vadovė.
 
 
Išskirtinės privilegijos sportininkams
 
Sportinėse veiklose pasižymėjusiems mokiniams JAV universitetai iš tiesų gali pasiūlyti nemažus pinigus, leidžiančius padengti dalį (ar net visą paketą) studijų kainos.
 
Studijų centro duomenimis, JAV aukštosiose mokyklose studijuoja daugiau kaip 380 000 sportininkų. Apie 1 000 universitetų ir kolegijų šiems studentams, dalyvaujantiems universitetų ir kolegijų sporto komandose, suteikia pilną finansavimą.
 
„JAV turi grandiozinę užklasinę sportinę universitetų veikla. Čia NCAA (The National Collegiate Athletic Association) sportininkų sportiniai pasiekimai yra tokio aukšto lygio, kad universiteto sportininkus praktiškai gali siųsti į tarptautines varžybas. Tai reiškia, jog tarpuniversitetinės varžybos sutraukia didžiulius stadionus ir, žinoma, verslo pinigus“, – pasakoja Ž.Savickienė.
 
Siekdamos išlaikyti tokio lygio sportines komandas, verslo lėšomis subsidijuojamos universitetų asociacijos teikia stipendijas sportininkams-bakalauro studentams. Stipendijas paskiria komandas formuojantys treneriai.
 
 
Viso gyvenimo investicija
 
Tačiau kiek vis dėlto reikia turėti pinigų vykstant studijuoti į JAV? Ar visus pinigus reikia turėti iš anksto, ar galima už mokslą mokėti dalimis? O gal yra galimybė pasiimti paskolą arba studijų metu susirasti darbą ir mokslo kaštus padengti savo paties uždarbiu?
 
Atsakydama į visus šiuos klausimus Studijų centro vadovė pabrėžia, jog stebuklų nebūna – „plikas“, „basas“ važiuoti negali. Nors už studijas yra mokama dalimis, tačiau dar iki išvykimo universitetai reikalauja pateikti suplanuotą studento šeimos metų biudžetą. Tai nebūtinai turi būti „solidi“ suma banke, tačiau bent jau patikima, teigiamus finansinius šeimos rodiklius pagrindžianti ataskaita.
 
„Jeigu šeima yra sunkiai besiverčianti ir ji negali skirti į metus apie 15 tūkst Eur, sunku iš viso galvoti apie užsienį, nes tai jau tampa ne studijomis, o žaidimu ties išgyvenimo riba“, – teigia Ž.Savickienė. Paskolų sistema, šiuo atveju, galėtų pagelbėti tik tiems, kurių giminės ar pažįstami, gyvenantys JAV, sutiktų (bei galėtų) už juos laiduoti finansiškai.
 
Į darbą, kaip į pagrindinį finansinį šaltinį (studijų metu) Studijų centro vadovė pataria didelių vilčių nedėti: „JAV yra ribotas leistinas studento darbo valandų skaičius, t. y. jis gali dirbti 20 val per savaitę ir nedaugiau. Taigi, uždarbis priklauso nuo valandos įkainio, kuris, pavyzdžiui, dirbant greitojo maisto restorane ar bibliotekoje tikrai gali būti labai nedidelis.“
 
Siekiant nepakliūti į finansinę „katastrofą“, šeimoms patariama santaupas vaikų mokslams pradėti kaupti iš anksto. „Jeigu yra planuojamas vaiko aukštasis išsilavinimas (nesvarbu, ar Lietuvoje, ar užsienyje), šeima turi pradėti kaupti tam pinigus iš anksto. Tai yra pati svarbiausia investicija, kuri „atsiperka“ jei ne pinigais, tai žmogaus saviverte, savirealizacija ir t.t.“, – įsitikinusi Ž.Savickienė.
 
Kur ir iki kada paruošti dokumentus?
 
Studijų centro teigimu, stojimu į universitetus dokumentai turi būti parengti jau 12-os klasės rudenį. Didelė svarba, šiuo atveju, yra teikiama anglų kalbos testams (TOEFL arba IELTS), kuriuos, kaip pastebi Ž.Savickienė, dalis stojančių laiko per vėlai.
 
„Mokiniai kažkodėl yra linkę atidėlioti egzaminą, ir nors jie jį formaliai „laiko“ dar iki dokumentų pridavimo pabaigos, tačiau rezultatai neretai atkeliauja jau po paraiškos teikimo termino. Tai apsunkina, o kartais ir nulemia stojimo sėkmę, ypač tuo atveju, kai egzaminą reikia perlaikyti“, – įspėja Studijų centro vadovė.
 
Žinoma, norint laikyti egzaminą, būtina iš anksto numatyti laiką pasiruošimui. Jeigu mokinys ir jo šeima apsisprendžia studijas rinktis užsienyje, pradėti ruoštis reiktų kuo anksčiau, o geriausia – iki 11-tos klasės pabaigos. Priklausomai nuo mokinio mokymosi savybių, galima lankyti specializuotus kalbų kursus arba mokytis savarankiškai, naudojant nemokamas interneto platformas MOOCs.
 
Ž.Savickienė taip pat įspėja, jog svarbu pasirinkti akredituotą įstaigą, galinčią kvalifikuotai konsultuoti studijų JAV klausimais bei padėti suruošti reikiamus dokumentus: „Apie studijas JAV informaciją teikiantis akademinis konsultantas būtinai privalo būti Amerikos ambasados akredituotas asmuo, turintis tarptautinį ženklą „EducationUSA“, kuris patvirtina, jog konsultantas yra praėjęs kasmetinius mokymus ir yra kompetentingas šioje srityje.“
 
Į visus likusius dominančius klausimus Studijų užsienyje informacijos centro atstovai atsakys š. m. vasario 4 – 6 dienomis LITEXPO parodų rūmuose vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „STUDIJOS 2016“ stendo numeris 3.14.
 
 
 
Laura Kešytė