Tinklalapio logotipas
Grįžti

Intelekto lavinimo centro trenerė Justina Inkrataitė: „Svarbiausia – ne „kalimas“, o kad vaikas išmoktų mąstyti“
event 2016-09-21 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Intelekto lavinimo centro trenerė Justina Inkrataitė: „Svarbiausia – ne „kalimas“, o kad vaikas išmoktų mąstyti“
„Kiekvienas iš mūsų išnaudojame tik nedidelę savo smegenų dalį, tad tikrai turime kur tobulėti. Juk mūsų smegenys yra raumuo, tad ir jas reikia nuolatos treniruoti, o geriausia pradėti tai daryti kuo anksčiau“, – tikina šių metų pavasarį Lietuvoje savo veiklą pradėjusio intelekto lavinimo centro „Brain Gym“ trenerė Justina Inkrataitė.
 
Kol kas pirmasis toks centras Baltijos šalyse naudoja amerikiečių daktaro Keno Gibsono sukurtą metodiką „BrainRx“, stiprinančią visas 7 pagrindines kognityvines sritis, atsakingas už mūsų smegenų veiklą bei įgūdžius. Pagal šią metodiką veikia 87 centrai Šiaurės Amerikoje, dar įkurti 36 tarptautiniai centrai kitose pasaulio šalyse.
 
Viena efektyviausių programų pasaulyje laikoma metodika „BrainRx“ skirta kiekvienam: nuo 6 metų vaiko iki studento ir net suaugusio žmogaus, norinčio pagerinti savo atmintį ar gebėjimus, pasiekti geresnių rezultatų moksle ar darbe.
 
„Į mūsų centrą dažniausiai tėvai vaikus atveda nuo 8 metų, kadangi jau pirmosiose klasėse pasimato, kaip vaikui sekasi mokytis, ar jis geba sutelkti dėmesį, išlaikyti koncentraciją.
 
Jau po pirmųjų keleto užsiėmimų išryškėja ir rezultatai: vaikai ne tik geriau skaičiuoja, bet ir nori daugiau skaityti, daugiau bendrauti, jie tampa atsakingesni, brandesni ir labiau pasitiki savimi. Ilgainiui išauga vaikų pareigos jausmas ir jie tiesiog pradeda mąstyti kitaip. Savo programa mes nemokome vaikų, nesakome, kad 2x2 yra keturi, mes tiesiog skatiname juos teisingai pajungti savo mąstymą.
 
Prieš pradedant programą mes visiems rekomenduojame atlikti K.Gibsono sukurtą specialų testą, kuris daug pasako apie asmeninius žmogaus įgūdžius ir jo smegenų veiklą bei parodo sritis, kurias reikėtų tobulinti.
 
Mūsų programa – tai pratimai, pateikti žaidimo forma. Žinoma, suaugusiems iš pradžių jie gali pasirodyti pernelyg lengvi ir smagūs, kad ko nors išmokytų, tačiau juk ir kiekvienas iš mūsų dar turime tą vaikystės gyslelę, tad kuomet pratimai pateikiami žaidimo forma, yra daug lengviau į juos susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesį“, – tikina J.Inkrataitė.
 
Dažniausia vaikų bėda – dėmesio sutelkimo sunkumai
 
Anot intelekto lavinimo centro trenerės, viena dažnesnių šiuolaikinių vaikų problemų – sunkumai sutelkti dėmesį, paveikiantys ir mažųjų mokymosi rezultatus. Justina Inkrataitė tikina, kad tam didelę įtaką daro kompiuteriniai žaidimai bei netinkamai išnaudojama vaikų energija.
 
„Kiekvienam bet kurio amžiaus vaikui svarbu turėti užimtumą, tačiau kalbu aš ne apie nuolatinį sėdėjimą prie kompiuterio ar televizoriaus. Tėvams netgi patarčiau vengti ir neleisti savo atžaloms žaisti tų įvairių „šaudau-gaudau“ kompiuterinių žaidimų, kurie vaikams sukelia papildomą adrenalino jausmą. Dažnai tokius žaidimus žaidžiantys vaikai pradeda juos inscenizuoti realybėje ir paskui tampa dar aktyvesni nei yra iš tikrųjų.
 
Aš jokiu būdu nesakau, kad kompiuteriai, planšetės ar išmanieji telefonai yra blogai. Tikrai ne – tai neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tad jų uždrausti savo vaikams tikrai nereikėtų, bet žiūrėti, ką vaikas daro su ta planšete, kompiuteriu ar telefonu, tikrai reikėtų. Yra begalė įvairių žaidimų, kurie lavina vaikus ir juos ugdo.
 
