Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Supermamos, pratinkitės prie minties: Lietuvoje bus ir lauko mokykla
event 2016-03-30 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

15min.lt: Supermamos, pratinkitės prie minties: Lietuvoje bus ir lauko mokykla

Lauko darželių, kuriais tikrai nesižavėtų supermamos, jau turime – mat jame auklėtiniai grūdinami net 15 laipsnių šalčiu. Šio supermamų siaubo tęsinys – taip pat netolima ateitis. Lietuvoje bus ir lauko mokykla.

„Siekiame priešmokyklinį ugdymą turėti tiek Vilniuje, tiek Kaune. Artimiausias tikslas – šių metų rugsėjis. Vilniuje po priešmokyklinės grupės rimtai spręsime lauko mokyklos likimą – panašu, kad pirmoji klasė gali atsirasti jau 2017 m. rudenį“, – apie pagrindus lauko mokyklai kalba viešosios įstaigos „Lauko darželis“ įkūrėjas Žilvinas Karpis.
 
Jau numatytas ir pastatas lauko mokyklai bei priešmokyklinei grupei. Ji įsikurs Pavilnių regioniniame parke šalia lauko darželio.
 
„Jau ieškome pedagogų, kurie būtų nusiteikę ir pajėgūs dirbti ne tik viduje, bet ir lauke. Išbūti lauke ilgą laiką suaugusiems kur kas sudėtingiau nei vaikams, todėl personalą renkamės labai atsakingai, daug investuojame į žmogiškuosius išteklius, mokymus – kiekvienais metais stažuojamės bent keliose užsienio šalyse, taip pat pritraukiame ekspertus pas mus iš svetur“, – apie dedamus pagrindus būsimai lauko mokyklai kalba pašnekovas.
 
Jis sako bandantis išsirinkti žmones, kuriems būtų artima ugdymo lauke idėja, kad jie gebėtų perprasti lauko pedagogikos principus, mylėtų ne tik vaikus, bet ir gamtą, galėtų prisiimti atsakomybę ir užsitarnauti tėvų pasitikėjimą.
 
Istorijos pamoka –​ iš purvo lipdant istorinę asmenybę 
 
Pamokos lauko mokykloje gali vykti kaip įprastoj mokykloj – mokomasi kalbos, matematikos, muzikos... Tačiau galima jas organizuoti ir integruotai.
 
Suprasti akimirksniu
  • Lauko mokyklų Lietuvoje kol kas nėra
  • Pirmoji klasė gali atsirasti jau 2017 m. rudenį
  • Lauko darželių Lietuvoje veikia trys – du Vilniuje ir vienas Kaune
  • Pirmieji lauko darželiai Europoje pradėjo kurtis nuo 1950 metų 
  • Pirmieji atsirado Danijoje, vėliau – Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse
  • Lauko mokykla turi pastatų, kaip ir lauko darželiai
„Pavyzdžiui, lauko klasėje vienu metu mokytis istorijos bei iš molio ar purvo lipdyti istorines asmenybes arba mokytis raides paeiliui sąsiuvinyje pieštuku, lauke kabančioje lentoje, dažais ant kelmo, o gal tiesiog sudėliojant iš akmenų, lapų ir pagaliukų (žiemą – sniege)“, – apie mokymosi įvairovę kalba pašnekovas.
 
Matematikos pamoka taip pat gali vykti lauke – vietoj rašytinių skaičių esą įvairias matematines funkcijas galima atlikti į pagalbą pasitelkus kankorėžius, džiovintas uogas, akmenis, sėklas...
 
„Dailės, darbelių, technologijų ir kūno kultūros pamokos yra pavyzdinės, kurioms erdvė lauke yra tobuliausia ir nepakeičiama. Žinoma, čia daugiau kalbame apie pradinę mokyklą, vėlesnėse klasėse, kai ugdymo turinys sudėtingėja, jų pateikimas taip pat gali kisti ir sudėtingėti, viskas priklauso tiek nuo pedagogų, tiek nuo mokinių, tiek nuo tėvų poreikių, kūrybiškumo ir bendro sutarimo“, – paaiškina Ž.Karpis.
 
Įkvėpimo sėmėsi užsienyje
 
Idėjų lauko mokyklai Ž.Karpis sėmėsi iš pavyzdžių užsienyje – lapkričio mėnesį svečiavosi Švedijoje, vasarį – Norvegijoje. Švedijoje lankėsi pradinėje lauko mokykloje, tuo tarpu Norvegijoje apžiūrėjo tarpinę tarp tradicinės ir lauko mokyklos su šalia veikiančiu lauko darželiu.
 
