Tinklalapio logotipas
Grįžti

R. Paulauskas: chuliganai ir autistai turi mokytis atskirai
event 2016-09-20 domain Švietimo informacinių technologijų centras

R. Paulauskas: chuliganai ir autistai turi mokytis atskirai

Vaikai, kurie nespėja kartu su visais, tokie kaip autistai ir chuliganai, turi mokytis atskirose mokyklose, sako Lietuvos liaudies partijos pirmininkas Rolandas Paulauskas.

Pasak Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narės Ritos Tamašunienės, mažiau gabūs ar sutrikimų turintys vaikai privalo būti bendroje klasėje, o jiems pagelbėti galėtų specialūs padėjėjai.

Nesutarimų kelia aukštasis mokslas
 
Aukštojo mokslo sistema ir šiam mokslui skiriamos dotacijos neužtikrina galimybės studijuoti visiems norintiems, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narė Rita Tamašunienė. Lietuva, anot jos, turi gražius išsilavinusių jaunų žmonių rodiklius ir to nereikėtų keisti.
 
Šiuo metu, pasak R. Tamašunienės, vyrauja tam tikros tendencijos: „Arba aukštasis mokslas yra mokamas, arba jis skirtas tik geriausiai besimokantiems mokiniams. Tai išties yra teisinga – geriausiai besimokantys turi būti remiami valstybės. Tačiau turi likti ir sistema, kuri aukštojo išsilavinimo pasiekimą užtikrina daugumai žmonių.“
 
Rolando Paulausko, Lietuvos liaudies partijos (LLP) pirmininko, nuomone, aukštasis mokslas Lietuvoje pernelyg prieinamas. Tačiau jo teigimu, pagrindinė problema kitokia – nėra bendros švietimo programos. „Per dažnai keičiasi vadovėliai, neįmanoma mokinių ugdyti, visuomenė kažkokiame prasmių lauke“, – tvirtina jis.
 
LLP pirmininko teigimu, vaikai šiandien auklėjami tik su teisėmis: „Visi mes dėl to kentėsim ateityje, įskaitant ir pačius vaikus. Vaikui, kuris užauga tik su teisėmis, nėra jo vietos gyvenime, nes gyvenimas reikalauja ir pareigų.“
 
R. Paulauskas priduria, kad mokinio teisės neturėtų paneigti mokytojo teisių, jo autoriteto, taip pat – bendrų tautos ir valstybės interesų, tikslų. Mokykla, anot LLP lyderio, turi būti auklėjimo institucija, bet šiandien yra paslaugų davėja.
 
Kritikuoja švietimo sistemos reformą
 
R. Tamašunienė įsitikinusi, kad buvęs Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įvykdė labai blogą reformą. „Švietimo sistema, kai ir pradinė, ir vidurinė, ir pagrindinė mokyklos buvo po vienu stogu, mūsų mažai Lietuvai buvo tikrai gera. Tuomet vaikai tapatina save su mokykla, ugdomos mokyklos tradicijos, auklėjimas įgyja kitokią vertę“, – aiškina LLRA-KŠS narė.
 
Tokia sistema, anot R. Tamašunienės, buvo išskaidyta, o neturint megapolių, kuriuose gyvena daugybė žmonių, toks žingsnis yra blogas: „Dėl to miesteliuose užsidarė daug mokyklų, tai neužtikrina švietimo sistemos prieinamumo.“
 
R. Paulauskas tikina, kad mokykloje, mokytojų darbe turi būti kuo mažiau biurokratizmo. „Per vaikų atostogas mokytojai dažnai be reikalo verčiami būti mokyklose, yra daugybė formalių ataskaitų, nereikalingo popierizmo. Ministrai keičiasi ir kiekvienas atsineša savo reikalavimus. Jie keičiasi kaip mėnulio fazės, o bendros krypties jau ketvirtį amžiaus Lietuva neturi“, – pasakoja politikas.
 
Jaroslavas Narkevičius, LLRA-KŠS narys, teigia besidžiaugiantis, kad kai kur pavyko išsaugoti „ilgąsias“ gimnazijas: „Nesąmonė, kad kaimo vietovėse gali būti „ilgoji“ gimnazija ir ji veikia kokybiškai, o mieste jau turi būti išgrynintos mokyklos, atskiri jų tipai. Jei mokykla turi tam tikrą ugdymo tęstinumą, nereikia jos skaidyti į pradinę, pagrindinę, vidurinę“.
 
