Tinklalapio logotipas
Grįžti

lrt.lt: L. Klimka. Apie šviesuolius pedagogus Naginskus
event 2016-04-20 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

lrt.lt: L. Klimka. Apie šviesuolius pedagogus Naginskus
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <span class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">​</span><span class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">Aptarinėjant labai jau pribrendusius esminiams pataisymams mūsų švietimo sistemos reikalus, verta pasinaudoti ir istorine patirtimi. Pavyzdžiui, prieškario Lietuvos mokykla – pažiūrėti, kaip joje rasdavo savo vietą ir erdvę kūrybinei veiklai tikrai iškilios asmenybės, turėjusios didžiulį poveikį jaunajai kartai, teikusios sektiną pavyzdį savo ugdytiniams. </span><div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>Štai trumpas pasakojimas apie gerokai žiniasklaidos primirštą mokytojų Naginskų šeimą. Juolab, kad šie metai – sukaktis; prieš 125 metus gimė Stasys Naginskas, jo gimtinė – Bružių kaimas Smilgių valsčiuje beveik pačiame Lietuvos viduryje.</span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>Iš vienuolikos vaikų šeimos tėveliai jį vienintelį ryžosi leisti į mokslus. Matyt, matė ir suprato jo nepaprastą alkį mokslo žinioms. Besimokydamas Panevėžio realinėje mokykloje Stasys jau ėmė reikštis kultūrinėje veikloje: siuntė savo pirmuosius straipsnelius, eilėraščius į leidinius „Aušrinė“ ir „Viltis“. 1911 m. S. Naginskas įstojo į Maskvos geodezijos institutą, specialybę rinkdamasis ne tiek širdies balso vedinas, kiek lėšų studijoms ir pragyvenimui jų metu stokodamas, mat technikos specialybių studentai tuomet galėjo tikėtis nemenkų stipendijų.</span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>Tačiau humanitariniai polinkiai nedavė ramybės – mokydamasis Maskvoje Stasys lankė ir žymių kalbotyros mokslininkų paskaitas, bendravo su iškiliaisiais lietuvių kalbininkais Jonu Jablonskiu, Kazimieru Būga. Tiksliųjų mokslų studijų taip ir nebaigė, nes pradėjo dirbti „Aušrinės“ redakcijoje. Ši žurnalą leido Maskvoje studijuojantys lietuviai labai kilniais tikslais – siekdami auginti lietuviškąją inteligentiją, pajėgią nulemti tautos ateitį.</span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>1917 m. S. Naginskas su ekonomistu Petru Šalčiumi ir Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininku Rapolu Skipičiumi redagavo žurnalą, kurio tikslas buvo tautiečius vienyti ir šviesti – „Santarą“. Tai mūsų moderniosios kultūros daigų auginimo metas. </span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>S. Naginskas parašė straipsnių apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, išvertė Jurgio Baltrušaičio eilių, parengė spaudai Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės poezijos knygą. Taip pat padėjo K. Būgai išleisti Jono Juškos žodyną, jame tikslino lietuviškuosius technikos mokslų terminus. Aktyviai jo dalyvauta ir kultūrinėje lietuvių veikloje: kas mėnesį rengdavo literatūrinius vakarėlius, režisuodavo vaidinimus.</span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>Grįžęs po Rusijoje įvykusio bolševikinio perversmo į Lietuvą, S. Naginskas apsigyveno Vilniuje. Čia jam buvo patikėtos labai svarbios Jono Basanavičiaus įkurtos Lietuvių mokslo draugijos sekretoriaus pareigos. Dažname lietuviškosios periodikos leidinyje - „Lietuvos žiniose“, „Literatūros naujienose“, „Ryte“, „Tautos mokykloje“, „Naujojoje Romuvoje“ – ėmė rodytis jo straipsniai aktualiausiais lietuvybės klausimais. Pasirašyti būdavo įvairiais slapyvardžiais Stasys Pumpuras, Simas Stūra, Nagas Stajė, Nagmantas S., Seniukas A., Skųstasai, Stasys, Simas ir kitais...</span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>1919 m. S. Naginskas pradėjo mokytojauti pirmojoje lietuviškoje gimnazijoje, kuri vėliau buvo pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Mokiniams išvertė Williamo Shakespeare‘o, Henry Wadswortho Longfellowo, Adomo Mickevičiaus, Jankos Kupalos kūrinių. Tačiau prasidėjus okupacinės lenkų valdžios priekabiams 1922 m. išvyko iš Vilniaus į žmonos Adelės Diržytės gimtinę.