Tinklalapio logotipas
Grįžti

Pasiūlymai dėl neatidėliotinų darbų mokinių mokymosi pažangos efektyvesniam užtikrinimui
event 2016-04-25 domain Lyderių laikas

Pasiūlymai dėl neatidėliotinų darbų mokinių mokymosi pažangos efektyvesniam užtikrinimui
 
2015 m. birželio 11 d. LR Prezidento kanceliarija, Mokyklų tobulinimo asociacija ir Nacionalinis švietimo lyderystės forumas inicijavo diskusiją „Kaip pasiekti geresnės ugdymo kokybės?“ Diskusijos dalyviai sudarė prioritetinių darbų sąrašą, kad būtų užtikrintas sutelktos veiklos tęstinumas. Diskusijos dalyviai kvietė visus švietimo dalyvius – ir švietimo politikos formuotojus, ir praktikus, ir tyrėjus – susitarti dėl ugdymo kokybės ir šių susitarimų laikytis: įgyvendinti Valstybinės švietimo strategijos nuostatas, patvirtinant Geros mokyklos koncepciją, įvertinant ir atnaujinant Nacionalinę švietimo koncepciją.

Siekiant sukonkretinti darbus dėl mokinių mokymosi pažangos, diskusijos organizatorių iniciatyva susibūrusi grupė iš praktikų, tyrėjų ir švietimo politikos formuotojų parengė pasiūlymus mokinių mokymosi pažangos efektyvesniam užtikrinimui.

Susibūrusi grupė, įtvirtindama minėtos diskusijos susitarimus, atkreipia dėmesį, kad švietimo sistemoje įgyvendinant ugdymo turinį būtina, greta akademinių žinių, daugiau dėmesio skirti bendrosioms kompetencijoms. Siūloma apversti mokinio ugdymo nuostatų mokykloje piramidę: mokykla visų pirma yra ne mokomieji dalykai, o santykiai, akcentuojantys ugdymo kokybę ir psichologinę mokinių savijautą, puoselėjantys bendradarbiavimą, atvirą santykį, pasitikėjimą tarp mokytojų ir mokinių, palaikančių ir skatinančių mokinio asmenybės ūgtį ir brandą.

Formuluojant pasiūlymus buvo remiamasi 2015 08 12 Jungtinėse Tautose priimta Darnaus vystymosi darbotvarke ir 2015 05 19–22 UNESCO Pasauliniame švietimo forume priimta deklaracija „Švietimas 2030. Link visa apimančio ir lygiomis galimybėmis grįsto švietimo ir mokymosi visą gyvenimą visiems“ .

Siūlome Lietuvos mokyklose siekti visa apimančio, lygiomis galimybėmis grįsto, kokybiško ugdymo unikaliems vaiko gebėjimams plėtoti. Kokybiško ugdymo (si) rezultatai mokykloje pasireiškia visapusiška mokinio asmenybės branda, individualias galimybes atitinkančiais mokymosi pasiekimais ir nuolatine mokymosi pažanga. Tokią mokinio ūgtį įgyvendinti mokyklose galima atsisakant visų mokinių vienodinimo ir pereinant prie individualizuoto mokymosi ir pažangos vertinimo visuose ugdymosi etapuose – nuo pamokos iki baigiamojo brandos įvertinimo.

Pasiūlymai grindžiami šiomis Lietuvos strateginių švietimo dokumentų nuostatomis.

• Koncentruotą egzaminų sistemą pertvarkyti į subalansuotą įvairios mokymosi rezultatų veiklos kaupimo ir pripažinimo sistemą, kuri fiksuoja visą gyvenimą augančią žmogaus patirtį ir pripažįsta vis aukštesnį išsilavinimą (Lietuvos pažangos strategija 2030).

• Visais švietimo lygiais pradėti taikyti kriterinį kaupiamąjį vertinimą kaip besimokančiojo pasiekimų savikontrolės būdą (Valstybinė švietimo strategija 2013–2022).

