Tinklalapio logotipas
Grįžti

Kaip padėti vaikui pritapti naujoje klasėje?
event 2016-09-05 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Kaip padėti vaikui pritapti naujoje klasėje?

Mokslo metų pradžia mokiniams atneša ne tik džiugesio, bet ir įvairių iššūkių. Ypač daug nerimo patiria pirmaklasiai ar naują mokyklą pradedantys lankyti vaikai bei jų tėveliai. Keliaujant į dar nepažįstamą kolektyvą dažną mokinį kamuoja klausimas, kaip pritapti prie bendraamžių?

Savo ruožtu suaugusieji suka galvas, ką reikės daryti, jei vaikas sunkiai adaptuosis prie kitos aplinkos: pakeisti klasę, mokyklą, o gal sprendžiant problemas į pagalbą pasitelkti specialistus? Su naujais sunkumais susiduria ir mokytojai, kurių laukia nelengva misija – suburti darnią bendruomenę, ugdyti vaikų bendravimo įgūdžius ir toleranciją. 
 
Tad kaip padėti vaikui pritapti naujame kolektyve ir ką daryti nesėkmės atveju pataria psichologė ir mokymų lektorė Dalia Arestovičienė.
 
Darnaus mokinių tarpusavio bendravimo svarba
 
Mokykla – tai vieta, kurioje mokiniai ne tik įgyja dalykinių žinių, bet ir vysto savo socialines kompetencijas. Bendraudami mokiniai vieni iš kitų semiasi žinių, dalinasi patirtimi, ugdosi kaip asmenybės. Bendraudami su klasės draugais vaikai susiduria su skirtingomis nuomonėmis, tai padeda jiems išmokti ne tik pagrįsti savąją, bet ir išklausyti kitus. Bendravimas su kitaip mąstančiais aplinkiniais ugdo vaikų toleranciją.
Esant bendravimo sunkumams dažnai kyla tarpusavio santykių problemų, pavyzdžiui, patyčios ar nepritapimas grupėje. Visa tai gali turėti įtakos suprastėjusiems mokinių pažymiams, prisidėti prie sumažėjusios motyvacijos mokytis ar nenoro eiti į mokyklą.
 
Sunkumai naujame kolektyve ir priemonės juos pašalinti
 
Sunkumus, su kuriais dažniausiai susiduria į naują kolektyvą patekę vaikai, galima suskirstyti į kelias grupes: tai sunkumai, tiesiogiai susiję su mokslais (suprastėję pažymiai, nesuvokimas naujos mokymo sistemos, kitoks suteikiamų žinių lygis ir kt.), psichologiniai sunkumai (vaikas jaučią baimę, vienišumą, nepasitiki savimi) bei socialiniai sunkumai (konfliktai, klasės draugų atstūmimas, patyčios ir kt.)
Sunkumų, atsirandančių vaikui atėjus į naują kolektyvą, kiekis ir stiprumas priklauso nuo daugelio aspektų.
 
Jei vaikas pakeičia mokyklą, tai pirmiausia svarbu, kaip ir kodėl vaikas išėjo iš ankstesnės ugdymo įstaigos. Mokiniui, kuris nepritapo ankstesnėje mokykloje, nauja klasė gali būti stimulas pradėti viską iš naujo, o tam, kuris turi keisti mokyklą dėl susiklosčiusių aplinkybių (pavyzdžiui, gyvenamosios vietos pakeitimo), reikia įveikti ne tik nerimą dėl naujos mokyklos, bet ir liūdesį dėl išėjimo iš senosios.
 
Žinoma, pritapimas naujoje vietoje labai priklauso ir nuo vaiko asmenybės: lengviau ir greičiau pritampa aktyvesni, savimi pasitikintys, linkę bendrauti vaikai. Tylesni, uždaresni, labiau priklausomi nuo kitų nuomonės – tokie vaikai patiria daugiau sunkumų adaptuojantis.
 
Prie sėkmingos mokinio adaptacijos prisideda tiek mokytojai, tiek vaiko tėvai, tiek ir pats mokinys
 
Mokytojams reikėtų skirti naujam mokiniui individualaus dėmesio, supažindinti su mokyklos struktūra, reikalavimais. Pamokų metu mokytojas turėtų suteikti mokiniui teisingą vertinimą bei adekvatų grįžtamąjį ryšį. Skiriant dėmesį naujam mokiniui, svarbu nepersistengti. Naujokas turėtų sulaukti pagalbos adaptuojantis, tačiau tuo pat metu ir netapti išskirtiniu. Pavyzdžiui, mokslo metų pradžioje galima skirti laiko tam, kad visi mokiniai trumpai prisistatytų. Tokiu būdu ir naujas moksleivis nebus išskirtas ir visi turės galimybę geriau vienas kitą pažinti.
 
