Tinklalapio logotipas
Grįžti

Bernardinai.lt: Viskas, ką reikia žinoti apie „Renkuosi mokyti!“
event 2016-02-08 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Bernardinai.lt: Viskas, ką reikia žinoti apie „Renkuosi mokyti!“

Gal įdomu, kodėl jauni žmonės pasirenka mokytojo darbą? Ir ką veikia „Renkuosi mokyti!“ alumnai po dvejų metų mokykloje? Gal svarstai pasukti į švietimą? Jau vyksta 2016 m. atranka į programos „Renkuosi mokyti!“ mokytojus – galbūt tai kvietimas Tau? Priimk iššūkį – tapk pokyčiu mokykloje!

Programos „Renkuosi mokyti!“ alumnai ir organizatoriai Facebook vartotojus pakvietė į virtualų susitikimą, kur visi norintys galėjo užduoti klausimus apie programą.

Į klausimus atsakinėjo:

Tomas Kivaras, RM1 kartos alumnas. Tomas yra KTU gimnazijos direktorius, fizikos mokytojas (nuo 2008 m.), Meilės Lukšienės premijos laureatas. Tomas yra fizikos srities atstovas komandos, lydinčios Lietuvai atstovaujančius mokinius Tarptautinėse jaunių gamtos mokslų olimpiadose.

Gabrielė Characiejienė, RM1 kartos alumnė, programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė. Po dvejų anglų kalbos mokytojos darbo metų išvyko studijuoti į Londoną, o grįžusi į Lietuvą prisijungė prie „Renkuosi mokyti!“ organizatorių komandos.

Vaiva Vyšniauskaitė, RM3 kartos alumnė, Renkuosi mokyti! rūpinasi naujų programos mokytojų pritraukimu, atranka, alumnyste. Dvejus metus dirbo ekonomikos mokytoja ir tada prisijungė prie „Renkuosi mokyti!“ organizatorių komandos. Kartu su kitais dviem „Renkuosi mokyti!“ alumnais skaitė pranešimą TEDxVilnius 2014 konferencijoje „Being a Teacher = Amazing“.

Mantas Timaitis, RM1 kartos alumnas, viešbučio „Reformatai Park Hotel“ įkūrėjas, aktyvus savanoris „Architektūros [vaikų] fonde", bei jų projekte „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“. Mantas trejus metus dirbo ekonomikos mokytoju.

Ir kiti programos dalyviai bei alumnai.

„Renkuosi mokyti!“ atrankos anketos Nr.1 pildymas – iki kovo 14 d.

Ar projektas orientuotas tik į neseniai studijas baigusius 22-24 metų dalyvius, kuriems tai lyg praktika ar pirmas darbas, ar ir turinčius darbo patirties? Jeigu kas dalyvavote jau bent kelerius metus dirbę, kaip jautėtės?

Kęstutis Balynas: Su „Renkuosi mokyti!“ į mokyklą atėjau būdamas 26-erių metų, iš mokyklos išėjau – 29-erių metų. Išėjau dėl to, kad atsirado galimybė padirbėti srityje, apie kurią svajojau dar būdamas 10-oje klasėje. Ir galiausiai būdamas 31-erių grįžau į mokyklą, nes suvokiau, jog man visgi patinka sėti, ir rūpintis, kad gerai augtų, nepaisant to, kad niekada neteks pjauti. Prieš tai yra tekę dirbti privačiame sektoriuje ir atlyginimas buvo didesnis, bet ne dėl atlyginimo renkuosi mokyti!

Gabrielė Characiejienė: Programoje gali dalyvauti žmonės ir kurie ką tik baigė studijas, ir tie, kurie baigę gerokai anksčiau – iki 35-erių metų amžiaus. Taigi dalyviai susirenka labai įvairūs. Visgi juos vienija tai, kad yra turėję įvairių veiklų patirties: visuomeninių, darbinių, organizacinių. Ieškome tokių žmonių, kurie jau turėtų įvairios patirties, nes kitaip visus tuos lūkesčius, kuriuos keliame „Renkuosi mokyti!“ dalyviams, būtų labai sunku realizuoti. Taigi, jei esate aktyvus ir visuomeniškas, rasite čia bendraminčių. Tačiau nors ir kokie aktyvistai ateitų, dauguma sako, kad „Renkuosi mokyti!“ dveji metai jiems buvo sunkiausia, ką yra darę gyvenime. Tad turite būti nusiteikę aktyviai veiklai ir intensyviam augimui.

