Tinklalapio logotipas
Grįžti

tv3.lt: Panika dėl stojamojo balo: ambicingų pokyčių įkaitais taps tūkstančiai mokinių?
event 2016-03-30 domain Švietimo informacinių technologijų centras

tv3.lt: Panika dėl stojamojo balo: ambicingų pokyčių įkaitais taps tūkstančiai mokinių?
Iki egzaminų maratono likus kiek daugiau nei mėnesiui abiturientai gyvena neramiomis nuotaikomis. Šių metų pradžioje būsimieji studentai sužinojo, kad jų laukia svarbūs pokyčiai, apie kuriuos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė likus keliems mėnesiams iki egzaminų. Tiesa, mokinių laukiančios permainos vertinamos nevienareikšmiškai. Mokyklų vadovai bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai ramina: minimalaus stojamojo balo pokyčiai nėra tokie radikalūs, kaip tikina patys mokiniai.

Abiturientams – visa šūsnis pokyčių
 
Vyriausybės strateginiame komitete antradienį pritarta griežtesniems reikalavimams universitetams ir kolegijoms, tarp kurių - privalomas minimalus balas stojantiesiems.
 
Ministerija siūlo įteisinti detalesnius universiteto ir kolegijos apibrėžimus dėl jų misijos visuomenėje bei kriterijus, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui: dėl skaičiaus studijų sričių, kuriose vykdomos studijos, reikalavimų dėl mokslinių tyrimų lygio, mokslo ir studijų tarptautiškumo, bendradarbiavimo su verslu, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros, priimamų studentų kompetencijos, absolventų įsidarbinamumo lygio.
 
Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė sakė, kad priėmus tokius pasiūlymus dalis aukštųjų mokyklų Lietuvoje turėtų užsidaryti.

Šių metų pradžioje buvo pasiektas susitarimas, kad į universitetus būtų priimami asmenys, surinkę ne mažiau kaip 2, į kolegijas – ne mažiau kaip 1,2 stojamojo balo.
 
 Kad pribrendo reikalas keisti aukštojo mokslo studijų sistemą rodo tai, jog studentų skaičiui stipriai mažėjant, aukštųjų mokyklų skaičius išlieka stabilus, studijuoti priimami vis prasčiau pasirengę stojantieji. Studijų programų skaičius didėja, o studentų skaičius jose mažėja.

Viceministras: ne dvejetukininkams stoti
 
Apie šiais metais abiturientų laukiančius pokyčius naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza.
 
„Šiais metais daugiau vietų planuojama skirti informacinių technologijų studijų programoms. Nors darbdavių atstovai prašo dar daugiau. Dar bus tokių studentų apie tūkstantis, kur krepšeliai bus informacinių technologijų“, - sakė viceministras.
 
Anot jo, kartelės kėlimu siekiama pagerinti aukštojo mokslo kokybę.
 
„Kitas dalykas – šiemet pirmą kartą įvedamas matematikos egzaminas, išskyrus į menų studijas. Visa tai, žinoma, gali turėti ir tam tikros įtakos studentų skaičiui ir kokybei. Priėmimo kartelę kelia aukštosios mokyklos po derybų su mumis. Taigi žymiai geresni studentai paklius į aukštąsias mokyklas. Pernai minimalus balas buvo vienetas, šiemet šis skaičius yra dvigubai didesnis.
 
Kartelės kėlimu mes skatiname, kad jaunimas atsakingiau pasirinktų studijas aukštojoje mokykloje, skatiname mokytis ir profesinėse mokyklose, kur dar yra gana nedideli studentų skaičiai, bandant palyginti su užsienio šalimis. Tačiau kasmet tas skaičius tūkstančiu vis didėja. Na, vis tik aukštoji mokykla nėra ta vieta, kur dvejetukininkai sustotų“, - kalbėjo viceministras R. Zuoza.

Nereikia pūsti burbulo?

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigia, kad nereikia pūsti burbulo, mat minimalaus stojamojo balo pokyčiai nėra labai reikšmingi. Anot jo, Lietuvoje mokslo kokybė yra prasta ir tai žino visi, o aukštosioms mokyklos derėtų prisiminti, ką reiškia savigarbos jausmas.
 
„Visi siekiai, minimalių balų įvedimai – tik minimalūs. Čia yra daugiau tokia nuostata, o ne tikras reikalavimas. Nes tikrų reikalavimų Lietuvoje stojant į aukštąsias mokyklas tikrai nėra. O čia yra išpučiamas burbulas iš nieko. Iš esmės beveik nieko rimto nereikalauja. Reikėtų aukštosioms mokykloms parodyti daugiau savigarbos ir įvesti rimtesnius apribojimus stojant į aukštąsias mokyklas“, - sakė licėjaus direktorius S. Jurkevičius.
 
Anot direktoriaus, bandymas šiuos pokyčius įvardyti kaip neva labai svarbius ar kažką lemsiančius, tėra tuščios kalbos.
 
„Čia daugiau rodo pilietinę ar tai moralinę nuostatą. Balas nėra didinamas taip atitinkamai, kad išties būtų kažkoks reikalavimas neįgyvendinamas ar nepasiekiamas, ten yra tikrai nedaug reikalaujama, daugiau profesinės mokyklos tokie reikalavimai galėtų būti“, - kalbėjo licėjaus direktorius.

