Tinklalapio logotipas
Grįžti

lrt.lt: Švietimo profsąjungos pirmininkas: ministrės liga tiesiogiai susijusi su streiku
event 2016-02-29 domain Švietimo informacinių technologijų centras

lrt.lt: Švietimo profsąjungos pirmininkas: ministrės liga tiesiogiai susijusi su streiku

Pirmadienį prasidėjęs neterminuotas mokytojų streikas šią savaitę nesibaigė.

Vyriausybės derybos su švietimo profsąjungomis bus tęsiamos pirmadienį. Visus mokytojų reikalavimus tenka išklausyti daugiausia premjerui, nes Darbo partijos deleguota švietimo ir mokslo ministrė lyg tyčia niekaip negali pasveikti. Tai jau pradėjo nepatikti vyriausybės vadovui ir jis pareiškė reikalausiąs aiškios jos pozicijos, nes koalicijos partnerė – Darbo partija – nuomonę dėl lėšų, kurias reikėtų skirti pedagogams, kaitaliojo, ir premjerui netgi teko šaukti  politinę tarybą. Tuo metu LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ kalbinti ekonomikos ir finansų specialistai sako, kad tokie atskirų biudžetinių sričių darbuotojų maištai ir pinigų išmušinėjimai problemos neišspręs, jei nebus bendros sistemos ir aiškių prioritetų.

Panevėžio Šaltinio progimnazijos anglų kalbos mokytoja Reda Maknevičienė sako nesistebinti, kodėl jauni pedagogai nesiveržia dirbti mokyklose: „Atėjęs dirbti jaunas pedagogas gaus 300 eurų. Ką daryti tam jaunam pedagogui su tokia suma pinigų? Mes nesam prestižinė profesija ir ilgai ja nebūsime.“
 
Tuo metu logopedė Dalia Gudienė teigia, kad nė vienas specialusis pedagogas iš atlyginimo pragyventi negalėtų, todėl dažnai dirbama ne vienu etatu, o pusantro ar dviem etatais.
 
Jau prieš kelerius metus buvo žinoma, kad švietimo finansavimo sistemą būtina peržiūrėti, nes mažėja mokinių skaičius, o jauni pedagogai dėl mažų atlyginimų vis dažniau renkasi kitus darbus ar emigraciją. 
 
Pradėjusi dirbti dabartinė vyriausybė, galima sakyti, šias problemas jau rado. Tačiau nesulaukusios esminių pertvarkų, švietimo profsąjungos prieš dvejus metus kreipėsi į vyriausybę ir nurodė esmines problemas bei jų sprendimo būdus. Tada premjeras Algirdas Butkevičius, kaip įprasta tokiais atvejais, sudarė darbo grubę. Mokytojai ir vėl laukė. Tačiau Seimo patvirtintame 2016 metų biudžete neradę jokių pokyčių, nutarė daugiau nebetylėti ir rengti streikus.
 
„Nuo sausio pirmos mokytojų atlyginimai vidutiniškai buvo padidinti 3 procentais. Taip buvo skelbiama, bet realiai didžioji dalis Lietuvos mokytojų gavo ne tik nepadidėjusius atlyginimus, dalis gavo net ir sumažėjusius atlyginimus, ir tai buvo padaryta dėl to, kad yra taip vadinamos, tarnybinio atlyginimo koeficientų žirklės. Todėl mes reikalaujame panaikinti šitas žirkles ir šiek tiek pradėti kelti mokytojams atlyginimus. Reikalaujam iš esmės nedidelių pinigų: daugiau kaip milijardą turinčiam švietimo biudžete mes reikalaujam rasti 13 milijonų“, – sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
 
Dėl emigracijos mažėja moksleivių, ypač provincijoje, todėl, pasak A. Jurgelevičiaus, dabar taikomas moksleivio krepšelio modelis turi būti keičiamas kitu – klasės krepšelio finansavimo modeliu: „Jei mažėja mokinių – mažėja pinigų. Tai nėra visiškai teisinga, nes iš mokyklos išėjus vienam kitam mokiniui sumažėja pinigų, bet klasių komplektų, mokytojų – nemažėja, bet sumažėja galimybės apmokėti jų darbą, todėl mes reikalaujame  (ir esam jau šiek tiek išgirsti) keisti finansavimo sistemą: mokinio krepšelį keisti klasės krepšeliu.“
 
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigia, kad pedagogų prašoma suma – niekai palyginus su tuo, kiek į valstybės biudžetą būtų surenkama daugiau lėšų, jei būtų pertvarkyta mokesčių sistema. Palyginti su Estijos pasiekimais šioje srityje, mūsų šalies biudžetas galėtų būti pustrečio milijardo eurų didesnis. Tačiau nei praėjusi vyriausybė, nei ši taip ir nesiėmė mokesčių ar švietimo sistemų reformų. Pastarųjų dienų vyriausybės derybos su mokytojais, pasak R. Kuodžio, taip pat priminė imitaciją.
 
