Esate psichologas, psichoterapeutas, kurio pagrindinė interesų sritis – šeima, vaikai. Kodėl į ją orientuojatės labiausiai?

Iš tiesų taip – vaikai, paaugliai, jaunimas. Rinktis šią sritį nusprendžiau dar būdamas studentas. Bet kai įgijau daugiau profesinės patirties, vis labiau ėmiau suprasti, kad tai, ko labiausiai ir skubiausiai dabar reikia, yra būtent susiję su vaikyste. Jeigu mes norime sukurti naują visuomenę ir gydyti dabartinės visuomenės žaizdas, turime vis labiau pažinti vaiką ir vaikystę, nes vaikas yra kaip augalas – jei aš jį tinkamai pasodinsiu, jis gerai ir užaugs. Vaikų auklėjimas tarpusavio santykiams atveria galimybę sukurti suaugusiųjų visuomenę, įkvėptą altruizmo, solidarumo bei kitų pozityvių dalykų.

O kaipgi atradote Lietuvą ir kelintą kartą čia jau lankotės?

Daugiau skaitykite čia