Tinklalapio logotipas
Grįžti

bernardinai.lt: Kuo galiu prisidėti, Tėvyne? Apmąstymai Kovo 11-osios proga
event 2016-03-16 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

bernardinai.lt: Kuo galiu prisidėti, Tėvyne? Apmąstymai Kovo 11-osios proga
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <p>​Kuo galiu prisidėti, Tėvyne? Tokį klausimą kėlė Lietuvos edukologijos universiteto studentai, prieš atsisėsdami į vienoje iš auditorijų įsikūrusio Kraujo donorystės centro kėdę. „Ar nebaisu adatų?“ – klausiu jaunuolio, kruopščiai pildančio donoro lapelį. „Šiandien kažkas tokias adatas kenčia kas dieną su viltimi gyventi. Tarp jų – vaikai ir jaunuoliai“, – atsako. </p> <p>Tradiciškai šį pavasarį 40 Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų, būsimųjų pedagogų, pasirinkę savanorystės programą, pabiro po mokyklas, talkindami mokytojams kaip mokytojų padėjėjai, vaikams – socialiniuose centruose, vaikų namuose, seneliams – paliatyviosios slaugos įstaigose, būsimieji ugdymo psichologijos specialistai kiekvieną vakarą kelia „Vaikų linijos“ telefono ragelį.</p> <div>Kas yra šis universitetas? Tai bloga, „nusigyvenusi“ aukštoji mokykla ar savo veiklos teritorijas išplėsti siekiančių universitetų kovos arena, o gal dar vienas menkai pamatuotas šalies vadovų daromų reformų akibrokštas. </div> <div> </div> <div>Būkime budrūs, saugodami Lietuvos laisvę, nes liečiamės prie jautriausios visuomenės srities – jos ugdymo. Kokias vertybes, žinias ir gebėjimus sudėsime į jaunų žmonių širdis, tokią Tėvynę turėsime.</div> <div> <strong></strong> </div> <div><strong>Kokio mokytojo reikia Lietuvai?</strong></div> <div> </div> <div>Tai labai retai keliamas klausimas. Veikiau atsakymas, pateikiamas klausimo net neuždavus. Atrodytų logiška suteikti mokytojui kuo daugiau ir kuo aukštesnio lygio žinių, kuriomis jis vėliau praturtins jaunąją kartą. </div> <div> </div> <div>Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad šiandien mokytojui keliamas uždavinys ne žinias perduoti, bet mokyti jų ieškoti, suvokti ir operuoti jomis. Pvz., Irvino universiteto mokslininkai Santagata ir Yeh (2015) įrodė, kad esminė matematikos mokytojo kompetencija šiandien yra organizuoti ugdymo procesą taip, kad jis skatintų mokinį suvokti matematinius reiškinius, juos interpretuoti ir priimti su jais susijusius sprendimus įvairiuose situaciniuose kontekstuose. Šią mokytojo kompetenciją lemia ne matematinių žinių plotis ar gylis, bet gebėjimas organizuoti mokinių mokymosi veiklą ciklo „Suvokimas – Interpretacija – Sprendimų priėmimas“ pagrindu. </div> <div> </div> <div>Mokslininkai pagrindžia, kad šitaip ugdydamas mokinius mokytojas kartu su jais ir pats atranda vis naujų žinių. Mūsų tyrimai rodo, kad šiandien mokiniai ir mokytojai prioritetinį vaidmenį ugdymo sėkmės skalėje skiria mokytojo gebėjimui kurti pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paskui – profesiniam meistriškumui, t. y. gebėjimui organizuoti ugdymosi veiklas, ir tik tada - dėstomo dalyko išmanymui. </div> <div> <strong></strong> </div> <div><strong>Kaip parengti mokytoją, atliepiantį šiuolaikinės visuomenės lūkesčius?</strong></div> <div> </div> <div>Atsakant į šį klausimą, verta jį suvokti, interpretuoti ir priimti sprendimą mūsų visuomenės lūkesčių kontekste. 2015 m. gruodžio 10 d. pasirodė Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašas (ŠUSK), patvirtintas švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1264. Negalima nepritarti jame keliamiems reikalavimams pedagogo kompetencijai.