„Po pedagogų ateis kiti paprašyti savo dalies ir šitas procesas, beje, ir vyksta.
 
Biudžetininkų, valstybės tarnautojų algos nėra keltos septynerius metus: tai statutiniai pareigūnai išsimuša kažkokią savo sistemą, tai kiti bando kažką daryti, bet akivaizdu, kad tai niekur neveda, nes turi būti kažkokia aiški sistema, kad, pavyzdžiui, pedagogai uždirba, na, pusantro karto daugiau negu vidutinis šalies atlyginimas. Ir mes tas proporcijas turėtume išlaikyti ar jas pasiekti. Nes, priešingu atveju, tos lenktynės dėl bendros paklodės biudžeto, iš esmės, niekur neveda. Premjeras turbūt todėl ir vengia rimtai derėtis su pedagogais... Kaip matom tos derybos vyksta jau kelerius metus, bet jokių didelių susitarimų nėra pasiekta“, – teigė R. Kuodis.
 
Premjerui imituojant derybas, švietimo profsąjungos vadovas spėja, kad Švietimo ir mokslo ministrė nusprendė imituoti ligą. Prie derybų stalo su pedagogais (kalbama, dėl gripo) jos nebuvo, tačiau ministrė ir sirgdama portaluose skelbė palaikanti mokytojų reikalavimus. 
 
„Galiu drąsiai pasakyti, kad ministrės liga yra tiesiogiai susijusi su streiku. O dar tiksliau, nenoru prisiimti atsakomybę, ką, beje, pasakė ir pats premjeras“, – teigė švietimo profsąjungų pirmininkas A. Jurgelevičius.
 
Ministrė viešame laiške pedagogams rašo, kad jų algos, nuolat jas didinat po procentą ar kelis, ketvirtadaliu galėtų padidėti iki 2021 metų. Premjeras mokytojams nukirto, kad dėl jų reikalavimų biudžetas peržiūrimas nebus. Buvęs premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas sako, kad ir peržiūrėti biudžetą, ir rasti lėšų pedagogams – įmanoma: „Biudžeto peržiūrėjimas dėl keliolikos milijonų eurų – tai yra paprasčiausiai juokingas dalykas. 2009 metais, kuomet reikėjo skolintis ne tris, o beveik dešimt milijardų litų biudžetas buvo peržiūrėtas per vieną savaitę. Čia yra tik procedūriniai dalykai ir atsikalbinėjimo dalykai. Manau, sutvarkius visas sistemas ir ėmus ryžtingų sprendimų, per vienus, dvejus metus galima išspręsti ir finansavimo, ir švietimo sistemos sutvarkymo klausimus.“
 
Regis, mokytojai premjerui bei švietimo ir mokslo ministrei labai trukdo ramiai ruoštis Seimo rinkimams. Pirmosios vyriausybės kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys sako, kad pedagogai streikus surengė ir į švietimo problemas dėmesį atkreipė pačiu tinkamiausiu laiku – artėjant rinkimams: „Reikia dėkot pedagogams, kad jie atkreipė politinių partijų dėmesį į švietimo klausimus ir tik reikia tikėtis, kad tos politinės partijos elgsis ne pagal viešųjų ryšių technologijas, bet vis dėl to remdamasis nacionaliniu interesu. Nes ką daro mūsų tradicinės partijos dabar? Jos mėgina marginalizuoti problemas. Štai, mokytojai išėjo su reikalavimais ir iškart jie apšaukiami, kad už jų Rusija ir taip toliau. O iš tikrųjų švietimas yra tautos, visuomenės raidos strateginė sritis. Ir ji, pasirodo, mūsų tradicinėm partijom yra antrarūšė, nesvarbi.“
 
Algirdas Igorius, Zinaida Paškevičienė