Grįžus iš mokyklos, labai svarbus tėvų dėmesys ir palaikymas. Ne kiekvienas vaikas savo iniciatyva kalbėsis su tėvais apie kylančius sunkumus. Todėl tėvai turėtų stebėti vaiką: ar nepasikeitė jo elgesys, ar neatsirado nenoras eiti į mokyklą ir kt. Labai svarbu, kad tėvai kalbėtųsi su vaiku. Tikrai nepakanka paklausti vaiko „Kaip sekėsi?“, nes į šį klausimą, ko gero, sulauksite įprastų atsakymų: „Normaliai“ ar „Gerai“, kurie iš tiesų nieko nepasako apie vaiko jausmus. Kita vertus, norėdami padėti tėvai neturėtų perlenkti lazdos ir visko daryti už vaiką, pagrindinė jų užduotis – patarti, palaikyti ir ugdyti vaiko savarankiškumą.
 
Pats vaikas ruošdamasis permainoms taip pat gali nemažai nuveikti. Dar prieš prasidedant naujiems mokslo metams vaikas (jaunesniojo amžiaus kartu su tėvais) turėtų daugiau pasidomėti būsima mokykla, jos tradicijomis, tvarka. Jei tik yra galimybė jau vasaros metu užmegzti pažintis su būsimais klasės draugais. Tai padaryti galima mokyklos stovykloje, būreliuose, socialiniuose tinkluose. Tuomet atėjęs į naują klasę mokinys žinos ko tikėtis ir jausis gerokai drąsiau. Būdamas klasėje naujas mokinys turėtų parodyti iniciatyvą ir pats užkalbinti klasės draugus, norėti susipažinti. Adaptaciją gali palengvinti ir šventės ar renginio suorganizavimas, į kurią naujokas galėtų pakviesti ir naujus draugus.
 
Patarimai nesėkmės atveju
 
Paprastai adaptacijos laikotarpis trunka iki šešių savaičių. Sunerimti vertėtų tada, jei praėjo pirmasis pusmetis, o vaikas vis dar sunkiai pritampa prie kolektyvo. Tokiu atveju būtina išsiaiškinti, kokios yra nepritapimo priežastys: ar tai patyčios, ar kai kurie klasės draugai nenori bendrauti su nauju mokiniu, ar nesutarimai su mokytojais. Tam, kad išsiaiškintume priežastis, būtina su vaiku kalbėtis ir jį išklausyti, o atrastas problemas spręsti.
 
Jei vaikas pasiguodė tėvams, kad iš jo tyčiojamasi, o tėvai tiesiog atsakė: „Nekreipk dėmesioׅ“, tikėtina, kad problema tik sustiprės. Įsivaizduokite, kad Jus darbe kolegos kasdien vadina nevykėliu, atima pietus ar išmėto asmeninius daiktus. Ar gebėtumėte tiesiog į tai nekreipti dėmesio?
 
Esant sunkumams svarbu su vaiku aptarti, kaip konflikto ar patyčių atveju vertėtų reaguoti. Galima net parepetuoti, ką ir kaip vaikas atsakys savo skriaudėjui. Kartais paprastas ir užtikrintas vaiko pasakymas: „Man nepatinka, kad iš manęs tyčiojiesi“ gali atnešti stebėtinai gerų rezultatų. Skriaudžiamam vaikui vertėtų padėti mokytis kontroliuoti savo emocijas bei atrasti būdus, kaip kelti pasitikėjimą savimi. Tam gali padėti tiek prisiminimai, kaip vaikas įveikė ankstesnes problemas, tiek suradimas būrelio, kuriame vaikas gerai jausis ir galės panaudoti savo turimus gabumus ar ugdytis naujas kompetencijas. Efektyviausiai ir greičiausiai išspręsti kilusius sunkumus įmanoma tada, kai bendradarbiaujama su mokytojais bei kitų vaikų tėvais.
 
Sėkmingas vaikų bendravimo ir tolerancijos ugdymas
 
Pats efektyviausias būdas ugdyti sėkmingą vaikų bendravimą ir toleranciją – tai tinkamas pavyzdys. Bendravimo modelį vaikai pirmiausia atsineša iš šeimos. Vaikai perima tokias vertybes ir išlavina tokius bendravimo įgūdžius, kokius kasdien savo elgesiu demonstruoja mama ir tėtis. Svarbu ne tik tėvų tarpusavio pagarba, bet ir kaip jie kalbasi apie kitus žmones. Tėvams svarbu ne tik rodyti tinkamą pavyzdį, bet ir paaiškinti vaikui, kad jei klasėje, kuris nors vaikas šaiposi ar užgaulioja kitus, jis taip daro tik todėl, kad yra taip išmokytas ir nereikėtų jo smerkti, geriau pasistengti tokiam vaikui padėti.