Tinklalapio logotipas
Grįžti

Vilniaus universitete teatralizuotai atidaryti Bibliotekų metai
event 2016-02-18 domain Lietuvos bibliotekininkų draugija

Vilniaus universitete teatralizuotai atidaryti Bibliotekų metai

Vienoje įspūdingiausių Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio salių, kuri dekoruota dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus ir vėliau pavadinta jo vardu, pradėtos Bibliotekų metų atidarymo iškilmės. Šios salės freskų apsuptyje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė ir šalies viešųjų bibliotekų direktoriai žiūrėjo trumpą teatralizuotą pasirodymą, klausėsi pirmosios lietuviškos knygos istorijos.

„P. Smuglevičiaus salės skliautai globojo pirmąją lietuvišką knygą – Martyno Mažvydo „Katekizmą“. Ši Lietuvai svarbi knyga į VU biblioteką atkeliavo buvusio jos direktoriaus Levo Vladimirovo dėka. Jis buvo girdėjęs, kad „Katekizmą“ eiliniams skaitytojams išduoda viena Odesos biblioteka. Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių tautos gramatikos, terminijos, pasaulietinės poezijos, muzikos, istorijos pradžia“, – kalbėjo renginio vedėjai, aktoriai Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė ir Šarūnas Gedvilas.

Iš VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salės VU folkloro ansamblio „Ratilio“ atliekama senovės lietuvninkų daina garbūs svečiai palydėti į Teatro salę, į improvizuotą skaityklą, kurioje buvo tęsiamos iškilmės. Čia Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė Bibliotekų metus.

„Šiuo technologijų laikotarpiu, kai spaudome kažkokius mechanizmus ir ne visada turime laiko užeiti bei prisiliesti prie tikros knygos, šie metai reiškia ne tik žinias. Jie reiškia meną, didžiulę jėgą“, – sakė šalies vadovė. Jos Ekscelencija pridūrė, kad bibliotekos tampa kultūros, užuojautos, pagalbos centrais.

„Esame skaitanti, kultūringa tauta, norinti žinių ir šviesos. Tokios tautos nei sugniuždysi, nei sutraiškysi, nei pažeminsi. Knyga visoms kartoms visada buvo žinių, pasitikėjimo savimi, šviesos šaltinis“, – įsitikinusi D. Grybauskaitė.

VU bibliotekos generalinė direktorė I. Krivienė džiaugėsi, kad Bibliotekų metai atidaromi Vilniaus universitete. Seniausios šalies bibliotekos, kuri davė pradžią Lietuvos viešosioms bibliotekoms, vadovė palinkėjo, kad šie metai būtų kupini prasmingų, gražių susitikimų su skaitytojais, kad tai būtų gražių bendravimų metai. I. Krivienės teigimu, stiprios bibliotekos yra stiprios visuomenės ženklas.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė akcentavo neatpažįstamus „knygų namų“ pokyčius: jos progresyvios, inovatyvios, modernios. Jos kviečia skaityti ne tik popierines knygas, bet ir elektronines, kviečia mokytis pažinti, atrasti, įdomiai praleisti laisvalaikį. „Bibliotekos – tai ne tik modernūs pastatai, knygos, bet ir žmonės, kurie kasdien su meile pasitinka lankytojus. Bibliotekininkai rūpinasi ir duomenų bazių kūrimu, informacijos kaupimu, analize, neformaliu švietimu, projektine veikla“, – pakitusį bibliotekininkų įvaizdį apibūdino A. Jaskūnienė.

Iškilmingame Bibliotekų metų atidarymo renginyje, kurį režisavo Felicija Feiferė, aktoriai įvairiomis meno raiškos formomis nestandartiškai perteikė bibliotekų veidą, reikšmingą jų vaidmenį visuomenės gyvenime.

Bibliotekų metų tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms plėtoti prasmingo ir laimingesnio gyvenimo perspektyvas, atnaujinti žinias, mėgautis literatūra, domėtis istorija ir naujovėmis, siekti geresnės karjeros, integruotis į bendruomenę, priimti savarankiškus sprendimus ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Lietuvos bibliotekų turtas – 110 milijonų dokumentų. Juos sudėjus į vieną lentyną ji nusidriektų nuo Vilniaus iki Berlyno.

Aukštųjų mokyklų bibliotekų fondas – 13 milijonų dokumentų. Tai prilygtų atstumui nuo Vilniaus iki Panevėžio.

Lietuvos bibliotekos per metus priima tiek lankytojų, kiek gyvena Graikijoje, Čekijoje ir Kroatijoje kartu sudėjus.

Praėjusių metų duomenimis, šalyje veikė 2563 bibliotekos.