„Važiavimas be talonėlio“
 
Su pirmakursiais dirbantys dėstytojai sako, kad stojamasis balas buvo išties reikalingas: nesudarius galimybės įstoti į aukštąją mokyklą prasčiausius rezultatus brandos egzaminuose pademonstravusiems moksleiviams, praėjusiais metais akivaizdžiai skyrėsi pirmakursių motyvacija studijuoti.
 
„Turėtų būti rimti reikalavimai, atsižvelgiant į valstybinius brandos egzaminus, jeigu nepasiekiama bent jau pusės kažkokio išlaikymo, tai net kalbos neturėtų būti apie aukštąją mokyklą. Tada galbūt ir būtų galima galvoti apie kažkokią kokybę. Dabar čia yra tik žaidimai. Tai yra tam tikri pasistumdymai. Visi žino, kad kokybė yra prasta, kad ji negerėja ir kažką reikia daryti. Taigi ir padaromi tokie kosmetiniai pakeitimai, kurie iš esmės nieko nekeičia.
 
Kai tu mokaisi gerai, tai tie reikalavimai iš viso nieko nereiškia. Čia tas pats, kas važiuoti autobusu su talonėliu ar be talonėlio, tai jeigu važiuoji su talonėliu, tavęs nejaudina jokie patikrinimai ar apribojimai. Jeigu mokinys gerai mokosi, jam net neverta kreipti dėmesio į tokius pakeitimus “, - sakė licėjaus direktorius S. Jurkevičius. Anot jo, valstybės įstaigoms „reikia turėti smegenų“, o mokiniai yra niekuo dėti, kad „jau pasiekė dugną“.
 
„Turi smegenyse kažkas pasikeisti, bet niekas nėra suinteresuotas pokyčiais. Valstybė turėtų siekti tam tikros išsilavinimo kokybės, tam tikros savigarbos, o kai to nėra, tai aukštosios ir tampa profesinio lavinimo lygmens. Jau ne kartą esu sakęs, kad su tokiu mokymusi yra kuriama grėsmė valstybei“, – nuomonę išreiškė licėjaus direktorius.

Atskirkime kolegiją nuo universiteto
 
KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras laikosi panašios nuomonės ir teigia, kad mokiniams, kurie nenori mokytis, tokie pakeitimai išties yra svarbūs, tačiau jie nėra aktualūs mokiniams, kurie mokosi ir stengiasi.
 
„Mano mokiniai tai iš viso nereaguoja į tokį balą. Toks kaip du balai – iš vis pas mus neegzistuoja. Jie stoja į gimnaziją su aukščiausiais balais. Yra skirtingi požiūriai, jeigu mes kalbame apie mokamas vietas, balas reikalingas, tai kai kuriems būsimiems studentams tas balas bus svarbus ir pokyčiai bus ženklūs. O tiems, kurie galvoja apie aukštojo mokslo kokybę, o ne apie tai, kaip turėti kuo daugiau studentų tiesiog besimokančių, tai jiems nebus aktualu.
 
Reikia atskirti, kur yra universitetai, kur kolegijos, nereikėtų dalinti tų diplomų visiems iš eilės į kairę ir į dešinę“, - sakė KTU gimnazijos direktorius.

Mokiniai pasipiktinę: kodėl apie svarbius pokyčius nepranešta anksčiau?
 
Lietuvos mokinių parlamento (LMP) pirmininkė Ieva Pabijonavičiūtė šiuo metu eina į vienuoliktą klasę, tačiau jau pastebi kiek sunerimusius abiturientų veidus. Anot jos, didžiausią baimę kelia tai, kad ministerija pokyčius pristatė likus vos keliems mėnesiams iki pirmojo egzamino. „Mes matome, kad daugelis žmonių stoja į universitetus vien tam, kad tiesiog stoti. Ir visokie bandymai įdiegti kažkokius saugiklius, tai mes vertiname juos teigiamai, bet tai nėra didelės reikšmės turintis įvykis.
 
Be abejo, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų pasirūpinti, kad apie tai jau būtų pranešta anksčiau, kaip pati ministerija sako, kad apie bet kokius rimtus pokyčius turi būti pranešama prieš dvejus metus, tai taip pat turėtų būti ir šioje situacijoje. Jeigu pabrėžiama, kad su balu susiję pokyčiai yra reikšmingi, tai apie juos turėjo būti pranešama anksčiau. Apie bet kokius didelius pokyčius yra pranešama du metai prieš tai“, - sakė LMP pirmininkė.
 
Klaipėdos Žemynos gimnazijos abiturientė Monika Mitkutė teigia, kad minimalaus balo pokyčiai gali būti vertinami ir kaip visiškas absurdas.
 
„Tarkime, matematika. Vieni gali laisvai ją spręsti, o ką daryti tiems, kurie nori stoti į nemokamą vietą ir sunkiai supranta šį dalyką. Tai šiuo atveju yra absurdas. O apie stojamuosius balus... Gal ir gerai, jog jie yra šiek pakelti, bet tai neišeina į naudą kai kurioms specialybėms. Jei išlaikai egzaminus, tačiau nepakankam balui, kaip gali žinoti, kad studijuodamas parodysi tikrąsias žinias“, - kalbėjo abiturientė.
 
Kaip pabrėžia ekspertai, pagrindiniai mokslo ir studijų sistemos iššūkiai šiuo metu yra neefektyviai veikiantis mokslo ir studijų tinklas, demografinė duobė, nepakankama mokslo ir studijų kokybė ir menkas tarptautinis konkurencingumas.


Agnė Vasiliauskaitė