Tinklalapio logotipas
Grįžti

bernardinai.lt: Strateginis perkūrimas, arba Kaip švietimo vizijas paversti tikrove
event 2016-04-01 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

bernardinai.lt: Strateginis perkūrimas, arba Kaip švietimo vizijas paversti tikrove
​Vilniaus Barboros Radvilatiės pagrindinė mokykla prieš Velykas ėmėsi svarstyti savo naują viziją, taikydami Lietuvoje kiek neįprastą ir naują strateginio perkūrimo metodą į naujos vizijos paieškas įtraukiant visą mokyklos bendruomenę. Su mokyklos direktore Inga Vargaliene kalbėjomės apie mokyklą, jos vizijas ir ateitį.
 
Papasakokite apie savo mokyklą. Kuo ji išskirtinė, kuo didžiuojasi?
 
Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla yra didžiausia gerokai nuo centro nutolusio Naujosios Vilnios mikrorajono mokykla, kurioje mokomasi lietuvių mokomąja kalba.
 
Mokykla įkurta 1957 m., po įvairių pertvarkų 2004-aisiais ji gavo Barboros Radvilaitės vardą. Joje kasmet triūsia apie 800 mokinių, mokytojų ir kitų specialistų.
 
Dėl savitos mikrorajono tautinės sudėties mokiniams sudarytos puikios sąlygos lietuvių kalbos mokytis mažesnėse grupėse. Pagrindinis dėmesys mokykloje skiriamas gerinti ugdymo ir mokymosi kokybę, tenkinti mokinių poreikius, stiprinti pagalbą mokiniui. Mokiniai mokomi sudarant įvairias laikinąsias mokomųjų dalykų (lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos, fizikos, chemijos, istorijos) grupes. Sunkumus įveikiame dirbdami kartu: užpildome spragas konsultacijose, pamokų ruošimo centre.
 
Organizuojame išskirtinius „Bendruomenės dienų“ ir „Mokyklos garbės“ renginius, ugdančius mokinių kūrybiškumą, pilietinį sąmoningumą ir tapatybės jausmą. Juose dalyvauja jau net trys Naujosios Vilnios kartos.
 
Nuolat džiugina bendruomenės iniciatyva: gražūs vakarai per šventes, nenutrūkstanti kūryba po pamokų (muzikos grupės „Baltas vėjas“ ir „Vaivorykštė“, mažųjų teatras „Kaukutis“, jaunučių choras, žaidimų ir kino vakarai, „Miegadienis“, mokinių ir mokytojų klubas „Ežiukas rūke“...), populiarus projektas „Vasara su mokykla“. Mokykla išsiskiria kokybišku ugdymu, kūrybiškumu, tolerancija, nuolatiniu kritišku inovatyvumu ir šeimyniškumu.
 
Kaip kilo pati mintis, jog mokyklai reikalingos permainos?
 
Barboros Radvilaitės mokykla – senas tradicijas turinti, bet natūraliai susiklosčiusį pokyčių laiką išgyvenanti mokykla. Čia veiklą pradėjau 2015 m. gruodžio 2 d. Su mokyklos vadovybės komanda peržvelgėme, kokie svarbiausi darbai laukia dar šiais mokslo metais.
 
Vienas iš jų – naujos mokyklos strategijos parengimas. Man norėjosi kuo greičiau pažinti kolektyvą ir sudaryti sąlygas bendruomenei pažinti mane, sutelkti vadovų komandą, nusibrėžti bendras veiklos gaires. Mokyklos vadovybės ir klasių komitetų tėvų atstovų pasitarimuose sulaukėme tėvų palaikymo ir noro kuo aktyviau prisidėti prie mokykloje vykstančių kaitos procesų. Tada ir kilo mintis, jog tokiai brandžiai mokyklos bendruomenei reikia kažko ypatingo, dar labiau sutelkiančio.
 
Kodėl buvo pasirinktas būtent šis metodas. Ką jis gali duoti naudingo pačiai mokyklos bendruomenei? Kurios bendruomenės grupės aktyviausiai įsitraukė į procesą?
 
Iš pradžių apie „būdus kaip“ negalvojome. Tiesiog sau išsigryninome tikslą – įtraukti kuo daugiau bendruomenės narių į mokyklos strategijos kūrimą. Supratau, kad net ir pasitelkusi vadovybės komandą to padaryti nepajėgsiu. Prisiminiau 2013 m. projekto „Lyderių laikas 2“ Neformaliųjų švietimo lyderystės studijų metu įvykusią pažintį su Egle Dauniene. Ryžausi jai parašyti elektroninį laišką. Atsakymą gavau Kūčių dieną. Tai buvo didžiausia Kalėdų dovana. Labai ačiū jai, kad patikėjo mumis.
 
Po kelių dienų mudvi susitikome. Vilniaus senamiestyje, kavinukėje, prie arbatos puodelio gimė minčių, kaip tą padarysime. Eglė papasakojo apie „Ateities paieškų“ (angl. The Future Search) metodą. Tai buvo daugiau, nei galėjau tikėtis. Bet intuityviai jaučiau, kad to ir reikia mūsų bendruomenei.
 
Tai planavimo susitikimas, kuris padeda grupei žmonių per trumpą laiką (3 dienas) nuo svajonių apie ateitį pereiti prie konkrečios vizijos, strateginių tikslų išsigryninimo bei susiplanuoti artimiausius veiklos žingsnius. Tokioje sesijoje sukuriama erdvė, kurioje kiekvieno požiūris yra svarbus ir išgirstas, svarbūs dalykai aptarti, o dialogas tampa produktyvus, atviras ir gyvas. Plačiau apie patį metodą galima paskaityti www.susirinkimai.com/strategines-sesijos/
 
Kuo šis susirinkimas svarbus ir ypatingas?
 