• Parengti baigiamųjų egzaminų ir pasiekimų patikrinimo pertvarkos į kaupiamojo kriterinio vertinimo sistemos koncepciją (XVI Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetas).

Siūlomi darbai

Užtikrinti švietimo dokumentų dermę ir jų įgyvendinimą

• Suderinti teisės aktus, susijusius su mokinių ugdymu, su Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu ir Geros mokyklos koncepcija. 

• Užtikrinti pakankamą finansavimą, kad visos šalies mokyklos sudarytų geras sąlygas visų mokinių mokymuisi ir įgyvendintų Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo bei Geros mokyklos koncepcijos nuostatas. 

• Suteikti mokyklų bendruomenėms didesnį savarankiškumą valdyti mokinio (klasės) krepšelio lėšas atsižvelgiant į mokinių ugdymo(si) poreikius. 

• Atnaujinant bendrąsias programas, aprašyti ugdymo(si) rezultatus su aiškiais vertinimo kriterijais, ieškant dermės tarp dalykų ir išryškinant jų integracinius ryšius. Atsisakyti brandos egzaminų, nacionalinių ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų, iš anksto skelbti tik jų specifikacijas. 

• Didinti mokyklų bendruomenių savarankiškumą organizuojant ugdymo procesą: supaprastinti bendruosius ugdymo planus, atsisakyti detalaus mokyklos veiklos reglamentavimo. Bendrųjų ugdymo planų nuostatas keisti tik esant esminiams ugdymo turinio pokyčiams. 

• Skatinti mokyklas organizuoti ugdymo(si) procesą įvairiose aplinkose įvairiomis formomis, keičiant ugdymo planuose laiko skaičiavimą pamokomis po 45 min. į skaičiavimą valandomis. Numatyti tik ugdymo sritims skiriamą minimalų ir maksimalų valandų skaičių per mokslo metus, sukuriant lankstesnes sąlygas mokykloms planuoti ir organizuoti ugdymo(si) laiką.

• Didinti mokinio pasirinkimo laisvę, ypač vidurinio ugdymo programoje, daugiau dėmesio skiriant mokinių savarankiškai, visuomeninei, kūrybinei ar kitai veiklai. 

• Užtikrinti negalią turinčių vaikų mokymąsi drauge su visais vaikais atsisakant specializuotų, taigi, ir diskriminuojančių, ugdymo aplinkų ir pereinant prie visa apimančio (inkliuzinio) ugdymo. 

• Tiksliau apibrėžti ir stiprinti klasės vadovų ir mokytojų individualią ir kolektyvinę atsakomybę už mokinių bendrųjų kompetencijų ugdymą.

Įgyvendinti mokinių individualios pažangos stebėjimo ir vertinimo sistemą

• Užtikrinti formuojamojo vertinimo taikymą, kaip mokytojo pagalbą mokiniams pasiekti bendrosiose programose numatytų ugdymosi rezultatų. 

• Įvesti kaupiamąjį kriterinį vertinimą visose bendrojo ugdymo pakopose. 

• Užtikrinti, kad kiekvienoje mokykloje veiktų mokinių individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo, vertinimo ir mokymosi pagalbos sistema.

• Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai turi būti neprivalomi. Mokyklų steigėjai, vadovai, mokytojai turi gauti profesinę pagalbą analizuojant patikrinimų duomenis ir tobulinant kiekvieno mokinio ugdymą. 

• Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatus įkelti į Mokinių registrą ir elektroninį dienyną, o šią informaciją panaudoti tolesniam ugdymosi procesui tobulinti, suteikiant mokiniui (arba visoms suinteresuotoms šalims) reikalingą mokymo(si) pagalbą. 

• Inicijuoti diskusijas dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo statuso ir paskirties. 

• Įvesti kaupiamąjį kriterinį brandos vertinimą, kurį sudarytų kompetencijų aplankas, atspindintis formaliojo ir neformaliojo ugdymo pasiekimus bei socialinius ir pilietinius gebėjimus. 