</span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>Sutuoktiniai įsidarbino Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje. Stasys vyresniųjų klasių mokiniams dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, tapo gimnazijos inspektoriumi– direktoriaus pavaduotoju. Žinoma, ir toliau rašė straipsnius, kuriuose gilinosi į gimtosios kalbos kultūrą. Pedagogas padėjo K. Būgai rinkti lietuviškus žodžius didžiajam žodynui, į šį prasmingą darbą įtraukdamas ir gimnazistus. Mokiniai savo mokytoją labai vertino ir už tai, kad leisdavo jiems laisvai reikšti savo mintis nagrinėjant literatūros kūrinius.</span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>Žmona dėstė lietuvių kalbą pradinių klasių mokiniams. Vėliau užsiėmė ikimokykliniu vaikų auklėjimu – įsteigė Lietuvos „Vaiko ir motinos“ draugijos Rokiškio skyrių ir darželį nepasiturinčių šeimų atžaloms. A. Naginskienė turėjo ir kūrybinių ambicijų – jos sceniniai vaizdeliai, beletristiniai kūriniai, kuriuose dažniausiai buvo vaizduojami kaimo jaunimo socialiniai ir moraliniai santykiai, spausdinti įvairiuose leidiniuose. Išleido taip pat ir porą atskirų knygelių – „Pavasaris“, „Gyvenimo pasaka“. O laisvalaikiu ji sėsdavosi audimo staklėsna – garsėjo kaip puiki tautinių rūbų meistrė. Štai kokią kūrybingą lituanistų porą turėjo Rokiškio gimnazistai!</span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>Jų aktyvią visuomeninę bei pedagoginę veiklą pristabdė Stasį Naginską ištikusi sunki liga. Jis 1935 metais susirgo atvira plaučių džiova. Nors jam teko palikti mokyklą, tačiau net ir sunkiai sirgdamas mokytojas toliau stropiai mokėsi anglų kalbos, o 1939 m. baigė versti W. Shakespeare‘o „Hamletą“. Tai buvo tikras literatūrinis žygdarbis, pirmasis mėginimas žymiojo dramaturgo tragediją išversti iš originalo kalbos į lietuvių. Tik gaila, kad vertimas liko nepublikuotas...</span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>Pokario metais S. Naginskas kiek padirbėjo Rokiškio švietimo skyriuje, vėliau – mokyklos bibliotekoje. Tačiau buvo iš jos atleistas, nes sovietiniai aktyvistai pastebėjo vienoje knygoje paliktą Lietuvos prezidento Antano Smetonos portretą.</span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>Žmona Adelė ši pasaulį paliko 1949 m., Stasys Naginskas mirė 1955 m. Didžioji mokytojo kūrybinio palikimo dalis liko rankraščiuose, kurie saugomi Lietuvių literatūros institute, Kauno pedagogikos muziejuje, Martyno Mažvydo, Rokiškio Juozo Keliuočio bibliotekose.</span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span>Kokios mintys sukyla aplankius šviesuolių mokytojų amžinojo poilsio vietą Rokiškio kapinėse? Juk neabejotina, kad ir šiandienos mokykloje turi dirbti talentingi ir kūrybingi žmonės. Mūsų švietimo sistema privalo sugebėti tokius įdarbinti ir būti palanki jų kultūrinei raiškai bei veiklai. Tautos ateitis priklausys ne tiek nuo verslo sėkmės, kiek nuo švietimo lygmens. Labai svarbu, kad jaunąją kartą ugdytų puikiai pasirengę šiam darbui, tikri šviesuoliai mokytojai. O mokyklinio ugdymo proceso formalizavimas, spraudimas į biurokratinius rėmus – tautinės mokyklos idėjos žlugdymas...</span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <span></span> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><span><a href="http://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/10/134076/l_klimka_apie_sviesuolius_pedagogus_naginskus"><img src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/lrt.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><br><br></span></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><font face="Calibri"> </font></div> <span class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1" id="ms-rterangepaste-end"></span> </div>