</div> <div> </div> <div>Ši kompetencija, kaip nė viena kita, – įvairiapusė, veikla – dinamiška, susijusi su jos įgyvendinimo kontekstu, o svarbiausia – paveiki asmens, o per jį ir visuomenės sėkmei. Kyla natūralus klausimas, kiek laiko reikia ir kokios turi būti studijos, kad būsimasis pedagogas pasirengtų tokiai veiklai? Bėda ta, kad šiai profesijai vien žinių ir išsiugdytų gebėjimų nepakanka. Reikia dar ir tam tikrų asmens savybių. </div> <div> </div> <div>Padėti skleistis žmogui ir įkvėpti jam saviraiškos dvasią yra ne techninis darbas, bet pati subtiliausia mokinio ir mokytojo tarpasmeninė sąveika. Sėkmingiausių ugdymo sistemų kūrėjai Europoje tai suvokė jau seniai. </div> <div> </div> <div>Pavyzdžiui, Suomijoje pedagogai studijuoja 4–5 metus, nuo pirmųjų studijų metų tyrinėdami, išbandydami ir reflektuodami realias ugdymo situacijas mokytojus rengiančių universitetų sudėtyje veikiančiose bendrojo ugdymo mokyklose (Lakkala, 2013, Honkasalo, 2015). Akibrokštas, jog Lietuvoje, kuri bando išeiti iš direktyvaus mokytojo vadovavimo ugdymo procesui į mokinio ir mokytojo sąveika grindžiamą ugdymąsi, siūloma būsimajam pedagogui išsiugdyti esminę pedagoginę kompetenciją per 60 studijų kreditų apimties kursą, t. y. per vienus studijų metus.</div> <div> </div> <div>Per šias studijas studentas turės įgyti gilų ugdymo mokslų suvokimą istoriniu, filosofiniu ir kitais aspektais, gerai žinoti asmens raidos ypatumus, reikšmingus jo ugdymosi veiklai, atpažinti individualius besimokančiojo poreikius, gebėti personalizuoti jo ugdymo turinį, organizuoti integralias ugdymo veiklas, telkti tarpdisciplinines specialistų grupes galimos mokinio nesėkmės prevencijai, vykdyti pedagoginius tyrimus ir jų pagrindu vertinti ugdymo veiklos efektyvumą bei generuoti idėjas ir kurti jo ugdytiniams palankius ugdymosi modelius. Visi šie ir čia nepaminėti gebėjimai pedagogui yra būtini ir lemia mokiniui ugdymosi, o pedagogui - profesinę sėkmę. Tačiau šiam rezultatui pasiekti reikia laiko ir sistemingo darbo.</div> <div> <strong></strong> </div> <div><strong>Kaip studijuoja Lietuvos edukologijos universiteto studentai?</strong></div> <div> </div> <div>Čia būsimieji pedagogai susitikimui su mokiniu sistemingai rengiasi ketverius arba šešerius metus. Kokie rezultatai? Jie priklauso nuo trijų dalykų: 1) studijų proceso; 2) studento angažavimosi pasirinktai profesinei veiklai; 3) kryptingai kuriamos viešosios opinijos.</div> <div> </div> <div>Jaunųjų pedagogų pasirengimo kokybę atspindintys rezultatai iškalbingi. Naujausi duomenys yra tokie.</div> <div> </div> <div>2015 metų kovo 1 d. Lietuvos mokslo akademija apdovanojo geriausius Lietuvos universitetų jaunuosius mokslininkus. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje buvo paskirtos 4 premijos konkurso nugalėtojams. Dvi pirmąsias premijas gavo LEU magistrai, parengę darbus matematinių gebėjimų ugdymo ir istorinės atminties įamžinimo temomis. Taip pat buvo įteiktas vienas iš trijų pagyrimo raštų LEU absolventui magistrui už darbą istorinės atminties puoselėjimo tema.</div> <div> </div> <div>2015 metų kovo 8 d. Lietuvos Vyriausybėje buvo įteiktos penkios Metų mokytojo premijos. Keturi nominuoti iškiliausi Lietuvos mokytojai yra Lietuvos edukologijos universiteto absolventai.   </div> <div> </div> <div>2011–2014 metais Lietuvoje buvo apgintos 102 daktaro disertacijos edukologijos mokslų kryptyje. Iš jų 30 apgynė LEU edukologijos mokslų daktarai, tuo tarpu per tą patį laikotarpį Vilniaus universitete šioje kryptyje apgintos 4, o MRU – nė vienos disertacijos. Jaunieji edukologijos mokslo daktarai 2015 metais gvildeno mokymo metodikų ir mokinių pasiekimų vertinimo, paauglių savigarbos ugdymo, edukacinės sąveikos, epilepsija sergančiųjų socialinės įtraukties ir kitas edukologijos problemas bei apgynė 9 daktaro disertacijas.  </div> <div> </div> <div>2015 metais MOSTA atliktame tarptautiniame mokslo ekspertiniame vertinime, Lietuvos edukologijos universiteto švietimo sritis įvertinta kaip lyderiaujanti Lietuvoje. Aukštesniu apibendrintu įverčiu socialiniuose moksluose nebuvo įvertintas nė vienas Lietuvos universitetas. Taip pat pastebėta labai perspektyvių ryšių ankstyvosios vaikystės, mokytojų ugdymo, ugdymo didaktikos, įtraukiojo ugdymo sričių tyrimuose.</div> <div> </div> <div>2015 metais tarptautiniai ekspertai puikiai įvertino 6 studijų programas, 2 – labai gerai. Pastebima, kad studentams patraukliausios yra tos studijų programos, kuriose mokomasis dalykas yra studijuojamas kartu su jo didaktika. Nesunku pastebėti, kad studijų programos, kuriose tikslas ugdyti pedagogo kompetenciją, persmelkia žinių, gebėjimų ir vertybių ugdymo sritis nuo pirmųjų studijų metų, yra populiarios, rentabilios, jose studijuoja labai motyvuoti studentai. Tos programos, kurios susižavėjo idėja pirmiausia išugdyti gerą dalyko žinovą ir atskirai jam suteikti 60 kreditų pedagoginių studijų porciją, taip kaip studijas bando organizuoti kituose universitetuose, praranda patrauklumą, o kartu ir rentabilumą.</div> <div> </div> <div>Labai svarbus momentas, ugdant mokytoją, – suteikti sąlygas ugdytinio pažinimui realiuose kontekstuose. Tokiu būdu būsimasis pedagogas ne tik atlieka pedagoginę praktiką mokykloje ir ją reflektuoja su savo dėstytojais, tačiau įsitraukia į natūralius ugdymo veiklos organizavimo procesus ir įgyja neįkainuojamos patirties. Todėl LEU studentai ne tik gvildena mokomojo dalyko žinias, jas interpretuodami įvairiose ugdymo situacijose, tačiau yra aktyvūs įvairiausių veiklų su vaikais organizatoriai.</div> <div> </div> <div>Pavyzdžiui, LEU studentų mokslinio klubo „Idėjų laboratorija“ dalyviai be to, kad sistemingai rengia konferencijas ir įvairius susitikimus, kartu su Lietuvos mokiniais vykdo projektus, susijusius su gamtosaugos įgūdžių ugdymu, Teatro ir kino pedagogikos studentai baigiamuosius darbus rengia kartu su mokiniais iš įvairių mokyklų, taip sudarydami sąlygas vaikams iš tolimiausių Lietuvos vietų pabūti Vilniuje ir kartu su studentais kurti meną scenoje. Nuo 2010 metų LEU studentai yra aktyvūs socialinės klounados „Raudona nosis“ organizatoriai. Tikslas – taikant juoko terapiją, kurti socialiai pažeidžiamam vaikui tarsi saugesnį pasaulį, studentui – pažinti ir suprasti vaiko jausmų pasaulį. Efektyvus studijų projektas „Profesorius klasėje“. Jo esmė – dėstytojai ir studentai veda pamokas mokyklose. </div> <div> </div> <div>Pedagogai juos stebi. Po pamokų įvyksta pedagogų, mokslininkų ir studentų diskusija bei pasikeitimas naujausiomis pedagogikos žiniomis ir gerąja patirtimi. Studentas daro savo išvadas, auga savarankiškam darbui.