R. Paulauskas sako, kad šiandien vyrauja požiūris, neva kiekvienas turi baigti aukštąją mokyklą. „Aukštųjų mokyklų yra per daug. Žmogus baigia teisės studijas, o teisininkų jau per akis. Taip jis savo ambicijas orientuoja į visai kitą lygmenį ir paskui pats blaškosi“, – įsitikinęs LLP narys.
 
R. Tamašunienės nuomone, tai, ką rengia aukštosios mokyklos, neatitinka tikrovės. Ji priduria, kad reikia stiprinti profesinio ugdymo koncentrą: „Nereikia rengti nemadingų ir negražiai skambančių profesijų, tokių kaip, pavyzdžiui, kažkokių reikalų vadybininkas – toks žmogus net negali paaiškinti, ką jis veiks baigęs mokslus. Reikia orientuotis į tai, kas šiuo metu paklausu verslo sektoriuje.“
 
R. Paulauskas tvirtina, kad jo partija pasisako už nemokamą mokslą, tačiau ne taip lengvai pasiekiamą. „Reikia tam tikrų barjerų, kad būtų atrinkti gabūs žmonės. Juk sutiksit, kad žmonės gabūs nevienodai, o šiandien mes beveik visus siunčiame į aukštąsias mokyklas. Kaip jūs įsivaizduojate visuomenę, kurioje visi teisininkai, vadybininkai, ekonomistai ir pan.?“ – svarsto jis.
 
LLP pirmininko įsitikinimu, tokia visuomenė nėra gyvybinga. Lietuvių sąmonėje, anot jo, gyvuoja mitas, kad reikia visuotinio aukštojo mokslo: „Iš esmės, jis numarina visuomenę. Ji turi būti struktūrizuota. Kitas dalykas – žmonės, dirbantys tuos paprastus darbus, turi būti gerbiami ne mažiau nei teisininkai ar vadybininkai.“
 
Siūlo atskirti sunkius vaikus
 
R. Paulauskas teigia, kad yra dar vienas dalykas, gadinantis mūsų švietimo sistemą. „Šiandieną mes užsikrėtę visokiomis liberaliomis idėjomis – sakykime, kad klasėje turime kelis autistus ir kelis chuliganus. Visi likusieji turi sėdėti ir laukti, kol mokytojas tvarkosi su chuliganais ir autistais. Nieko gero iš to nėra, visi nepatenkinti“, – aiškina LLP pirmininkas.
 
Tokie vaikai, kurie nespėja kartu su visais, kaip sako R. Paulauskas, turėtų mokytis atskirai: „Jiems turėtų būti atskira mokykla su atskirais pedagogais. Juk mokytojai sako, kad pusę laiko sugaišta tramdydami chuliganus, o visi kiti – sėdi ir laukia, taip nukenčia visi.“
 
R. Tamašuniėnės teigimu, nereikėtų skirstyti vaikų, nes jie visi – mūsų visuomenės dalis. „Mažiau gabus ar intelekto sutrikimą turintis vaikas turi būti bendroje klasėje, kadangi jo raida ir socialiniai įgūdžiai priklauso nuo to, kaip jį priima visuomenė“, – aiškina ji.
 
Mokytojai, anot LLRA-KŠS narės, parengiami diferencijuoti mokslą, o jei klasėje yra sunkus vaikas, turi būti skiriamas padėjėjas. R. Tamašunienės nuomone, reikia užtikrinti, kad būtų žmogus, reguliuojantis ir saugantis, kad nebūtų nedrausmės.
 
R. Paulauskas sako, kad visa tai – pasaulėžiūros reikalas: „Štai yra liberali pasaulėžiūra, kurią išsakė kolegos, ir yra sveiko proto pasaulėžiūra. Nugalės sveiko proto pasaulėžiūra, nes liberali veda mus į pražūtį.“
 
LRT RADIJAS ir portalas LRT.lt neatsako už kandidatų agitacines kalbas.