Tinklalapio logotipas
Grįžti

Bernardinai.lt: Kalbėti apie jausmus – svarbiau, nei išmokyti skaityti
event 2016-02-02 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Bernardinai.lt: Kalbėti apie jausmus – svarbiau, nei išmokyti skaityti
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label">​<span id="ms-rterangepaste-start"></span> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><em>Didžioji dalis ankstyvojo ugdymo metodikų ir mokymo kursų siūlo visų pirma ugdyti vaiko intelektą – mokyti logiškai mąstyti, skaityti ir skaičiuoti. Apie emocinį intelektą dauguma tėvų beveik nieko nežino. Tačiau priešmokykliniame amžiuje jį ugdyti kur kas svarbiau, nes už termino „emocinis intelektas“ slypi gebėjimas atskirti ir suprasti savo ir kitų žmonių emocijas bei jas suvaldyti.</em></p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><em>Kodėl tai taip svarbu? Paprastai aukštą emocinį intelektą turintys vaikai pasižymi aukšta saviverte, labiau pasitiki savimi, greičiau prisitaiko prie pokyčių, sėkmingiau mokosi ir lengviau bendrauja. Taip pat efektyviau suranda išeitis iš situacijų ir susigaudo konfliktuose. </em></p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><img alt="emocijos" src="http://media.bernardinai.lt/o/3b85c274fdd2dba00e78fa09f716d7c54e8e1b8c_article_scale.jpg"></p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><strong>Kaip ugdomas emocinis intelektas?</strong></p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Emocinis intelektas savaime vystosi nuo pat gimimo. Šiltas ir džiaugsmingas bendravimas su mama, jos nuoširdus reagavimas į vaiko emocijas ir buvimas su vaiku pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra pati geriausia terpė emocijoms vystytis.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Tarkim, vaikutis skaudžiai patempė mamai plaukus. Reikia pasistengti jam paaiškinti, kad mamai skauda ir nemalonu, todėl nereikėtų daugiau taip daryti. Arba: mažylis verkia. Emocinio intelekto vystymuisi svarbu ne „užgniaužti“, ne stengtis atitraukti ar pralinksminti – o kalbėtis. „Tu verki, tu dėl kažko nuliūdai, tikriausiai, tu..., pyksti, kad nesigauna. Aš tave užjaučiu ir noriu tau padėti“ (ir t.t. ir pan.).</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Ankstesniųjų kartų vaikai dažniausiai būdavo mokomi emocijas užgniaužti. Na, geriausiu atveju buvo galima pasidžiaugti, nusijuokti ar šypsotis, o štai jau verkti, pykt ar bijoti – blogai ir gėdinga. Buvo įprasta baimę ir pyktį užgniaužti, nes juk svarbiausia pasirodyti išauklėtam ir susitvardančiam. Tačiau emocijų tramdymas sukelia stresą ir kitus nervinius sutrikimus, gali net paveikti tam tikrų ligų atsiradimą.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Tad nuo ko pradėti, norint vaiką išmokyti emocinio raštingumo?</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Esminis patarimas – patiriant bet kokias emocijas, padėti vaikui suprasti, kokius jausmus jis šiuo metu išgyvena. Jei tai pyktis, tai nereikėtų į jį atsakyti savo pykčiu, o paaiškinti: dabar tu pyksti, tu dėl kažko įniršęs. Jei tai džiaugsmas: tu laimingas ir patenkintas, man labai malonu matyti tave tokį. Nesistenkite malšinti vienų ar kitų emocijų tokiais pareiškimais kaip „vyrai neverkia“ ir kitomis stereotipinėmis frazėmis.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Žinoma, įvaldyti tokį bendravimą su vaiku nebus lengva. Apie emocijas kalbėti reikia mokytis, nsigėdyti, nebijoti jas įvardinti ir aptarti. Beje, tai teikia naudos ir tėvams – jiems taip pat naudinga suvokti savo emocijas, kad bendravimas su vaiku vėliau netaptų sudėtingas.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><strong>Keletas žaidimų emocinio intelekto ugdymui</strong></p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Sulaukusiems 2 metų vaikams jau galima kalbėti apie tai, kaip elgtis su savo emocijomis. Tam geriausiai tinka žaidimai, kuriems pasitelkiam<strong> siužetai iš gyvenimo</strong>. Tarkim, žaidžiantis peliukas pradėjo verkti, būdamas ant mamos rankų. Aptarkite su vaiku, kodėl tai atsitiko, ką ir kam jis nori parodyti, kaip padaryti, kad jis nustotų verkti. Tai puikus būdas palaipsniui mokytis pajusti kitų žmonių emocijas ir jų priežastis.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Dar vienas puikus būdas – <strong>meno terapija</strong>. Labiausiai paplitusios yra pasakų terapija, piešimo terapija ir muzikos terapija. Piešimas ir muzika padeda atsipalaiduoti, mokomasi atpažinti emocijas, kurias sukelia muzikos kūrinys ar piešinys, paveikslas. Klausydamiesi pasakų vaikai įsisavina emocijų reiškimo būdus, pradeda suprasti, kaip į jas reaguoja kiti.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Dar vienas būdas, tinkantis jau kiek didesniems vaikams – <strong>žaidimai su specialiomis kortelėmis</strong>. Jos pavaizduoti charakteringų išraiškų personažai, o jūs su vaiku aptarinėjate, kokią emociją patiria vienas ar kitas personažas, kas ją galėjo sukelti, ką galima padaryti (jei reikia), kad ši emocija pasikeistų į gera.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Penkerių sulaukusius vaikus galima ugdyti ir pasitelkiant vizualinę emocijų išraišką <span id="ms-rterangecursor-start"></span><strong>per teatrą<span id="ms-rterangecursor-end"></span></strong>. Stebėdamas aktorių vaidybą, vaikas jautriau išgyvena emocijas, kurias aktoriai išreiškia, taip pat analizuoja jų priežastis.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Aišku, visų šių būdų nevertėtų griežtai atskirti vien pagal amžiaus grupes. Svarbu atsižvelgti į savo vaiką. Nieko gero nepasieksite, jei vaikui aiškinsite tai, ko jis dar nesugeba suvokti, priimti, bandysite perduoti patirtį, kuriai jis dar nepasiruošęs. Nelyginkite su kitais vaikais – kiekvienam vaikui būdinga individuali vystymosi schema.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Priešmokyklinio amžiaus vaikui labiausiai reikalingas tėvų palaikymas, ypač jei vaikas kažkuo domisi, labai svarbu padėti skleistis jo gebėjimams, talentams. Jei vaikas mėgsta piešti, pasistenkite maksimaliai sukurti tokias sąlygas, kad jis galėtų tuo užsiimti. Pamirškite pasakymus „vaikas privalo daryti tai ir tai“ – jūsų vaikas tikrai visko išmoks, tik duokite tam laiko.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Pagal užsienio spaudą parengė Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė</p> <span class="ms-rteFontFace-1" id="ms-rterangepaste-end"></span> </div>