Tinklalapio logotipas
Grįžti

alfa.lt: Švietimo ministrė: per didelė prabanga finansuoti mokytojų studijas tik dėl diplomo
event 2016-05-06 domain Švietimo informacinių technologijų centras

alfa.lt: Švietimo ministrė: per didelė prabanga finansuoti mokytojų studijas tik dėl diplomo

Lietuvoje šiuo metu – apie 10 tūkst. mokytojų perteklius, daugiau kaip 30 proc. visų pedagogų vyresni nei 55 metų amžiaus, o kasmet 85 proc. baigusių studijas nesirenka dirbti mokyklose.

Tokius skaičius ketvirtadienį vykusiame susitikime su žurnalistais išvardijusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pristatė pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo gaires. Vienas iš punktų – jau vienuoliktokams duoti atlikti motyvacijos testą, kurio dabar reikalaujama iš mokytojais norinčių tapti abiturientų. Po pristatymo kalbėdama su Alfa.lt ministrė neslėpė, kad mokyklose gali atsirasti ir didesnė specialistų konkurencija.

Po septynerių ar aštuonerių metų visa vyresnio amžiaus pedagogų karta pasitrauks iš mokyklų, tuomet šalis pajus staigų specialistų badą. Nors šiuo metu yra pedagogų perteklius, baigę studijas, jie įstringa Darbo biržoje arba dėl mažėjančio mokinių skaičiaus nenorėdami būti atleisti dalijasi krūviais su kolegomis, vis labiau ryškėja kvalifikuotų, nuolat tobulėjančių, dirbti su kitaip mąstančiais vaikais mokančių specialistų poreikis. Šias problemas įvardijusi ministrė patikino, kad į mokyklas rimtai ruošiamasi pritraukti motyvuotus, intelektualius, gabius specialistus, suteikiant jiems tikslinį finansavimą.
 
Jau dabar suskaičiuota, kuriose savivaldybėse kokių mokytojų trūksta, rengiamasi sudaryti trišales sutartis tarp universitetų, būsimų studentų ir savivaldybių, kad valstybės remiamas studentas paskui grįš į tam tikro regiono mokyklą. Pasimatuoti mokytojo profesiją galės jau vienuoliktos klasės moksleivis, planuojama tam pasitelkti aukštąsias mokyklas. Keisis ir pedagoginės studijos – kuriama Lietuvos edukologijos ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetų jungimosi vizija, studentus ruoš geriausi atrinkti mokslininkai, bus keičiamos programos. 2016 metais iš pedagoginėms studijoms preliminariai numatomų 320 vietų apie 120 vietų planuojama skirti tiksliniu būdu.
 
Baigę studijas, jie galės metus praktikuotis mokyklose, prižiūrimi mokytojų mentorių.

Mokytojai kasmet turės vertinamuosius pokalbius, be to, galės siekti karjeros – apsigynę mokytojo metodininko, eksperto vardą, imtis jaunų specialistų kuravimo, rašyti vadovėlius, kurti metodikas, siekti būti pastebėtiems valstybės lygiu. Ministerija rengia ir mokytojų prestižo kėlimo programą, o nuo rugsėjo 5 proc. didės atlyginimai.
 
Šiuo metu, žvilgtelėjus į Darbo biržos duomenis, matyti kūno kultūros, dailės, istorijos mokytojų perteklius. Ateityje labiausiai trūks fizikos, matematikos specialistų.
 
Ketinama parengti daugiau visas šias disciplinas kartu galinčių mokyti jaunų pedagogų, tikintis, kad tada jie turės didesnį pamokų krūvį. Vyresni mokytojai bus įpareigoti perduoti savo patirtį ką tik studijas baigusiems kolegoms.
 
Jūs važinėjate po mokyklas ir bendraujate su mokytojais, ką jie sako, ar, turėdami tikrai nemenkus darbo krūvius, dar spėtų padėti jaunam pedagogui, atėjusiam pasirengti darbui mokykloje?
 
Jeigu šita pertvarka vyks pagal planą, iki birželio parengiame gaires, paskui ruošiame teisės aktus ir startuojame kuo greičiau. Tikiuosi, kad realiai mokytojas pasiruoštų ir turėtų galimybę dirbti kaip mentorius, turėdamas eksperto vardą, 2018 metais.
 
Mokytojai sako, kad jie pajėgtų tai padaryti, mes turime tikrai gerų, gabių, gerai dirbančių. Mentorius bus pats geriausias mokytojas, kitaip negali būti, nes jis mokės perduoti savo patirtį tik ką baigusiam ir į mokyklą atėjusiam specialistui.
 
Praktiškai kiekvienoje mokykloje mes turime tokių „perliukų“, tik aš bijau, kad gali užtrukti, kol dokumentai bus paruošti, tvarkos nusistovės, įsigalios galimybė stebėti pamokas netrukdant vaikams.
 
