Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Kaip reformuoti Lietuvos švietimo sistemą? S.Jurkevičiaus, D.Kuolio ir G.Steponavičiaus receptai
event 2016-02-26 domain Švietimo informacinių technologijų centras

15min.lt: Kaip reformuoti Lietuvos švietimo sistemą? S.Jurkevičiaus, D.Kuolio ir G.Steponavičiaus receptai
Lietuvos švietimo sistemą drebina mokytojų streikas. Nusivylę mažais atlyginimais, beveik dešimtadalis šalies pedagogų šią savaitę neveda pamokų, tikėdamiesi, kad bent taip pasieks tai, kas, jų nuomone, jiems teisėtai priklauso.
 
Bet net jei profsąjungos ir Vyriausybė susitars, ar papildoma pinigų injekcija išspręs ilgalaikes švietimo sistemos problemas?
 
Vienos geriausių šalies mokyklų Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei kultūros istorikas Darius Kuolys svarsto, kas, jų nuomone, būtų svarbiausia vykdant visaapimančią švietimo reformą.
 
S.Jurkevičius: pradėkime tikrinti mokytojų kvalifikaciją
 
S.Jurkevičiaus teigimu, pati didžiausia Lietuvos švietimo sistemos yda yra aiškios krypties neturėjimas.
 
„Viskas per dažnai kaitaliojama, dėl to kyla didelė sumaištis beveik visose švietimo sistemos grandyse. Nėra aiškios strateginės linijos, neapsibrėžiami pagrindiniai dalykai, kurių reikėtų laikytis, siekiant įgyvendinti švietimo reformą. Žiūrime į kitus, bet vieni daro vienaip, kiti daro kitaip. Užtat ir lekiam tai į Suomiją, tai į Estiją, tai velniai žino kur dar, o galutinio rezultato neturime“, – 15min sakė S.Jurkevičius.
 
Koordinuotos reformos nebuvimas, sako Vilniaus licėjaus direktorius, lemia sėdėjimą duobėje, kuomet ir ugdymo kokybė prasta, ir mokytojų padėtis bloga. Tokią reformą, pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus, turėtų sudaryti keturi pagrindiniai elementai: aiškesnis ugdymo turinio nustatymas, mokytojų apmokėjimo tvarkos keitimas, struktūrinė mokyklų tinklo pertvarka ir mokytojų kvalifikacijos patikrinimai.
 
S.Jurkevičiaus teigimu, ypač svarbu mažinti mokyklų tinklą. Jo teigimu, mokykla be mokinių funkcionuoti negali, o mokytojai, dirbantys tokioje mokykloje, negali tikėtis gero atlyginimo. Mokytojų pertekliaus problemą, pasak jo, išspręstų privalomi mokytojų kvalifikacijos patikrinimai.
 
„Įvedus tikrą kvalifikacijos patikrą, mes pastebėtume labai daug keistų dalykų. Būtent taip išsispręstų daug problemų. Juk kitose profesijose vyksta patikrinimai, ar jų atstovai pakankamai kvalifikuoti dirbti savo darbą. Mokytojų profesinė patikra galėtų vykti kas 5 metus – norintys tęsti darbą turėtų įrodyti savo gebėjimus“, – sakė S.Jurkevičius.
 
Švietimo profsąjungos reikalauja pakelti mokinio krepšelio dydį iki prieškrizinio lygio.
 
Anot Vilniaus licėjaus direktoriaus, tai situacijos mokyklose, kuriose stinga mokinių, iš esmės nepakeis.
 
„Turinčiose pakankamai mokinių mokyklose krepšelis pasiteisina, o ten, kur trūksta mokinių, visąlaik visko trūksta. Kertinis išeities taškas yra mokiniai – yra mokinių, yra ir mokytojams darbo, yra ir kaip mokėti atlyginimus. Kai nėra mokinių, iš to kyla labai didelės problemos. Kaip galima pakelti žmonėms atlyginimus, jei trečdalis mokytojų šalyje neturi su kuo dirbti? Juk tada kiek bekelsi, vis tiek nepakelsi“, – sakė S.Jurkevičius.
 
Derybos dėl atlyginimų koeficientų žirklių panaikinimo ar pamokų skaičiaus mažinimas mokyklų vadovams, tvirtino S. Jurkevičius, taip pat nėra klausimai, dėl kurių sutarus problemų nebeliks.
 