Kodėl atrankant programos dalyvius nuspręsta pasirinkti tik turinčius aukštąjį universitetinį išsilavinimą?

Gabrielė Characiejienė: Šis kriterijus yra programoje nuo pat jos atsiradimo pradžios ir nė karto nebuvo keistas. Pirmiausia, taip yra dėl to, kad mums svarbios labai įvairios žmonių savybės, tačiau viena iš jų yra platus išsilavinimas – svarbu, kad dalyviai būtų akademiškai stiprūs. Pagal Lietuvos aukštojo mokslo sistemą visgi kolegijos yra labiau orientuotos į praktinius, taikomuosius dalykus, o universitetai – į platesnį išsilavinimą. Kitas dalykas, kolegijose gerokai rečiau būna specialybės, atitinkančios dalykus, kuriuos galima dėstyti mokykloje. Trečia, yra tendencija, kad sistemoje yra keliama kartelė, koks išsilavinimas mokytojams yra reikalingas, ir netgi svarstoma, kad turėtų ateiti žmonės su magistru. Kol kas to reikalavimo nėra, tačiau panašu, kad perspektyva yra tokia. Visgi, žmonėms, baigusiems kolegijas, durys nėra uždarytos, jeigu jie yra, pavyzdžiui, baigę išlyginamuosius kursus, kurie atitinka universitetinį išsilavinimą.

Kokių klaidų reikėtų vengti pildant atrankos paraišką?

Gabrielė Characiejienė: Patarimas pildant paraiškas – darykite tai atidžiai ir ne „paskutinę minutę“. Visgi konkursas yra nemažas ir atrankos kartelė aukšta, o mums yra svarbi įvairiapusė žmogaus patirtis. Taigi paskirkite tam laiko ir savo įvairias patirtis aprašykite bei pagrįskite taip, kaip yra prašoma klausimuose.

Ar galite pateikti tris antro atrankos etapo kūrybinių užduočių pavyzdžius?

Gabrielė Characiejienė: Kūrybinių užduočių pavyzdžių neduodame. Antrąją anketą, kurioje randa visą informaciją, gauna žmonės, praėję pirmąjį etapą. Ne veltui jos ir yra kūrybinės – norime, kad atskleistumėte savo individualią nuomonę ir kūrybiškumą.

Kas yra 7 min. trukmės pamokos simuliacija?

7 min. trukmės pamokos simuliacija – tai yra jūsų „svajonių pamokos“ fragmentas, t.y., reikia pravesti, jūsų manymu, gerą pamoką. Pageidautina to dalyko, kurio mokytojas ketinate būti. Galima pasirinkti kokią norite klasę. Kandidatams, kurie prieina iki šio atrankos etapo, suteikiame detalesnę informaciją.

Jei būčiau atrinkta, ar į mano gyvenamą vietą, galimybę atvykti į darbą ir norus būtų atsižvelgta, paskiriant mokyklą (pavyzdžiui, kol kas neturiu nuosavo automobilio, o susisiekimas gali būti labai nepatogus, taip pat, mano manymu, man labiau sekasi bendrauti ir dirbti su jaunesniais mokiniais, o ir ateitį norėčiau sieti su jais)?

Vilmantė Lukauskaitė: Iš dalies atsižvelgiama, t.y., pavyzdžiui, jei nurodysi, kad negali dirbti už Vilniaus ribų, niekas už jo ribų esančių mokyklų ir nesiūlys.

