Tinklalapio logotipas
Grįžti

Į ateitį orientuotas praktinis darbas vidurinėse mokyklose
event 2016-02-24 domain Lyderių laikas

Į ateitį orientuotas praktinis darbas vidurinėse mokyklose
„Kokia yra šiandienos mokykla? Kokia bus rytdienos mokykla? Ar iš viso bus mokyklų ateityje? Mokykla buvo ta vieta, į kurią eidavome mokytis, tačiau dabar galima mokytis bet kur. Taigi, dabar mokykla tapo ta vieta, kurioje tik susitinkame“, samprotauja pelno nesiekiančios švietimo konsultavimo, profesinio mokymosi ir tyrimų agentūros „CORE Education“ (Naujoji Zelandija) darbuotoja Rowan Taigel.

EDtalks“ vaizdo įrašų duomenų bazėje pateiktame pasakojime Rowan Taigel kalba apie inovatyvios praktikos – į ateitį orientuoto arba šiuolaikinio praktinio mokymosi – vidurinėse mokyklose tyrimus, kuriuos atlikdama išaiškino, jog yra daugybė bendrų bruožų arba tendencijų, tarp kurių – į mokinį sutelktas mokymas, autentiškas kontekstas, mokyklos bendruomenės ryšiai ir profesinis mokytojų tobulinimas, padedančių mokytojams geriau ir efektyviau dirbti su mokiniais.

Savo tyrimą Rowan Taigel atliko tradicinėse vidurinėse mokyklose, įprastoje aplinkoje. Tyrėją domino, kaip tokiomis sąlygomis mokyklos sugeba dirbti naujoviškai.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad sėkmę lėmė tam tikri visoms tyrime dalyvavusioms mokykloms bendri bruožai.

1. Bet kokios mokyklose vykdomos veiklos dėmesio centre visuomet yra mokiniai. Jie visada gali reikšti savo nuomonę, dalyvauti mokyklos veikloje bei vertinti tai, kas vyksta mokykloje. 

Ši mokykloms būdinga savybė yra susijusi su dar keturiais ryškiais požymiais, kuriuos galima apibendrintai įvardinti kaip „stiprūs tarpusavio ryšiai“: tarp mokytojų, pedagoginio personalo, tarp mokinių ir mokytojų, mokyklos bendruomenės narių tarpusavio ryšiai ir ryšiai su platesne švietimo bendruomene už mokyklos ribų. 

Rezultatas – užmezgus ir puoselėjant stiprius tarpusavio ryšius, daug efektyviau reaguojama į besimokančiųjų poreikius ir daug sėkmingiau pavyksta juos tenkinti. Tokiose mokyklose nuolatos praktikuojama veiklos ir įgytos patirties refleksija, mokomasi ir siekiama tobulinti tolesnius žingsnius.

Taip pat šioms mokykloms būdinga tai, jose nevengiama rizikuoti ir išdrįsti diegti naujoves, netgi žinant, kad kartais ištinka ir nesėkmė.

2. Mokykloms būdinga autentiška aplinka: tokioje aplinkoje vyksta bendruomenės gyvenimas, joje formuojasi „aktyvių veikėjų judėjimas“, mokymosi tikroje darbinėje aplinkoje, patyrimu grindžiamo mokymosi, tarpdisciplininio mokymosi tradicijos.

3. Mokykloje įgyjamos žinios, ugdomi gebėjimai siejami su realiu gyvenimu, todėl tarpdisciplininio ugdymo programa įgyvendinama daug platesnėje erdvėje už mokyklos ribų. Šiose mokyklose ieškoma metodų, kurie padėtų ir leistų integruoti atskirus mokomuosius dalykus, todėl neretai matoma, kaip mokytojai dažniau dirba poromis, o ne didelėse grupėse, kai bendrai rengiama ugdymo programa. Tyrimai atskleidė, kad būtent toks darbas yra veiksmingiausias (taip gimė labiausiai neįtikėtini projektai, kuriuose apjungti vizualiniai menai ir biologija arba sukurta „kavos statelio knyga“...).

4. Mokyklose daug efektyviau nei anksčiau plėtojami ryšiai su bendruomenės nariais. Tam, be abejo, padeda naudojamos vis pažangesnės technologijos. Horizontalūs ryšiai įgauna platesnį mastą: bendraujama ne tik tarpusavyje, bet ir su platesne švietimo bendruomene (švietimo ekspertais, mokyklų vadovais, mokytojais, mokiniais, mokinių tėvais) tarptautiniu lygiu.

5. Šiose mokyklose rūpinamasi profesiniu mokytojų tobulinimu. Tam skiriama nemažai lėšų ir dėmesio, nes pagrindinis siekis – sudaryti sąlygas, kad mokytojai jaustų nuolatinį palaikymą, paramą, pasitikėjimą, nes būtent aukštos kvalifikacijos, profesionalūs mokytojai tokiose mokyklose yra naujovių iniciatoriai, propaguotojai ir įgyvendintojai.

Pranešimo pabaigoje Rowan Taigel klausia: „O kurlink eina jūsų mokykla?“

Kviečiame žiūrėti ekspertės pasakojimo vaizdo įrašą​.