Tinklalapio logotipas
Grįžti

Tyrimas „ERASMUS+ programos asmenų mobilumo mokymosi tikslais poveikis ir rezultatų tvarumas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose“ (pristatymo medžiaga)
event 2016-02-11 domain Lyderių laikas label_outline Aktualijos

Tyrimas „ERASMUS+ programos asmenų mobilumo mokymosi tikslais poveikis ir rezultatų tvarumas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose“ (pristatymo medžiaga)

2016 m. vasario 3 d. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje pristatytas Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) atliktas tyrimas apie programos „Erasmus+“ mobilumo mokymosi tikslais poveikį ir rezultatų tvarumą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.

Bendras ERASMUS+ programos tikslas – paremiant veiklas švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse, padėti prisitaikyti prie socialinių, ekonominių pokyčių, sukurti sąlygas efektyviau spręsti problemas, su kuriomis iki šio dešimtmečio pabaigos susidurs visa Europa.

Atliktas tyrimas – longitudinio tarptautinio tyrimo dalis. Šiuo metu ŠMPF partneriai Suomijoje, Vokietijoje, Estijoje ir Lenkijoje, vadovaudamiesi ta pačia metodologija, atlieka nacionalinius tyrimus. Lyginamoji visų šalių tyrimų ataskaita bus parengta iki 2016 m. rugsėjo. Ją taip pat ketinama pristatyti viešai. O 2018 m. ir vėl bus matuojamas šios svarbios įgyvendinamos ERASMUS+ programos investivijų tvarumas.

Siekiant nustatyti, kaip praktiškai veikia nauja ERASMUS+ KA1 veiksmo finansavimo strategija, kokią pridėtinę vertę ji kuria Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, stiprinant europinę dimensiją, ŠMPF užsakymu tyrėjų komanda, kurią sudarė Šiaulių universiteto (ŠU) Socialinių tyrimų centro vadovė dr. Jūratė Valuckienė, šio centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Milda Damkuvienė ir ŠU Socialinių mokslų fakulteto Kokybės stebėsenos centro direktorius Sigitas Balčiūnas, atliko tyrimą. 

Tyrėjai susirinkusiai auditorijai pristatė tyrimą, supažindino su jo eiga, pateikė gautus rezultatus ir rekomendacijas.

Atlikto tyrimo tikslas – rasti ir pasimokyti iš ERASMUS+ KA1veiksmo projektų gerosios praktikos, keliant mobilumo mokymosi tikslais programos įgyvendinimo kokybę.

Tyrimo dizainas remiasi ERASMUS+ programos strateginėmis nuostatomis ir grindžiamas šiais teoriniais konceptais:

• mokytojų profesinio tobulinimosi, 

• tarptautiškumo dimensijos švietime, 

• lyderystės mokymuisi, 

• profesinio tobulinimosi vertinimo ir pripažinimo, strateginio personalo valdymo.

Tyrimu siekta atsakyti į klausimus:

Ar kvalifikacijos tobulinimo vizituose užsienyje dalyvavusių mokytojų pamokos tampa įdomesnės vaikams?

Ar grįžę iš mokymų užsienyje mokytojai dažniau naudoja išmaniąsias technologijas?

Ar tėvai pedagogų mokymąsi užsienyje mato kaip mokinių mokymo tobulinimo ir mokinių mokymosi pasiekimų gerinimo veiksnį?

Ar projekto idėjos prisideda prie mokyklos strategijos įgyvendinimo?

Atliekant tyrimą, buvo taikomi kokybiniai tyrimo metodai (sutelktosios diskusijos grupės, giluminiai interviu, dokumentų analizė), kiekybiniai (apklausa raštu) ir duomenų analizės metodai (aprašomoji ir daugiamatė statistinė analizė bei indukcinė ir dedukcinė turinio analizė).

Tyrimas buvo atliktas keliais etapais. Jo imtys buvo šios:

• ERASMUS+ KA1 projekto 31 paraiškos analizė: atskleista, kaip mokyklos supranta europinę plėtrą savo veiklos realybėje. 

• Mokyklų apklausa raštu: įvertintas profesinio tobulinimosi vizitų pripažinimas; jų rezultatų ir pokyčių tvarumas 32 mokyklose. 

• Mokyklų vadovų diskusijos grupės (14 vadovų): įvertintos institucinės mobilumo pripažinimo formos, atskleistos mokyklos paramos, užtikrinant ERASMUS+ KA1 mobilumo indėlį ir tvarumą, patirtys. 

• Diskusijos grupės su 24 mobilumo vizituose dalyvavusiais pedagogais: nustatyta naudos, susijusios su jų profesiniu tobulėjimu, dermė su mokyklos strateginiais siekiais, sklaidos rezultatai.

Atlikus tyrimą ir remiantis jo rezultatais, buvo padarytos išvados ir pateiktos rekomendacijos, kurios buvo vaizdžiai ir glaustai pristatytos tyrėjų grupės parengtose skaidrėse. 

Susirinkusi auditorija – Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai, Švietimo mainų ir paramos fondo (ŠMPF) darbuotojai, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) specialistai, Nacionalinio egzaminų centro (NEC), Švietimo aprūpinimo centro (ŠAC) atstovai, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai ir studentai, Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai – itin gerai įvertino atlikto tyrimo aktualumą, svarbą, teikiamą naudą strategiškai planuojant tolesnes nacionalines priemones ir veiklas siekiant kuo geresnio pedagogų kvalifikacijos kėlimo poveikio mokymosi rezultatams.

Apibendrindama įvykusį tyrimo pristatymą, ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Dr. Loreta Žadeikaitė puikiai įvertino nuveiktą darbą: „Mieli kolegos, pirmiausia dėkojame Gražinai ir visai ŠMPF komandai, inicijavusiais šį aktualų tyrimą, ir tyrėjams už kompetentingai ir profesionaliai atliktą tyrimą, analizuojant programos   poveikį ir rezultatų tvarumą Lietuvos ugdymo institucijose. Šis tyrimas ypač aktualus ir jo įžvalgos bus naudingos toliau planuojant nacionalines priemones ir veiklas, kurios veiksmingai padėtų tobulinti mokyklą, mokytojų kvalifikaciją susietų su mokinių pasiekimais ir poveikiu visam ugdymo procesui. Linkiu tolesnio bendradarbiavimo siekiant bendrų tikslų.“

Renginio pabaigoje buvo aptarti tolesnės tyrimo rezultatų, išvadų ir rekomendacijų sklaidos klausimai: numatyti tyrimą viešinti ŠMM, ŠMPF tinklalapiuose, ŠMPF darbuotojai ketina drauge su ŠMM specialistais parengti pora švietimo problemos analizių šia tema, taip pat yra planų publikuoti straipsnį informaciniame leidinyje „Švietimo naujienose.“

Tyrimas „ERASMUS+ programos asmenų mobilumo mokymosi tikslais poveikis ir rezultatų tvarumas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose“ pdf formatu yra prisegtas žemiau.

„Lyderių laiko“ inf.

Atsisiųsti ataskaitą.