Vaiva Vyšniauskaitė: Žinoma, atsižvelgiama į dalyvio galimybes mokyti dalyką ir mokyklų poreikį. Dėl mokomųjų klasių – priklausomai nuo mokyklos poreikio. Žodžiu, daug derinimo ir prisitaikymo yra iš abiejų pusių – ir dalyvių, ir mokyklų.

Jei „Renkuosi mokyti!“ dalyviui tenka važiuoti į toliau nuo jo esančias mokyklas arba persikelti gyventi į mažesnį miestą, ar finansinius klausimus reikia išspręsti jam pačiam?

Nerijus Medeišis: Mažesniame mieste mažesnė būsto nuomos kaina. Mano atveju – aštuonis kartus (Šiaulių raj.). Pats moku už nuomą, bet kolektyvas labai noriai prisidėjo prie buto paieškos.

Gabrielė Characiejienė: „Renkuosi mokyti!“ dalyviai gauna paprastą darbo atlyginimą iš mokyklos ir šiuo metu papildomų finansinių stipendijų negauna, taigi kur begyventumėte – ar Vilniuj, ar mažame mieste – visi dalyviai savo apgyvendinimo klausimus sprendžia patys, o mažesniuose miesteliuose kaip tik tai yra pigiau. Tačiau tam tikri kaštai padengiami. Pavyzdžiui, programa, rėmėjų dėka, apmoka dalyviams kelionės išlaidas atvykti į mokymus kartą per mėnesį. Be to, kartais rėmėjai padovanoja kompiuterius ar kitokią įrangą, įveda internetą ar pan.

Jeigu neklystu, reikalavimuose nurodyta, kad norint dalyvauti programoje galima turėti ne daugiau nei vienerius metus praktikos mokykloje. Esu antro kurso magistrantė ir vienus metus mokykloje dirbau mažu krūviu, dabar didesniu, taigi, rugsėjį jau bus du metai, kaip dirbu mokykloje. Taigi, ar aš dar galėčiau dalyvauti?

Gabrielė Characiejienė: Visgi yra formalus reikalavimas, kad kandidatas nebūtų dirbęs mokykloje daugiau nei vienerius metus. Į tai neįsiskaičiuoja neformalios veiklos mokykloje, papildomi užsiėmimai, būreliai arba pvz. mokytojo asistento darbas. Tačiau visgi jeigu turėjote „tikrų“ pamokų, nors ir nedideliu krūviu, daugiau, nei vienerius metus, deja, dalyvauti negalite. Taip yra dėl to, kad tiesiog patirties skirtumas bus gerokai per didelis, o visgi pagrindinė dalis žmonių ateina išvis neturėję jokios praktikos mokyklose.

Ar dalyvavimas programoje buvo tik laisvalaikio užsiėmimas, ar tai buvo / gali būti / turi būti pagrindinė darbinė veikla tuos dvejus metus? Kaip buvo jums?

Mantas Timaitis: Dalyvavimas „Renkuosi mokyti!“ gali būti ne pagrindinis darbas, bet tai priklauso nuo dėstomo dalyko ir krūvio. Pavyzdžiui, jeigu dėstai technologijų dalyką ir dvi dienas turi pamokas mokykloje, gali dirbti ir kitą darbą. Tik reikia suprasti, kad darbas mokykloje ir dalyvavimas „Renkuosi mokyti!“ tikrai neapsiriboja vien pamokomis. Reikia pamokoms ruoštis, eiti į mokymus, dalyvauti „Renkuosi mokyti!“ renginiuose...

Gabrielė Characiejienė: Paprastai „Renkuosi mokyti!“ dalyviai mokykloje dirba pilnu krūviu. Būna, kad žmonės derina veiklas su, pavyzdžiui, magistro studijomis ar kitomis veiklomis, tačiau reikėtų nusitekti, kad darbas mokykloje pareikalauja daug jėgų ir dėmesio. Būna tam tikrų išimčių, kai dalyvis dirba tik dalimi krūvio, tačiau tai yra tik išimtys. Visgi mes rimtai investuojame į žmogaus parengimą gerai pedagoginei veiklai, todėl tai tikrai nėra orientuota tik į laisvalaikio užsiėmimą. Be to, yra dar kitos veiklos mokykloje, ne tik pamokos. Taigi gali būti toks variantas, kad pamokų yra nedaug, tačiau yra, pavyzdžiui, mokytojo padėjėjo veikla, darbas su projektais ir pan. Tai dažniausiai būna išimtys, bet toks variantas irgi galimas.

