Tinklalapio logotipas
Grįžti

alfa.lt: Psichologai: kai lytinis gyvenimas tabu, paaugliai apie savo problemas kalba tik nešvankiais juokeliais
event 2016-05-19 domain Švietimo informacinių technologijų centras

alfa.lt: Psichologai: kai lytinis gyvenimas tabu, paaugliai apie savo problemas kalba tik nešvankiais juokeliais

Švietimo ministerijos rengiama lytiškumo ugdymo programa nutolusi nuo moksleivių realaus gyvenimo. Tuo įsitikinusios nevyriausybinės organizacijos, kritikuojančios programos juodraštį.

„Jaunimo linija“ dažnai sulaukia vaikų, paauglių skambučių, rodančių, kad apie brendimą, lytinius santykius jie kalbėti gėdijasi, paskambinę šaiposi, juokauja, tik po ramių, pagarbių savanorių klausimų ryžtasi pasidalyti savo problemomis. Išgryninus jas paaiškėja, kad šeimose ir mokyklose su vaikais apie tokius „nepatogius“ dalykus vis dar beveik nekalbama.

Juokaudami atskleidžia rimtų problemų
 
„Dažnai paaugliai paskambina pajuokauti, pablevyzgoti apie seksą, bet kai su jais pradedi kalbėti rimtai, pasirodo, kad rimtai šia tema su jais niekas niekada nėra kalbėjęs. Jie turi visokiausių klausimų – nuo kontracepcijos iki seksualinės orientacijos“, – savo pastebėjimais pasidalijo psichologas, „Jaunimo linijos“ direktorius Paulius Skruibis.
 
Į paauglių skambučius atsakinėjantys savanoriai dažniausiai sulaukia bandymų juokauti, provokuoti, tačiau kantriai, pagarbiai, ramiai bendraudami, leisdami suprasti, kad branda, lytis, seksas, seksualinė orientacija nėra uždraustos temos, sužino, kas jaunuoliams neduoda ramybės.
 
„Susidaro įspūdis, kad jie jaučia didelį poreikį šiomis temomis kalbėti, nes tai sudaro svarbią jų emocinio gyvenimo dalį. Tačiau kai mokykloje ir šeimoje tokių pokalbių nėra, dažniausiai randa tik vieną išeitį – nešvankiai juokauti su draugais ar paskambinę mums.
 
Dažniausiai kalbama apie lytinius organus, ne vienas pokalbis prasideda klausimu, ką reiškia tas ar anas, pasipila klausimų apie prezervatyvus, lytinių santykių būdus, skirtingas seksualines orientacijas. Jaunimui visa tai aktualu nepriklausomai nuo to, ar jie turi lytinių santykių iki pilnametystės, kai tik prasideda branda, atsiranda ir su ja susijusių klausimų“, – sakė psichologas, „Jaunimo linijos“ Vilniaus padalinio vadovas Antanas Grižas.
 
Skambinantiems aktualūs santykių su bendraamžiais kūrimo aspektai, krizės, lytinių santykių niuansai. Apie juos rimtai kalbėti paaugliams būna sunku, tačiau, perėję juokavimo periodą, jaunuoliai atskleidžia ir visai nevaikiškų problemų: nori sužinoti, ar įvyko išprievartavimas, pasakoja apie nepasisekusius lytinius santykius, pasitaiko merginų, norinčių sužinoti, ką daryti netikėtai pastojus.
 
„Labai svarbu, kad seksualumo, lytinio gyvenimo temos nebūtų tabu, nes jeigu taip yra, tuomet paaugliai neturi, kaip apie tai kalbėtis, gali tik komunikuoti per nešvankius juokelius, bet tai nėra geras būdas mokytis. Brendimas, lytinis gyvenimas yra svarbi paauglių emocinio, asmenybės tapatumo dalis, reikia apie tai kalbėti atvirai, rimtai, edukuoti apie saugių lytinių santykių principą“, – įsitikinęs A. Grižas, matantis, kad, negaudami mokslu pagrįstos, jiems suprantama kalba pateikiamos informacijos, nepilnamečiai prisigaudo mitų iš savo draugų, interneto.
 
Per mažai žinių veda į toksiškus santykius
 
„Jaunimo linija“, kaip ir dar 35 nevyriausybinės psichologus, žmogaus teisių gynėjus, krizių centruose dirbančius, tėvų neturinčiais vaikais besirūpinančius specialistus, tolerantišką jaunimą, sergančių ŽIV ir AIDS ir kitas socialines grupes vienijančios organizacijos pasirašė kreipimąsi į švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę.
 
Jame sakoma, kad rengiama ir darbo grupėje svarstoma lytiškumo ugdymo programa nėra moksliškai pagrįsta, pateikia šališką informaciją, gąsdina, moralizuoja, bet nesiūlo sprendimų.
 
Bendras emocinis nepatogių temų apie lytiškumą, santykius fonas Lietuvos jaunuolius skatina kurti nebrandžius, prie smurto vedančius santykius. Pernai atlikę tyrimą apie jaunų porų santykių kokybę, labdaros ir paramos fondo „Frida“ nariai pastebėjo, kad šalies jaunimas į santykių kūrimą atsineša didelių reikalavimų ir mažai žinių apie lygiavertį gyvenimą poroje. Nustojus organizme siautėti cheminiams procesams, dažnai išsigąsta, kad meilė baigiasi, pradeda ieškoti kito partnerio ar dirbtinai kurti konfliktus. Aplinkos stereotipai meilę įpratina vertinti kaip dramatišką ryšį – taip nekalti vienas kito telefonų tikrinimai, įkalbinėjimai apriboti santykius su draugais įtraukia į psichologinio, o kartais ir į fizinio smurto ratą.
 
Pirmuosius tyrimo rezultatus atskleidusi fondo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė Alfa.lt pasakojo pastebėjusi, kad paaugliams knieti kalbėtis apie bendravimą tarp lyčių, santykių kūrimą, diskutuoti, bet mokyklose neprigyja jiems aktualius klausimus nagrinėjančios švietimo programos. Vienintelės prieinamos moko ne lygiaverčių santykių, o moteriško nuolankumo, neadekvataus lyčių bendravimo, kuris paskui gali virsti toksiška valdingo ir paklūstančio partnerių simbioze. Akcentuojamas paklusnumas, mažai kalbama apie tai, kad partneriai turėtų tartis, jaunuoliams tampa neaišku, kaip išeiti iš toksiškų santykių.
 
Nevyriausybinės organizacijos ne kartą pastebėjo, kad į jų rengiamus seminarus santykių temomis jaunuoliai noriai ateina, nes rūpimais klausimais per mažai gauna informacijos mokyklose ir šeimose.
 
Rugilė Audenienė