• Gerinti brandos egzaminų užduočių kokybę, numatant didesnę aukštesniųjų mąstymo gebėjimų taikymo proporciją. 

• Siekti visų švietimo dalyvių akademinio sąžiningumo stiprinant mokinių, mokytojų, tėvų, vadovų asmeninę atsakomybę.

Užtikrinti priėmimą į aukštąsias mokyklas pagal mokinių gebėjimus ir tobulėjimo interesus

• Diferencijuoti stojamojo konkursinio balo struktūrą į kolegijas ir universitetus pagal studijų kryptis, konkursinio balo sudedamųjų dalių santykį pritaikant konkrečiai studijų krypčiai reikalingiems stojančiųjų gebėjimams. 

• Tobulinti stojamojo konkursinio balo į aukštąsias mokyklas struktūrą, įtraukiant brandos darbo vertinimą ir abiturientų pasiekimus, atsispindinčius kompetencijų aplanke. 

• Skatinti įtraukiąją organizacinę kultūrą lengvinant perėjimą iš vidurinio ir profesinio mokymosi į kolegijas ir universitetus, siūlant studijų formų, būdų ir metodų įvairovę, užtikrinant prieinamumą įvairias negalias ir individualius poreikius turintiems asmenims.

Stiprinti mokyklų ir mokytojų profesionalumą

• Sudaryti sąlygas visoms mokykloms tobulėti: įteisinti ir įveiklinti mokyklų konsultavimo (si) modelį, kurti finansinių ir profesinių pažangos paskatų sistemą, visais lygmenimis diegti duomenimis grįstos kokybės vadybos principus. 

• Kurti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamą mokyklos kultūrą, didinant mokyklų bendruomenių savarankiškumą ir įsitraukimą į mokyklos valdymą bei sprendimų priėmimą. 

• Burti mokyklų, palaikančių visa apimančio, lygiomis galimybėmis grįsto ugdymo idėją, tinklą ir skleisti jų patirtį; 

• Drąsinti ir motyvuoti mokytojus siekti kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, sudaryti jiems visokeriopas ilgalaikio ir gilaus profesinio tobulinimosi sąlygas. 

• Įgalinti steigėjus visokeriopai skatinti mokyklų pažangą, teikti joms pagalbą naudojantis duomenimis (nacionalinių mokinių pasiekimo patikrinimų, tyrimų ir kt.,), atsižvelgiant į socialinį ir ekonominį kontekstą. 

• Skatinti mokyklas kuo labiau atliepti vietos bendruomenių poreikiams, specializuotis atsižvelgiant į bendruomenių tradicijas bei aplinkos sąlygas, siekiant ne ugdymo standartizavimo, o įvairovės. 

• Skatinant švietimo praktikus nuolat tobulėti įvesti etatinio apmokėjimo, licencijavimo sistemas ir mokyklų vadovų rotaciją. 

• Kurti pasitikėjimu grindžiamą visų švietimo bendruomenės lygmenų (mokyklų, steigėjo, nacionalinio lygmens) bendradarbiavimo kultūrą.

Kviečiame visų lygmenų švietimo politikos formuotojus ir visą švietimo praktikų bendruomenę susitelkti, priimti reikalingus sprendimus įgyvendinant šiuos pasiūlymus ir dirbti dėl visa apimančio, lygiomis galimybėmis grįsto, kokybiško ugdymo unikaliems vaikų gebėjimams plėtoti.

dr. Rūta Krasauskienė, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė 

dr. Almeda Kurienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja 

Jūratė Litvinaitė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė 

dr. Šarūnė Nagrockaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros lektorė 

Eglė Pranckūnienė, Mokyklų tobulinimo centro direktorė 

dr. Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius 

dr. Jūratė Valuckienė, Šiaulių universiteto Mokslo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja 

Gintarė Vikmonaitė, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė 

Saulė Vingelienė, Nacionalinio egzaminų centro direktorė 

Žydronė Žukauskaitė, ŠMM Bendrojo ugdymo departamento direktorė