Ieva Lebedytė: Aš dirbu dviejose mokyklose – Skuode ir Mosėdyje, atstumas tarp miestų – apie 10 km. Mokyklos suderino tvarkaraštį, kad turėčiau laiko nuvažiuoti iš vienos mokyklos į kitą. Tai dvi dienas taip ir darau – tris pamokas turiu vienoj mokykloj, tada per laisvą pamoką nuvažiuoju į kitą mokyklą, ir ten dar padirbu tris pamokas.

Koks yra pilnas krūvis? Kiek akademinių valandų per dieną, savaitę ar mėnesį susidaro? Ir kiek jos stumdomos, derinant su kitais darbais?

Tomas Kivaras: Pamokų krūvis priklauso nuo mokyklos administracijos. Kiek jie gali pasiūlyti? Jei pasirašysi darbo sutartį pilnam darbo krūviui, tai be tavo sutikimo jie negalės mažinti krūvio iki mažesnio nei penkiolikos pamokų. Bet mažose mokyklose būna įvairių situacijų, kaip, pavyzdžiui, krūvio mažėjimas dėl mažėjančio vaikų skaičiaus.

Gabrielė Characiejienė: Mokyklų prašome suteikti pilną krūvį, kas yra bent 18 pamokų per savaitę. Tačiau krūviai gali skirtis, gali būti ir virš 20 pamokų, gali būti mažiau pamokų, bet tada priskiriamos kitos veiklos ir atsakomybės mokykloje. Reikia turėti omenyje, kad mokytojo darbas - tai ne tik pravesti pamokas, bet ir joms kokybiškai pasiruošti, kas pareikalauja daug laiko. Kaip ir minėjau prieš tai, orientuojamės į pilną žmogaus darbo laiką. Gali būti kažkokios papildomos veiklos, bet prioritetas visgi turėtų būti mokykla. Dėl laiko suderinimo, mokyklos turi savo tvarkaraščius, kurių stumdymas gali būti problematiškas, tai labai priklauso nuo mokyklos, krūvio intensyvumo ir kaip dažnai būna to dalyko pamokos.

Kaip atrenkamos mokyklos?

Vaiva Vyšniauskaitė: Mokyklos taip pat registruojasi. Teikiame pirmenybę mokykloms, kurios yra neprivačios, nedarančios mokinių atrankos, nutolusios nuo didesnių miestų ir turinčios daugiau socialiai pažeidžiamų vaikų.

O kaip žmogui parenkama mokykla, ar jis gali rinktis pats? Nes mane kaip tik domintų mokyklos, kuriose daugiau socialiai pažeidžiamų mokinių, ar net spec. mokyklos, skirtos neįgaliems.

Vaiva Vyšniauskaitė: Mokykla parenkama pagal dalyko poreikį ir galimybę keliauti – kur yra mokykla ir ar dalyvis gali ten važiuoti. Jei žinote konkrečių mokyklų ir joms reikia bendrojo ugdymo mokytojų – galite paskatinti jas teikti paraišką.

Kodėl visgi po „Renkuosi mokyti!“ programos ne visi pasilieka mokykloje? Ar tokiems sprendimams įtakos turi gaunamas atlyginimas?

Mantas Timaitis: Visų pirma, „Renkuosi mokyti!“ mokytojas ir mokykla turi dviejų metų sutartį. Po to mokytojas gali likti arba ne. Atlyginimas kiekvienam turi skirtingą reikšmę. Manau, didesniu iššūkiu gali būti darbas mažuose miesteliuose, taigi po poros metų kai kurie grįžta į savo gyvenamąją vietą. Aš dirbau dvejus metus Šiauliuose ir po to dar metus grįžęs į Vilnių. Atlyginimu nesiskundžiau.