„Bandant bent šiek tiek pakelti atlyginimus įvairiausiomis priemonėmis situacija nesikeičia – ji tik blogėja. Tarkime, siūlant mažinti mokinių skaičių klasėse taip pat bandoma ištempti tą gumą, kad atsirastų dar vaikų ir papildomų pamokų.
 
Prisidengiame kokybe, bet ar keli vaikai klasėje nulemia kokybę? Yra turtingų šalių, kaip Japonija, kur 40 vaikų klasėse sėdi ir jos problemų nemato“, – teigė S.Jurkevičius.
 
Vilniaus licėjaus direktorius perspėjo: jei nebus imtasi esminių dalykų peržiūrėjimo, o bus tiesiog kaišomos skylės, tai vieną gražią dieną išvirs į dar blogesnę situaciją.
 
„Reikėtų tiesiog atleidinėti mokytojus, pagal tam tikrus principus. Žmonės galėtų eiti ieškotis darbo, tokia yra realybė. Mes negalime išlaikyti žmonių, kurie neturi su kuo dirbti“, – pabrėžė S.Jurkevičius.
 
D.Kuolys: švietimo sistema turi būti atvira
 
Pasak D.Kuolio, Lietuvoje turi būti kuriama vientisa švietimo erdvė, kurioje sietųsi bendrojo, profesinio ir aukštojo ugdymo sistemos.
 
„Bendrojo ugdymo sistema neturi būti uždara nuo profesinio ar nuo aukštojo ugdymo, turi būti kuriama vientisa švietimo erdvė. Tokia vientisa žmogui paslaugi švietimo erdvė leistų keisti mokymosi formas, eiti iš vieno tinklo švietimo į kitą“, – 15min sakė D.Kuolys.
 
Mokytojų, kurių krūvis yra nepakankamas, problemą D.Kuolys siūlo spręsti ne atleidžiant mokytojus, bet suteikiant jiems galimybę papildomai užsiimti kūrybingų vaikų ugdymu arba užsiimti suaugusiųjų ugdymu. 
 
„Gal galime vaikams pasiūlyti didesnę ugdymo dalykų įvairovę? Kūrybingi mokytojai galėtų tai daryti ir turėtų daugiau valandų. Lygiai taip pat švietimo paslaugų reikia ir suaugusiems. Juk veikia suaugusiųjų nuolatinio mokymosi sistemos. Net švietimo pastatai gali būti pritaikyti kultūriniams, edukaciniams tikslams, vietos bendruomenei", – pažymėjo D.Kuolys.
 
Taip pat D.Kuolys teigė, kad mokyklose stinga savivaldos ir finansinio savarankiškumo.
 
„Tik dalis mokyklų Lietuvoje yra finansiškai savarankiškos, apskritai veikia kaip savarankiškos bendruomenės. O labai svarbu, kad bendruomenės savo finansus skaičiuotų, žiūrėtų, moksleiviai ir tėvų bendruomenė dalyvautų valdant finansus. Mokykla galėtų veikti kaip savivaldos ugdymo centras visuomenėje, vietos bendruomenėje“, – siūlė D.Kuolys.
 
D.Kuolys sakė siūlantis inicijuoti viešą forumą dėl švietimo, kuriame būtų galima diskutuoti, kokio švietimo reikia Lietuvai. Be to, pasak jo, reikia skatinti kūrybingiausius žmones rinktis mokytojo kelią, nuolat vertinti švietimo sistemos būklę ir atnaujinti ugdymo programų turinį.
 
„Stinga kryptingų investicijų. Prisidengus švietimo problemomis kartais neracionaliai išleidžiama daug lėšų. Pavyzdžiui, investuojama į mokyklas, kurios neturės perspektyvų, jos renovuojamos už didelius pinigus, žinant, kad jose po penkerių metų nebebus vaikų“, – pažymėjo istorikas, pirmojoje nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Vyriausybėje ėjęs kultūros ir švietimo ministro pareigas. 
 
Galiausiai D.Kuolys pabrėžė, kad patys mokytojai privalo suvokti, kad vaikus turi ugdyti patriotiškai, skiepydami jiems norą likti Lietuvoje, antraip didesnė tikimybė, kad užaugę jie emigruos ir jų vaikai eis į kitų šalių mokyklas.
 