</div> <div> <strong></strong> </div> <div><strong>Kaip gyvena Lietuvos edukologijos universitetas </strong></div> <div> </div> <div>Mažiausia, ką galima pasakyti – labai keistai. Universitetas turi nenuginčijamą pedagogų rengimo patirtį. Nuolat ieško būdų kaip tą patirtį tobulinti, atnaujinti ir sieti su nūdienos aktualijomis. Vien kovo – gegužės mėnesiais įvyks daug pasikeitimo patirtimi renginių ir susitikimų. </div> <div> </div> <div>Pavyzdžiui, LEU akademinės bendruomenės forumas, skirtas studijų programų atnaujinimui, vadovaujantis ŠUSK aprašu ir diskutuojant dėstytojams, studentams, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistams, mokyklų vadovams, Lietuvos verslo organizacijų atstovams. </div> <div> </div> <div>Kovo ir gegužės mėnesiais įvyks Izraelio mokslininkų iš nevyriausybinės organizacijos NITZAN ir universiteto ILAN paskaitos mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, ugdymo tematika studentams, didaktikų dėstytojams ir pedagogams iš bendradarbiaujančių mokyklų. Gegužės mėnesį vyks diskusija reflektyviųjų studijų organizavimo tema su mokslininkais iš Laplandijos (Suomija) universiteto, balandžio mėnesį – apskrito stalo diskusija, kurioje dalyvaus LEU dėstytojai ir Lietuvoje reziduojančių JAV diplomatų žmonos pedagogės. Bus keičiamasi ugdymo skirtinguose kontekstuose patirtimi.</div> <div> </div> <div>Universitetas neabejotinai tarnauja Lietuvos švietimui, tačiau kiekvieną pavasarį, tada, kai mokiniai svarsto savo gyvenimo kelią, jis sulaukia niekuo nepagrįstų šmeižto atakų. Kas tai daro? Labai aiškiai suinteresuotos grupės. Baisiausia yra tai, kad šie išpuoliai žemina čia sąžiningai ir inovatyviai dirbančių mokslininkų ir studentų orumą, žlugdo mokytojo autoritetą, trikdo pedagogo veiklai pašaukimą turinčių mokinių apsisprendimą.</div> <div> <strong></strong> </div> <div><strong>Ko reikia Lietuvos laisvei</strong></div> <div> </div> <div>Visų pirma bendro darbo savo Tėvynės gerovei ne vieniems kitus neigiant, bet, kaip Lietuvoje buvo įprasta, mąstant apie tai, kuo galima kaimyniškai pasidalinti. Nekomentuosiu pedagogų rengimo modelio Vilniaus universitete. Gyvenimas jį pakomentuos. Šis modelis yra išbandytas ir menkai pasiteisina. Noriu paneigti VU kolegų statistiką apie LEU absolventų įsidarbinamumą švietimo įstaigose.</div> <div> </div> <div>Teigiama, kad jų įsidarbina apie 8,6 proc. Statistika rodo, kad per 2015 metus Lietuvos švietimo įstaigose darbą pradėjo 43 proc. LEU absolventų, kiti jų dirba bibliotekose, socialinės globos ir kitose įstaigose. VU skelbia faktą, kad Lietuvos edukologijos universitetas nebeturi atskirų programų būsimiems fizikos, matematikos ir chemijos mokytojams, bet turi dvigubas chemijos ir fizikos bei matematikos programas. Tai yra tiesa ir šį sprendimą lemia realybė Lietuvos mokyklose. </div> <div> </div> <div>Minėtiems dalykams yra skirtas mažas pamokų skaičius, todėl dažnai pedagogams nesusidaro net minimalus krūvis. Kita vertus, ugdymo turinio specialistai skatina integralų šių dalykų mokymą. Atrodo, kad sprendimas pasiūlyti dvigubą mokytojo specialybę pasiteisino, nes 16 būsimųjų abiturientų pasirašė ketinimų protokolus studijuoti šiose specialybėse tikslinio valstybės finansavimo būdu.</div> <div> </div> <div>Šį rašinį pabaigti noriu ketvirto kurso studento žodžiais, pasakytais savo mokytojui, kompozitoriui doc. Vytautui Barkauskui (jaun.), atlikus jo misteriją „Kelias“, dedikuojamą tiems, kas kūrė ir kovojo už Lietuvos laisvę. „Mums garbė būti tokių iškilių pedagogų mokiniais. Norisi kuo ilgiau būti šalia jų ir mokytis iš jų“, – teigia Tomas. </div> <div> </div> <div>Alvyra Galkienė</div> <div> </div> <div> <a href="http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-14-kuo-galiu-prisideti-tevyne-apmastymai-kovo-11-osios-proga/141876"><img src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/bernardinai.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><br><br> </div> <div> </div> <div> </div> </div>