Gabrielė Characiejienė: Nors „Renkuosi mokyti!“ programoje yra dvejų metų įsipareigojimas dirbti mokykloje, tačiau įsipareigojimas dirbti Lietuvos vaikams yra gerokai ilgesnio laikotarpio. Visgi dirbti Lietuvos vaikams galima ne tik dirbant mokykloje. Pavyzdžiui, yra dalyvių, kurie yra įkūrę savo švietimo projektus, arba dirbdami versle savanoriauja švietimo iniciatyvose, rašo straipsnius, ir pan. Kol kas neturime, kas pilnu krūviu dirbtų švietimo politikoje, bet manau, kad tai tik laiko klausimas. Svarbu, kad visuomenėje daugėtų žmonių, kurie supranta mokytojo darbą ir švietimą, nes tik taip galėsime pasiekti rimtesnių pokyčių. Taigi tai, kad žmogus mokykloje neliko, dar nereiškia, kad jis „atkrito“, nes gali įvairiais būdais prisidėti prie vizijos mokymosi sėkmė ir džiaugsmas kiekvienam vaikui.

Šiuo metu studijuoju ketvirtame socialinės politikos kurse ir susidomėjau šia programa. Tačiau peržiūrėjus lenteles atrodo, kad galėčiau vesti tik pilietinio ugdymo pamokas. Ar neklystu? Koks maksimalus krūvis galėtų susidaryti dirbant mokykloje (norėčiau sužinoti, ar veikla labiau būtų kaip papildoma ir galėčiau suderinti ją su kitu darbu pilnu etatu, ar „Renkuosi mokyti!“ galėtų atstoti darbą pilnu etatu)?

Vaiva Vyšniauskaitė: Gali būti – gerai, kad pasižiūrėjai. Pilietiškumo pamokų būna viena savaitinė klasei, taigi ne per daugiausiai. Tačiau priklauso nuo mokyklos ir veiklų joje – mes prašome, kad mokytojui sudarytų pilną aštuoniolikos pamokų krūvį. Suderinti su kitu darbu galima turint mažiau pamokų. Aš turėjau dešimt savaitinių pamokų ir kitą veiklą, ir man toks modelis metus tiko, tačiau kitus metus norėjau susikoncentruoti visiškai tik mokyklose, taigi pasiėmiau daugiau pamokų kitoje mokykloje.

Gabrielė Characiejienė: Jeigu yra labai nedidelis dalyko krūvis, kaip pilietinio ugdymo atveju, ieškome mokyklos, kuri galėtų suteikti papildomus vaidmenis mokykloje, pavyzdžiui, mokytojo padėjėjas, darbas su projektas ir pan. Na o studijų atitikimas konkrečiam dėstomam dalykui reglamentuojamas Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, daugiau informacijos rasite čia.  

Kaip alumnams sekėsi bendradarbiauti su mokytojais? Kiek pačiai teko būti mokyklose, mokytojų požiūris į jaunus mokytojus/praktikantus dažnai būna neigiamas.

Vilmantė Lukauskaitė: Visų patirtys turbūt skirtingos. Man su bendradarbiais tikrai pasisekė, jaunumą jie kaip tik suvokia kaip privalumą dirbant su vaikais.

Ieva Lebedytė: Priklauso nuo kolektyvo. Mane priima labai palankiai ir teigiamai, visad paklausia, kaip sekasi su vaikais, kaip sekasi įsitvirtinti naujoje vietoje.

Kada bus žinomi atrankos rezultatai?

Vaiva Vyšniauskaitė: Anketos Nr.1 atsakymus kandidatai gauna per 10 darbo dienų, o vėliau visas atrankos procesas trunka individualiai kiekvienam dalyviui, priklausomai nuo to, kiek atrankos etapų praeina. Birželio mėnesį jau bus žinomi dalyviai, kurie ir bus  „Renkuosi mokyti!“ kartos mokytojai.