Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: „Parduodu mokyklą“: ne tingaus šeštoko pokštas, o liūdna Lietuvos realybė
event 2016-04-01 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

15min.lt: „Parduodu mokyklą“: ne tingaus šeštoko pokštas, o liūdna Lietuvos realybė
Per dešimt metų Lietuvoje uždaryta net ketvirtadalis šalies mokyklų. Kai kurios jų prisikėlė antram gyvenimui, kitose vaikų klegesį pakeitė pro kiaurus langus švilpiantys vėjai. Tačiau skelbimų svetainėse vis dažniau atsiduria įrašas „parduodama mokykla“.
 
120 tūkst. eurų – tiek kainuoja Mūro Strėvininkų kaime, Kaišiadorių rajone, parduodama mokykla. Nors šis skelbimas primena pokštą, kurį iškrėtė koks nors tingus mokinys, mokyklą pardavinėjanti moteris rimtu balsu atšauna, kad švietimo įstaigą teko uždaryti, nes mokytojų joje buvę daugiau nei mokinių.
 
 

Skelbimas Parduodu mokyklą
 
Toks skelbimas apie parduodamą mokyklą – nei pirmas, nei itin šokiruojantis. Per 10 metų Lietuvoje buvo uždaryta daugiau nei 400, arba ketvirtadalis visų šalies mokyklų. Todėl natūralu, kad savivaldybių klerkai nuolatos suka galvas, ką daryti su tuščiais mokyklų pastatais.
 
Mažiau mokyklų, nes mažiau ir mokinių – jų per dešimtmetį sumažėjo maždaug 200 tūkst.
 
Norėjo atidaryti senelių namus
 
Anksčiau Mūro Strėvininkuose buvo daug vaikų, o dabar ten galima suskaičiuoti daug senelių. Mokyklos nebereikia, o senelių namai – praverstų.
 
Su tokia mintimi prieš dvejus metus, kai mokykla buvo uždaryta, ją ir įsigijo vietos gyventoja, dabar skaičiuojanti 63 metus, tačiau nenorėjusi pasakyti nei vardo, nei pavardės.
 
„Kam man ta reklama“, – numojo ranka moteris, tačiau sutiko papasakoti, kam jai prireikė mokyklos.
 
Moteris nusipirko ją tikėdamasi ten atidaryti senelių namus – sako, kad poreikis tam yra labai didelis, mat senjorų rajone daug, jiems tenka gyventi toli nuo namų, mat gimtuose kraštuose senelių namų nėra.
 
Tačiau ilgainiui idėjos atsisakė – pasirodė, kad ją įgyvendinti per sudėtinga. Nepaisant to, vis dar pasvajoja, kaip klasėse, kur prieš kelerius metus dūzgė vaikai, galėtų apsigyventi seneliai, nenorintys gyventi toli nuo tų vietų, kur dar savarankiškai kūrė savo gyvenimą.
 
Pametusi idėją apie senelių namus, moteris dar galvojo apie mokyklos pavertimą autoservisu.
 
„Yra mano vaikai“, – atšovė paklausta, o kas gi remontuotų tame servise automobilius.
 
Tačiau, nusprendusi atsisakyti ir šitos minties, nutarė parduoti mokyklą. Už du jos pastatus – vieną medinį ir vieną dviaukštį mūrinį – moteris prašo 120 tūkst. eurų.
 
„Man idėjos išseks?“ – juokėsi, kai atsisveikindama palinkėjau, kad idėjos niekada neišsektų. Kol kas moteriai užteks ūkio – jos grūdai keliauja į Vokietiją, o mokykla kantriai laukia naujo šeimininko.
 
Mūro Strėvininkuose stovinti mokykla – tik viena iš 434 mokyklų, kurios buvo uždarytos nuo 2004 metų. Anuomet šalyje jų buvo 1634, o po dešimtmečio teliko tik 1200. Kai kurios mokyklos gyvena naują gyvenimą, kitos stovi niekam nebereikalingos.
 
Mokyklos neteko trečdalio mokinių
 
Mokyklų nebėra, nes nebėra ir vaikų, kurie į jas eitų. 2004-2005 metais mokytis kulniavo per 560 tūkst. moksleivių, tai po dešimtmečio jų teliko vos 340 tūkst. – mokyklos neteko trečdalio mokinių.
 
Žemiau pateikiame du infografikus, kurie iliustruoja mokinių ir mokyklų skaičiaus pokytį per pastaruosius 10 metų visose Lietuvos apskrityse. Išvada liūdna: nėra nė vienos apskrities, kurioje šie skaičiai būtų augę.
 
Savivaldybės nesunkiai randa būdą, kaip spręsti ištuštėjusių mokyklų problemą – parduoda jas, įkuria ten įvairias institucijas, kultūros namus. Viena kita, žinoma, stovi ir apleista.
 
Pavyzdžiui, Zarasų rajono savivaldybėje 2004 metais buvo 19 mokyklų. Dabar telikusios 8. Tačiau uždarytos mokyklos voratinkliais neapaugo – dalį pavyko parduoti, kitur susikraustė įvairios savivaldybės institucijos.
 
„Tai – savivaldybės turtas, stengiamės racionaliai jį išnaudoti. Nėra tokio pastato, kuris būtų apleistas“, – 15min sakė mero patarėjas Vilhelminas Kuzmickas.
 
Dauguma mokyklų, jo teigimu, virto daugiafunkciais centrais, į jas įsikėlė savivaldybės institucijos, pavyzdžiui, seniūnijos, kultūros centrai, įsikūrė paštas ir pan. O ištuštėję pastatai buvo įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.
 
Štai kuo virto Zarasų rajono savivaldybės mokyklos:
 
Antalieptės vid. mokykla bus stovyklų centras ir mokymų bazė;
Avilių ir Samanių pagr. mokyklos parduodamos;
Lupenkos, Imbrado, Šniukštų pagr. mokyklos parduotos;
Vajasiškių pagr. mokykla – bendruomenės verslui;
Baibių pagr. mokykla – bendruomenės daugiafunkcis centras;
Degučių ir Suvieko pagr. mokyklos bus daugiafunkciai centrai;
Gudelių pradinė – parduota;
Šaulių ir Štadvilių pradinės mokyklos – bendruomenių daugiafunkciai centrai.
 
Jurgita Lapienytė