„Mokytojai, kurie nemėgino ugdyti jaunų žmonių sveiko lietuviško patriotizmo, galvojo, kad nusispjauti, liks ar neliks tie vaikai Lietuvoje, iš esmės kirto šaką, ant kurios sėdi: jų mokiniai išvyko iš Lietuvos. 
 
Bėda, kad nesusiejame, jog švietimo dėka mes galime kurti visuomenę, kur mokyklos sulauks daugiau vaikų. Čia yra uždaras ratas: kuo anksčiau mokytojų bendruomenė supras, kad ir nuo jų elgsenos priklauso, ar bus mokyklos gausesnės, tuo bus geriau visuomenei“, – kalbėjo D.Kuolys.
 
G.Steponavičius: nešvaistykime pinigų pustuštėms mokykloms
 
Keliant mokytojo profesijos prestižą, reikia nustoti švaistyti pinigus pustuščių mokyklų išlaikymui, įsitikinęs Seimo narys, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kurį dabar socialdemokratai kaltina prikūrus problemų, dėl kurių streikuoja mokytojai.
 
„Akivaizdu, kad mokytojų krūviai ir tuo pačiu atlygis nedidės, kol turėsime vieną mažiausių vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičių.
 
Šiuo metu jis yra apie 10. Mūsų skaičiavimai sako, kad jei pasiektume dabartinį ES vidurkį – 15 mokinių vienam mokytojui – mokytojas vidutiniškai gautų 1200 eurų į rankas“, – pažymėjo politikas.
 
Pasak G.Steponavičiaus, mažas mokyklas, ypač kaimiškose vietovėse, reikia stengtis išlaikyti, kad ypač mažesniems vaikams jos būtų arčiau namų, tačiau jas galima jungti, išlaikant kaip stambesnės mokyklos padalinius ir taip sumažinant administraciją.
 
„Mažų mokyklų didelę, net iki 30 proc., išlaidų dalį sudaro valdymo išlaidos: direktoriai, pavaduotojai, aptarnaujantis personalas. Nebūtina turėti tiek administracinių išlaidų“, – 15min teigė G.Steponavičius.
 
Mažinti mokytojų skaičių, pasak G.Steponavičiaus, padėtų sudarytos geresnės sąlygos mokytojams pasitraukti iš darbo.
 
„Šiuo metu yra keli tūkstančiai pensinio amžiaus mokytojų. Didžioji dalis norėtų pasitraukti iš mokyklų, bet tiksliniame fonde išeitinėms išmokoms yra nepakankamai lėšų. Būtinai reikia tam atrasti pinigų, nes tada nemaža dalis mažus krūvius gaunančių mokytojų atitinkamai gaus didesnius krūvius“, – sakė buvęs švietimo ir mokslo ministras.
 
Be to, G.Steponavičius siūlė gerinti mokytojų darbo sąlygas ir mažinti jiems tenkančių šalutinių atsakomybių kiekį, taip pat sudaryti papildomas sąlygas tobulėjimui.
 
 „Mokytojams per dažnai tenka užsiimti smulkmeniškais dalykais ir popierių tvarkymo, ir šalutinių atsakomybių prasme. Jie turi turėti erdvės dirbti savarankiškai, kūrybiškai, jais turi būti pasitikima.
 
Į lentynas galima sudėlioti kiekvieno mokytojo asmeninio tobulėjimo planus, pasitelkiant ES resursus. Tai padės mokytojui jaustis labiau užtikrintam“, – sakė G.Steponavičius.
 
Buvusio švietimo ir mokslo ministro teigimu, mokinių skaičius klasėse turėtų išlikti panašus: pasak jo, didžiausia problema yra ne čia. Taip pat jis sako prieštaraujantis profsąjungų reikalavimui būtinai panaikinti atlyginimų koeficientų žirkles ir mano, kad reformavus sistemą jos turėtų egzistuoti.
 
„Visi mokytojai negali būti matuojami pagal tą patį atlyginimo koeficientą. Geri mokytojai turi turėti galimybę uždirbti daugiau, o žirklės tą galimybę sudaro. Manau, kad tai gera praktika“, – sakė G.Steponavičius.
 
Ugnius Antanavičius