O ar mokytojai nebijo konkurencijos, jaunų specialistų, kurie atėję į mokyklą gali išstumti vyresniuosius kolegas?
 
Visko, ko gero, yra, bet jeigu pasirenki pedagogo kelią, užsidedi tą kuprinę ar kuprą, ją ir neši. Jeigu tau atrodys, kad užtenka tokio lygmens, kai turi daugiau pamokų ir uždirbi, viskas gerai. Jei norėsi užsiimti metodine veikla, mentoryste, rašyti vadovėlius, kurti ugdymo priemones, vertinti, tiesiog įgysi tam tikrą kompetencijos lygmenį, stabiliai ir dirbsi. Jeigu nori karjeros, turi turėti tam galimybę, ji bus pasiūlyta.
 
Aišku, turime suprasti, kad bus konkurencija, nes mokytojų skaičius yra didelis, o tokio didelio mentorių ir ekspertų poreikio, kad jais galėtų tapti kiekvienas, nebus – galiausiai, kažkas turės dirbti klasėje su vaikais. Tai bus galimybė norintiems daryti karjerą, nes šiandien mokytojas turi vienintelę – visą gyvenimą būti geru mokytoju.
 
Ar neatsitiks taip, kad prestižas bus tapti mentoriumi, ekspertu, vertinti, rašyti vadovėlius, o mokyti vaikus – mažiau vertinama veikla?
 
Ekspertas taip pat dirbs klasėse su mokiniais, tik skirsis valandų skaičius. Mokytojo kelią pasirinkus reikia dirbti klasėse, bet, mūsų supratimu, kontaktinių valandų skaičius etate turėtų būti skirtingas.
 
Sakėte, kad viena iš dabartinių problemų yra didelis vyresnio amžiaus pedagogų skaičius. Norite mokyklose išlaikyti patyrusių ir jaunų mokytojų balansą?
 
Žinoma, turime taip sistemą sukurti, kad mokykla veiktų kaip natūralus organizmas: turi būti ir jaunų mokytojų, ir pagyvenusių, vyrų ir moterų, nes daugybė problemų atsiranda vien dėl to, kad dirba tik moterys. Mūsų berniukams trūksta vyriškos bendrijos, vyriško pavyzdžio lygiuotis – aš noriu būti kaip šis fizikos mokytojas, nes jis yra puikus vyras. Perimamumo dalykai yra labai svarbūs, tad mokykloje turi būti visokių pedagogų.
 
Kai į kurią nors sritį ateina dirbti daugiau vyrų, automatiškai kyla visų joje dirbančių specialistų atlyginimai.
 
Mūsų planuose yra kelti atlyginimus mokytojams, kito kelio nėra, manau, kad atlyginimams išaugus atsiras vaikinų dėmesys ateiti į mokyklą nepaisant to, kad darbas yra sunkus.
 
Ar pasirinkę dirbti mokytojais naujai paruošti specialistai turės visą reikiamą pagalbą? Dabartinės krizinės situacijos rodo, kad mokyklose trūksta psichologų, socialinių pedagogų, prieinamos pagalbos ne tik vaikams, bet ir jose dirbantiems suaugusiems.
 
Čia yra dar kitos suplanuotos permainos. Mes manome, kad savivaldybėse esančių pedagoginių psichologinių tarnybų veikla turi keistis: jos turi tapti mobilios. Maža mokykla, kur nedidelis skaičius mokinių, negalės išlaikyti ir logopedo, ir psichologo, socialinio darbuotojo, mokytojo padėjėjų. Mes galvojame, kad tarnybų specialistai galėtų reguliariai važiuoti į jas ir ten dirbti. Viskas turėtų būti sudėliota taip, kad veiktų kaip laikrodis. Tada galime tikėtis rezultato.
 
Įdomu, kokio rezultato tikėtis galvojant apie vienuoliktoką, turintį spręsti, ar verta ateityje būti mokytoju.
 
Žinokite, yra tokių apsisprendusių vaikų, būna, poreikis eina iš kartos į kartą, to kartais siekia mokytojų šeimų vaikai. Mes sakome, prašau, pasimatuok specialybę, kad nebūtų taip: valstybė finansuoja studijas, o 85 proc. baigusių pedagogiką nenueina dirbti į mokyklas. Tie jaunuoliai turi vis tiek turi toliau mokytis, galvoti, ką daryti su savo gyvenimu, nes jų pasirinkimas nesėkmingas.
 
Manau, kad ne visi stodami į pedagogikos programas galvoja būti mokytojais, bet baigę turi diplomą, universitetinį išsilavinimą, ieškosi darbo kitoje srityje. Valstybei tai yra per didelė prabanga.
 
Dar yra ir tie, kurie įgijo kitas specialybes, ir tik vėliau atranda, kad gali mokyti.
 
Jie turės galimybę persikvalifikuoti aukštojoje mokykloje ar centre, kuris ruoš mokytojus.
 
Rugilė Audenienė