Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Mokykla vaikų akimis: kada norisi mokytis?
event 2016-05-10 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

15min.lt: Mokykla vaikų akimis: kada norisi mokytis?

Kiekvieną dieną iš mokyklos grįžusių vaikų klausiame, kaip jiems sekėsi, kaip patiko mokykloje. Deja, ne visada atsakymas būna toks, kokio tikimės. Ko gi reikia vaikui, kad mokytis jam būtų įdomu, kad jis degtų noru sužinoti, atrasti, plėsti savo akiratį bei, žinoma, kiekvieną rytą skubėtų į mokyklą? Šie klausimai nuolat neduoda ramybės tiek mokinių tėvams, tiek mokytojams.

Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus nusprendėme į mokyklą pažvelgti pačių vaikų akimis. Vieną savaitę „Šiaurės licėjuje“ vaikai, pasikeisdami tarpusavyje, filmavo jiems įdomias veiklas ugdymo bei būrelių metu su GoPro kamera. Tokiu būdų aiškiai pastebėjome, kas įtraukia mokinius, kokios priemonės motyvuoja juos mokytis.
 
Kas motyvuoja vaikus mokytis?
 
Motyvacija – esminis žmogaus gyvenimo variklis. Tai užtaisas, dėka kurio mes įsitraukiame, domimės, noriai atliekame užduotis, keliame klausimus ir ieškome atsakymų. Todėl ir mokykloje prieš atliekant užduotis, vaikai visada suintriguojami, jiems užmenama įdomi mįslė, suformuluojama aktuali problema. Tokiu būdu vaikai motyvuojami tą mįslę įminti, problemą išnarplioti, jie nuteikiami aktyviam, įtraukiančiam dalyvavimui ugdymo(si) procese. Siekiant motyvuoti vaikus mokymuisi labai svarbu kiekvieną rytą pradėti tinkamai nusiteikus, visiems kartu susiplanavus dienos veiklas, aptarus dienos aktualijas ir pan. Todėl Ryto žinios – būtinas kiekvienos dienos ritualas.
 
Savarankiško atradimo svarba
 
Mes visi geriau įsimename tas žinias, kurios pateikiamos ne tik teoriškai, bet įgyjamos per asmeninę patirtį ir jos refleksiją. Pavyzdžiui, vaikai, spręsdami savaitės problemą, kas yra vanduo, skirtingas vandens būsenas pažįsta būtent per patirtį. Patys pilstydami vandenį į formeles ir jį užšaldydami atranda kietąją vandens būseną. Stebėdami, kaip kylant temperatūrai, vanduo tirpsta ir tampa skystos būsenos, o suteikiant dar daugiau šilumos, jis po kurio laiko išgaruoja, sužino ir apie dujinį vandens būvį. Išmokimas tvirtesnis ir supratimas gilesnis bus tada, kai vaikai patys praktiškai pastebės, palygins, išmatuos ir padarys išvadą.
 
Patirtiniame mokyme naudojama daug vaizdinės ir garsinės medžiagos, skatinamas vaikų argumentavimas, nuomonės išsakymas, gebėjimas kelti klausimus bei analizuoti situaciją ar informaciją. „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė pastebi , jog taip mokantis nebelieka vietos mokinių baimei ir nerimui dėl to, kas nežinoma. Vaikai suvokia, kad patirtis yra esminis mokymosi šaltinis ir nereikia bijoti nežinojimo ar suklydimo. Todėl mokykloje kiekvieną savaitę vieną dieną skiriame tyrimams, išvykoms, projektinei veiklai bei simuliacijoms, kuomet mokiniai visą savaitę nagrinėtą temą testuoja praktiškai.
 
Suvokimas kam man to reikės ateityje
 
Visada lengviau išmokti ką nors naujo, kai aiškiai suvoki kaip ir kur tai pritaikysi realiame gyvenime. Kiekvieno mokytojo tikslas turėtų būti mokymąsi padaryti įdomų, aktualų, reikšmingą ir susietą su mokinio reikmėmis bei praktiniu pritaikymu.
 
„Pasitelkiant integruotą ugdymą, kuomet jis organizuojamas kaip vieninga sistema, neskaidant ugdymo sričių į atskiras, nesusietas dalis – mokomuosius dalykus, kiekviena tema ar problema analizuojama siejant ją su vaiko poreikiu ar praktiniu pritaikymu. Juk gyvenimas nesuskaidytas į atskirus dalykus“, – teigia „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė. Integruojant mokymąsi įvairiais pjūviais, tame tarpe ir plėtojant vieną temą per įvairius mokomuosius dalykus vis kitu aspektu, atsirandanti užduočių bei veiklų įvairovė, tyrinėjamos medžiagos platumas bei gylis didina vaikų motyvaciją, skatina tarpusavio bendradarbiavimą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir vientiso pasaulio suvokimą.
 
Sklandi, vaiko ritmu bėganti diena
 
Planuojant ugdymą itin svarbu atsižvelgti į natūralų vaikų ritmą bei jį suderinti su mokykloje esančia disciplina. Ugdymo procese svarbu atsižvelgti, kiek laiko mokiniai geba koncentruoti dėmesį, kada jau nuvargsta ir nebenustygsta vietoje, o kada kaip tik yra linkę ramesnėms veikloms. Natūralu, kad reaguojant į vaikų įsitraukimą bei turimos energijos lygį, dažnai pamokų ir pertraukų ribos tarsi pranyksta.
 
Visas ugdymas susilieja į vientisą dienos ritmą. „Šiaurės licėjuje“ mokiniai praleidžia visą dieną, taigi jiems parenkami tinkami krūviai, jog nepervargtų. Kas dieną mokiniai keliauja į būrelius, kur šokdami, dainuodami, piešdami, žaisdami šachmatais ar konstruodami robotikos užsiėmimuose atitrūksta nuo dienos pamokų, stimuliuoja kitą smegenų pusrutulį, susitinka su vaikais iš kitų klasių, bendrauja.
 
Po būrelių nusiraminti puikiai padeda nuolatiniai skaitymo pusvalandžiai. Jie nuteikia ramiai, leidžia pailsėti. Vakarinė dalis individualizuojama kiekvienam vaikui – namų darbų užduotys bei jų kiekis parenkamos pagal mokinio stipriąsias bei ugdytinas vietas, siūlomos tos veiklos, kurios stiprina reikiamus bendruosius gebėjimus. Esant aiškiai struktūrai bei mokiniams jau įprastai dienos eigai ir disciplinai, kiekvienas mokinys po visos dienos nebūna pavargęs, jaučiasi puikiai ir išlieka motyvuotas kitą dieną vėl keliauti į mokyklą.
 
Bendruomenė
 
„Mes tikime, kad mokykla stipri, sėkminga ir gera tiek, kiek stiprūs, sėkmingi ir geri joje dirbantys žmonės“, – teigia „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė. Mokytojai – vieni didžiausių vaikų autoritetų ir vedlių. Labai svarbu, kad jie būtų įkvėpiantys, motyvuojantys bei šilti vaikams. Ne ką mažiau svarbus ir tėvų įsitraukimas į mokyklos veiklas ir ugdymo procesą. Geriausių rezultatų pasiekiame tada, kada kryptingai dirbame visi kartu, tiek mokytojai ugdymo metu, tiek tėveliai namuose. „Mūsų tikslas – ugdyti stiprias, laimingas asmenybes. Pasitelkdami pasirinktas metodikas siekiame mokiniams suteikti ne tik kokybiškas akademines žinias, bet ir lavinti jų bendrąsias kompetencijas“, – pastebi J. Starkutė.