Tinklalapio logotipas
Grįžti

Lenkijos–Lietuvos dvišalės ekspertų komisijos istorijos ir geografijos mokymo problemoms nagrinėti susitikimas Telšiuose
event 2016-06-02 domain Ugdymo plėtotės centras label_outline Aktualijos

Lenkijos–Lietuvos dvišalės ekspertų komisijos istorijos ir geografijos mokymo problemoms nagrinėti susitikimas Telšiuose
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <p class="ms-rteElement-P"><span>  2016 m. gegužės 10–13 dienomis Telšiuose įvyko kasmetinis Lenkijos–Lietuvos dvišalės ekspertų komisijos istorijos ir geografijos mokymo problemoms nagrinėti susitikimas. Pagrindinė jo tema – kaip istorijos vadovėliuose autoriai atskleidžia Lietuvos, Lenkijos ir Europos politinio, socialinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo pokyčius pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Ekspertų komisijos pirmininkas iš Lenkijos pusės prof. hab. dr. Adamas Suchonskis (Adam Suchoński) perskaitė pranešimą „Antrojo pasaulinio karo padariniai vokiečių istorijos vadovėliuose“. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad naujausiuose Vokietijos istorijos vadovėliuose daug rašoma apie karo padarytas traumas ir jų ilgalaikius psichologinius padarinius, išaugusį moterų dalyvavimą visuomenės gyvenime, jų vaidmenį pokariniuose atstatymo darbuose bei vokiečių tautybės gyventojų migraciją. Tačiau yra mažai vadovėlių, kuriuose rašoma apie vokiečių įvykdytus gyventojų perkėlimus 1939 m. arba visiškai neužsimenama apie vokiečių gyventojų likimą okupuotose Lenkijos žemėse, kai jos buvo kontroliuojamos karinės Sovietų Sąjungos valdžios. Linas Jašinauskas pranešime „Lietuva, Lenkija, Europa Antrojo pasaulinio karo rezultatų akivaizdoje (žvilgsnis į lietuviškus vadovėlius)“ aptarė, kaip lietuviškuose vadovėliuose atskleidžiami ir vertinami Antrojo pasaulinio karo padariniai, pažymėjo, kad autoriai, kalbėdami apie šio karo padarinius, dažniausiai pateikia faktus apie Europos politinio žemėlapio pasikeitimus, apibūdina naujos politinės pusiausvyros formavimąsi ir jos įtaką tolesnei Europos raidai, akcentuoja karo antihumaniškumą, įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui, prarastas Vidurio ir Rytų Europos gyventojų galimybes gyventi laisvai ir savarankiškai bei kt. Tačiau klausimai, kaip Lietuvos, Lenkijos ar Europos gyventojai vertino įvykusius pokyčius pasibaigus karui, koks buvo kasdienis gyvenimas okupacijos sąlygomis, kaip tuo metu gyveno mokinių bendraamžiai, mažai nagrinėjami net naujausiuose istorijos vadovėliuose. Tadeušas Baryla (Tadeusz Baryła) pranešime „Lenkija, Lietuva, Europa Antrojo pasaulinio karo rezultatų akivaizdoje: požiūris lenkiškuose istorijos vadovėliuose“ iškėlė klausimus: kiek vadovėliuose aptariami po Antrojo pasaulinio karo vykę migracijos procesai, visuomenės struktūros pasikeitimai, pokariniai atstatymo darbai, „karo vaikų“ problema ir kt. Jo nuomone, vadovėlių medžiaga turėtų sudaryti pagrindą analizuoti šiuos klausimus, bet dažnai tai nėra nagrinėjama mokykliniame istorijos kurse ir mokinys apie šiuos dalykus sužino tik po mokyklos baigimo. Komisijoje buvo diskutuojama apie tai, kad vadovėliuose labai daug dėmesio skiriama po Antrojo pasaulinio karo įvykusiems politiniams pokyčiams nušviesti, o to meto Europos gyventojų kasdienis gyvenimas, iškilusios socialinės ir ekonominės problemos, pokyčiai iš esmės nenagrinėjami. Diskusijoje dalyvavę Telšių miesto ir rajono istorijos mokytojai sutiko su komisijos narių išsakyta nuomone, kad vadovėliuose turėtų būtų įvairiapusiškiau atskleidžiami Antrojo pasaulinio karo padariniai, po jo vykę socialiniai, kultūriniai pokyčiai Europoje ir Lietuvoje, o ne susitelkiama vien tik į politinės istorijos nagrinėjimą. </span></p> <p class="ms-rteElement-P">Posėdyje buvo perskaitytos ir aptartos lenkiškų bei lietuviškų istorijos ir geografijos vadovėlių recenzijos. Jose nagrinėta, kaip vadovėliuose pristatoma Lenkijos ir Lietuvos istorija bei geografija, ir išsakyti siūlymai dėl vadovėlių tobulinimo. Pažymėta, kad vadovėliuose turėtų labiau atsispindėti vieningos Europos kūrimo idėjos, jų ištakos ir įgyvendinimo kelias. Šiuos klausimus autoriai turėtų atskleisti pateikdami išskirtinius pavyzdžius, supažindindami mokinius su idėjų apie vieningą Europą kūrėjais iš Lenkijos ir Lietuvos.</p> <p class="ms-rteElement-P"> <span> </span></p> <p class="ms-rteElement-P">Suformuluota kito susitikimo tema – „Europos didieji miestai kaip vieningos Europos kultūros kūrėjai: Vroclavas ir Vilnius“. Kitas komisijos susitikimas numatytas 2017 m. gegužės mėnesį Lenkijoje (Vroclave).</p> <p class="ms-rteElement-P"> <span> </span></p> <p class="ms-rteElement-P">Su šios komisijos veiklos medžiaga galima susipažinti Ugdymo plėtotės centro <a href="http://www.upc.smm.lt/ekspertavimas/vadoveliai/komisija/"><span>internetinėje svetainėje.</span></a></p> <p class="ms-rteElement-P"> <span> </span></p> <div class="author ms-rteFontFace-1"> <p class="ms-rteElement-P">Linas Jašinauskas,</p> <p class="ms-rteElement-P"> Veiklos analizės ir kokybės užtikrinimo skyriaus metodininkas</p> </div> <p class="ms-rteElement-P"> <span> </span></p> </div>