Tinklalapio logotipas
Grįžti

MRU LAB vyko pirmasis mokslinis – praktinis seminaras švietimo bendruomenei Lyderystė autonomiškoje mokykloje: Kodėl? Kiek? Kaip?
event 2016-08-08 domain Lyderių laikas label_outline Aktualijos

MRU LAB vyko pirmasis mokslinis – praktinis seminaras švietimo bendruomenei Lyderystė autonomiškoje mokykloje: Kodėl? Kiek? Kaip?

2016 m. birželio 29 d. Mykolo Romerio universiteto Mokymosi visą gyvenimą laboratorija pirmą kartą sukvietė Lietuvos mokslininkus, švietimo politikos formuotojus ir švietimo praktikus į mokslinį – praktinį seminarą Lyderystė autonomiškoje mokykloje: Kodėl? Kiek? Kaip? Renginiu siekta pristatyti švietimo bendruomenei Lietuvos mokslininkų vykdomų tyrimų mokyklų valdymo srityje rezultatus, pasidalyti aktualiomis teorinėmis įžvalgomis bei gerosios praktikos pavyzdžiais.

Tardamas sveikinimo žodį Mykolo Romerio universiteto rektorius dr. Algirdas Monkevičius pasidžiaugė, kad nors ir beprasidedant vasarai diskusijos apie mokyklų valdymo kaitą ir lyderystę sulaukia gausaus būrio dalyvių iš įvairių Lietuvos švietimo ir mokslo institucijų. Rektorius pabrėžė, kad tik įvairiaus lygmens švietimo institucijų būrimasis į tinklines strukrūras bei iš to atsirandantis bendradarbiavimas sukuria dideles galimybes mokytis vieniems iš kitų, dalytis savo patirtimi, kartu spręsti kylančias problemas ir palinkėjo, kad švietimo bendruomenės susitikimai Mykolo Romerio universiteto laboratorijose taptų tradiciniais.

Renginį pradėjo Ričardas Ališauskas ir dr. Rita Dukynaitė (Švietimo ir mokslo ministerija) pranešimu Vadyba tinklinėje visuomenėje, kurio metu klausytojams buvo primintos dabartinių vadybos tendencijų ištakos, kviečiant ieškoti atsakymų, ar tai ką mes laikome naujomis idėjomis nėra tik gerai pamirštos senos tiesos. Pranešėjai taip pat pristatė kaip besikeičiantis švietimo valdymo modelis keičia organizacijos strukrūrą ir akcentavo, kad šiuo metu sparčiai besiplėtojantys socialiniai, technologiniai ir organizaciniai tinklai yra neišvengiami, jie keičia keičia mūsų įpročius, bendravimą, darbo stilių ir pobūdį, keičia organizacijų struktūras ir elgseną. Organizacijoms ir net visuomenės struktūrai tampant vis labiau tinkline, aktualėja lyderystės praktikų ieškojimai.
Lyderyste autonomiskoje mokykloje 3








Dr. Jolanta Urbanovič (Mykolo Romerio universitetas) pranešime Mokyklų autonomiško valdymo principai: sūpuoklės tarp biurokratijos ir demokratijos toliau plėtojo švietimo valdymo modelių kaitą ir jų daromą įtaką mokyklų autonomiškumui bei lyderystės raiškai jose, formulavo probleminius klausimus, kokias tendencijas – centralizacijos ar decentralizacijos – reikėtų rinktis švietimo valdyme, kurios iš mokyklos veiklos sričių galėtų / turėtų būti centralizuotos / decentralizuotos, kada ir kaip reikėtų siekti dermės tarp švietimo valdymo centralizavimo ir decentralizavimo, koks požiūris į besimokantyjį – kaip į klientą ar į partnerį, ir koks mokyklos vadovas – administratorius ar lyderis, padeda siekti švietimo kokybės. Dr. J. Urbanovič taip pat pristatė ir atlikto tyrimo rezultatus, kurie atskleidė Lietuvoje dominuojantį švietimo valdymo modelį.
Lyderyste autonomiskoje mokykloje 4
 
Kiti du renginio pranešimai buvo skirti aptarti Lietuvos švietimo sistemoje vyraujančias lyderystės tendencijas. Dr. Jūratė Valuckienė ir Sigitas Balčiūnas (Šiaulių universitetas) pranešime Lyderystės mokymuisi raiška Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose: projekto Lyderių laikas longitudinio tyrimo III etapo rezultatai pristatė lyderystės mokymuisi raiškos modelį bei atlikto tyrimo Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir atskirose savivaldybėse rezultatus. Pranešėjai atskleidė, kad mokyklos vadovo lyderystė mokymuisi daro teigiamą įtaką mokinių mokymosi pasiekimams. Dr. Jolanta Navickaitė (Mykolo Romerio universitetas) pranešime Lyderystė mokyklose ir jos įveiklinimas kuriant savarankišką mokyklą pristatė atlikto tyrimo rezultatus, leidžiančius teigti, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vadovai yra transformaciniai lyderiai, t. y. mokyklų vadovai yra vizionieriai, suteikiantys galių veikti kitiems ir besistengiantys dalytis savo lyderyste su kitais bendruomenės nariais. Nors, stipri mokyklos vadovo lyderystė sudaro sąlygas kitų mokyklos bendruomenės narių lyderystės raiškai, tačiau pasidalytoji lyderystė mokyklose dar nėra plačiai paplitusi.

Renginį baigė Edita Usonienė (Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla) pranešimu Kaip duomenys, susitarimai ir bendradarbiavimas padeda veikti savarankiškai?, kuriame atskleidė mokyklos bendruomenės žengtus žingsnius, kuriais pavyko mokykloje sukurti bendradarbiavimo kultūrą, grįstą dalijimusi informacija, grįžtamuoju ryšiu, įrodymais grįstų kolegialių sprendimų priėmimu, kuri daro teigiamą įtaką mokinių mokymuisi.
 
Renginį apibendrindama dr. Jolanta Navickaitė pasidžiaugė, kad kvietimas dalytis sukauptomis žiniomis, patirtimis ir įžvalgomis sulaukė tokio didelio mokslininkų, švietimo politikos formuotojų ir švietimo praktikų dėmesio. Tai tik įrodo, kad švietimo profesionalų diskusijos profesionalams yra vis dar tebeaktualios.
Lyderyste autonomiskoje mokykloje 6
 
 
Renginys organizuotas įgyvendinant Mykolo Romerio universiteto Mokymosi visą gyvenimą laboratorijos mokslininkų vykdomą projektą Lyderystė autonomiškoje mokykloje (projekto vadovė – dr. J. Urbanovič, projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP–077/2014).
Apžvalgą parengė dr. Jolanta Navickaitė (Mykolo Romerio universitetas).
Jūsų dėmesiui – seminare skaityti pranešimai (prisegta žemiau).