„Norvegijoje mūsų lankytose ugdymo įstaigose taikoma sistema, jog vaikai į mokyklą ir darželį iš namų nešasi pietus, maitinimas įstaigose neprivalomas kaip pas mus, todėl vaikai lauknešėlį gali valgyti ir pavėsinėje, ir žygyje, pagal aplinkybes“, – pasakoja Ž.Karpis.
 
Lauko mokykla turi pastatų, kaip ir lauko darželiai, tačiau tie pastatai kuklesni ploto atžvilgiu, nei įprastos mokyklos, ir naudojami tada, kai yra reikalinga, o ne todėl, kad kas nors taip liepė.
 
„Jeigu atlikti pamokų užduočių neįmanoma lauke, kyla tam tikrų trukdžių, tai pamokos vyksta viduje. Galbūt tada naudojama daugiau priemonių iš gamtos, bet nebūtinai“, – paaiškina Ž.Karpis.
 
Visuomet esą atsiranda dalykų, kurių tiesiog patogiau mokytis viduje, bet tai tikrai nėra visi ugdymo programos dalykai.
 
Pašnekovas teigia Švedijoje išgirdęs gerą pasakymą, jog vaikas bus sveikas, jeigu daugiau laiko praleis lauke, ir visai nesvarbu, ar šlapias, ar sausas: „Mitą, kad vaikas susirgo, nes kojos šlapios, skandinavai jau seniai paneigė ir mėgaujasi laiku gamtoje bei gali džiaugtis stipriu vaikų imunitetu“.
 
Ž.Karpiui ypač įstrigo ant mokyklos sienos pakabintas užrašas, iliustruojantis vieną iš mokyklos vertybių: „Kas, jei aš (ne)galiu tą (tai) padaryti?“ (What if I can('t) do it?“)
 
Švedijos lauko mokykloje labai pasitikima pedagogu kaip specialistu, jam suteikiama galimybė rinktis: vesti pamokas lauke ar patalpose, svarbiausia įgyvendinti tos dienos tikslus ir įsisavinti užsibrėžtą informacijos kiekį.
 
Lauko mokykla, kurioje Ž.Karpis lankėsi, turi lauko ir vidaus klases. Sistema tokia, kad klasės, valgykla, salės išdėstytos skirtinguose pastatuose, tad vaikai bent pereidami į kitas patalpas gali pakvėpuoti grynu oru.
 
„Lauke įrengta mokymuisi pritaikyta infrastruktūra: lauke įrengtos klasės, kuriose yra lentos, suolai, stalai, galima susėsti ratu. Įdomu tai, kad klasės yra po atviru dangumi – be stogo. Tiesa, yra viena pastogė, jei vis tik stogas yra neišvengiamas, bet nenorima eiti į vidų“, – pasakoja Ž.Karpis.
 
Vidinėse klasėse, pasak jo, dauguma priemonių atneštos iš lauko: laikrodis iš sudžiūvusių lapų, paveikslėliai iš pagaliukų ir pan. Po pamokų vaikai turi galimybę likusią dienos dalį praleisti lauke kartu su mokytojais, o tėvams tuomet nereikia rūpintis popietinėmis grupėmis ir vaikams užtenka laiko aktyviam poilsiui.
 
Į lauką – per pertraukas
 
„Tuo tarpu vasario mėnesį lankėmės Norvegijos lauko darželyje, kurio pašonėje veikia tradicinė mokykla. Kalbant apie lauko įtaką jai, tradicinė mokykla taiko tokį lauko pedagogikos akcentą – pamokos vyksta patalpose, tuo tarpu per pertraukas vaikai būtinai turi eiti į lauką“, – pasakoja Ž.Karpis.
 
Ten esą privaloma visiems eiti į lauką – tik temperatūrai nukritus gerokai žemiau minus penkiolikos, į lauką gali neiti mažiausieji mokiniai, o vyresni vis tiek skatinami būti lauke. „Tai – paprasčiausias būdas nereikalaujantis daugiau kaštų“, – priduria jis.
 
Anot jo, iš esmės lauko mokyklų tikslai tokie patys kaip ir tradicinių mokyklų – suteikti vaikams kuo daugiau žinių ir įgyvendinti visus ugdymo programoje numatytus planus: „Skiriasi tik metodai, kuriais artėjama prie tų tikslų. Lauko pedagogika remiasi prielaida, kurią mokslas jau yra patvirtinęs, kad lauke vaikai informaciją įsisavina efektyviau, greičiau ir be papildomo streso“.
 
Pasak Ž.Karpio, mokymasis lauke skatina vidinę, o ne išorinę motyvaciją, todėl vaikams lengviau, įdomiau mokytis – jie mažiau pavargsta ir patiria mažiau streso.
 
Kristina Aksamitaitė