Dalyvauja „visa sistema“ – iš įvairių suinteresuotų grupių: ne tik mokytojai, mokyklos vadovybė, tėvai, mokiniai, bet ir žmonės iš platesnės bendruomenės – kitų ugdymo įstaigų, seniūnijos, mikrorajono, Savivaldybės administracijos, politikai, Bažnyčios atstovai, turintys įgaliojimų veikti, turintys išteklių, ekspertinių žinių, informacijos ir suprantantys organizacijos poreikius.
 
Sesijoje dirbama su dabarties iššūkiais, žvelgiant iš istorinės ir globalios perspektyvos. Kiekvienas žmogus papildo diskusijas tuo, ką jis žino, taip drauge sukuriamas įvairialypis paveikslas. Tuomet visiems lengviau gauti naujų įžvalgų ir apsispręsti, kokių strateginių veiksmų imtis, kurie labiausiai tinka visai bendruomenei.
 
Šiame susitikime svarbiausia, tai, kas tarp mūsų bendra“ ir „ateities veiksmai“, o ne konfliktų sprendimas. Tai reiškia, kad skirtingi požiūriai yra labai svarbūs ir įdomūs. Mes pripažįstam, jog yra ir problemų, tačiau šiandien nesiekiame jų išspręsti, bet norime jas suprasti, svajoti apie bendrą ateitį ir atrasti tikslus, kurie visiems bendri.
 
Dalyviai kviečiami patys vesti darbą grupėse, susitelkti į dialogą, prisiimti atsakomybę už savo pastebėjimus, komentarus, veiksmus ir tai, ką darys, susirinkimui pasibaigus.
 
Ateities paieškų sesijoje dalyvavo 84 žmonės: 4–8 kl. mokiniai, tėvai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, mokyklos aplinkos priežiūros specialistai, vadovų komanda. Mielai į mūsų kvietimą atsiliepė: šalia esančių mokyklų atstovai, Naujosios Vilnios bendruomenės centro atstovai, Naujosios Vilnios seniūnas Jurijus Gridiuško, Švč. M. Marijos Taikos Karalienės bažnyčios vikaras kunigas Ernestas Maslianikas, politikai.
 
Administracinius klausimus padėjo spręsti ir sesijoje aktyviai dalyvavo Mokyklų tobulinimo centro mokymų vadovė Daiva Stasiulionienė.
 
Ar sunku buvo įtikinti taikyti šį metodą, juk jūsų mokykla pirmoji Lietuvoje to ėmėsi?
 
Pirmiausia kalbėjausi su pavaduotojais. Aš pati ne iki galo supratau pačio metodo veikimo principą, o apie tai, kad Lietuvoje mokykloje jis nebuvo taikytas, sužinojau daug vėliau. Bet mes apie tai mažai ir kalbėjomės, mums rūpėjo tikslas ir kaip veiksmingiau jį pasiekti. Aš labai dėkinga savo pavaduotojų komandai,  kuri nėrė su manim į nežinią. Tai tikrai buvo didelė avantiūra, nes neturėjome laiko geriau vieni kitus pažinti. Pažinimas vyko pasiruošimo procese. Mokyklos bendruomenėje sutarėme, kad reikia ateities viziją kurti kartu ir žinojom, kad tai bus proga mokytis ir veikti taip, kaip iki šiol greičiausiai niekada nedarėme. Neabejoju, kad skepticizmo buvo, tačiau visi ruošėmės atsakingai.
 
Kokia būtų Jūsų pačios mokyklos vizija? Ko tikitės iš mokyklos ateities?
 
Šiandien jau turim bendrą Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos viziją. Ši strateginio planavimo sesija sudarė galimybes visiems išsišnekėti ir dabar jau sunku atskirti, kur mano, kur mokinių, kur kolegų  ar kitų bendruomenės narių mintys ir idėjos. Ateidama į šią mokyklą, aš jau ja tikėjau. Sesija mums padėjo suvienodinti matymą ir išgryninti tai, kas svarbu mums visiems. Paaiškėjo, kad visi norim to paties: kokybiško ugdymo,  pagalbos mokiniui atrasti savo stipriąsias savybes ir tolimesnio mokymosi kryptį, o gal net pradėti piešti savo gyvenimo viziją, padėti šeimoms organizuoti vaikų užimtumą, visos bendruomenės nuolatinį mokymąsi, įgyvendinant šiuolaikinei mokyklai keliamus tikslus, o svarbiausia – bendruomeniškumo puoselėjimą.
 
Kokie jūsų įspūdžiai po strateginės sesijos? Ar metodas kol kas pateisina Jūsų lūkesčius?
 
Po intensyvaus trijų dienų darbo jautėme nuovargį, tačiau tai, ką mes padarėme, viršijo visus lūkesčius. Svarbiausia – atrasta bendrystė, pozityvus nusiteikimas ir... sukurta mokyklos strategija.
 
Mokyklos vadovybės komanda, pasibaigus sesijai, dar ilgai sėdėjo prie arbatos puodelio ir šnekėjosi. Aš tikiu, kad, kai bus sunku, mintimis ir emocijomis grįžę į sesijos laiką, mes vėl rasim jėgų eiti pirmyn. Viename iš pasiruošimo susitikimų, man pradėjus abejoti, Eglė Daunienė pasakė: „Pasitikėkite procesu“ ir viskas įvyks. Pasitikėjimas procesu, profesionalus fasilitatorių darbas, draugėn sutelktos bendruomenės narių jėgos turbūt ir buvo sėkmės esmė.