O ir vaikų aktyvumas tikrai nėra blogai, tik tą aktyvumą derėtų tinkamai išnaudoti – vaikų lavinimui ir užimtumui. Vaikus galime užimti įvairiais pratimais, žaidimais, programomis – tai padės augti ir tobulėti. Didžiausia tėvų klaida turbūt ir yra, kuomet tą vaikų energiją jie paleidžia vėjais, leisdami vaiką pasilakstyti ar tiesiog pasodindami jį prie televizoriaus – taip juk neišnaudojama didžioji dalis vaikų potencialo“, – tikina J.Inkrataitė.
 
Tačiau ir perspausti, anot trenerės, savo vaikų tėvams nederėtų, mat taip mokykla jiems gali tapti prievole, į kurią eiti jie tikrai nedegs noru.
 
„Vaikams mokytis turi būti smagu, tad nepatariu tėvams dar labiau apkrauti savo vaikų papildomomis užduotimis namuose, skaitymo pratimais ar akylai kontroliuoti, kaip jie atlieka namų darbus. Tokiu atveju vaikams dings ūpas ką nors daryti – juk kas per daug, tas nesveika. Blogai, kai vaikai į mokyklą pradeda žiūrėti, kaip į kažkokią „katorgą“, kur reikia prisiversti eiti, „kalti“, sėdėti ir daug mokytis“, – tikina J.Inkrataitė.
 
Svarbi – motyvacija
 
Tačiau tuo pačiu, anot trenerės, vaikai turėtų suprasti, kad mokykla yra jų pareiga.
 
„Kaip tėvai eina į darbą ir dirba ten tam, kad visai šeimai būtų geriau, taip ir vaikas turėtų suprasti, kad mokydamasis jis kraunasi bagažą ateičiai. Į kiekvieną mokyklinę užduotį, namų darbus mes galime pažiūrėti kiek kitokia perspektyva.
 
Tad jei vaikas nenori eiti į mokyklą, tingi mokytis, rekomenduočiau tėvams susėsti su savo vaiku ir nuoširdžiai jam paaiškinti, kokią vaikas naudą gaus, eidamas į mokyklą ir ruošdamas namų darbus, pasidalyti savo pačių asmenine patirtimi – tai skatins vaiką mąstyti“, – tikina J.Inkrataitė.
 
Nepritaria specialistė ir dažnai tėvų naudojamai praktikai – skatinti savo vaiko mokymosi rezultatus pinigais.
 
 „Skatinimas pinigais už mokymosi rezultatus, manau, yra labai neteisinga praktika, nes tokiu atveju vaikas mokosi pažymiui, o ne žinioms. Tą dešimtuką gauti vaikas gali įvairiais būdais, klausimas tik, kiek tas dešimtukas jam bus naudingas, jei pamoka iš esmės vis tiek nebus išmokta.
 
Juk ne pažymys parodo, kiek iš tikrųjų vaikas moka, kiek jis tam investuoja laiko ir kaip jam sekasi tas užduotis suprasti“, – sako trenerė.
 
Kaip padidinti vaikų efektyvumą mokantis?
 
Anot J.Inkrataitės, tai vienas dažniausių klausimų, į kurį atsakymas yra ganėtinai paprastas. Tėvams, turintiems žemesnių klasių moksleivius, kuriems dar reikia tėvų pagalbos ruošiant namų darbus, trenerė pataria nedaryti esminės klaidos ir nepadėti jiems daugiau nei reikia.
 
„Daugelis tėvų savo vaikams padaro „meškos paslaugą“, bandydami kuo aiškiau išaiškinti kiekvieną mokykloje duotą užduotį. To daryti nepatarčiau jokiais būdais – vaikas pats turi šią užduotį išsiaiškinti ir suprasti, taip jis išmoks mąstyti.
 
Jei tikrai matote, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti užduotį, paprašykite, kad jis tą užduotį perskaitytų dar kartą, galbūt akcentuokite jam esminį žodį iš užduoties, užduokite tinkamus klausimus, tik jokiu būdu jam nesusakykite, ką tiksliai jis turi padaryti. Kitaip tariant, jei vaikas atsidūrė aklavietėje, užveskite jį ant kelio, padėkite jam įjungti smegenis darbui, tačiau nedarykite užduoties už jį. Vaikas pats turi mąstyti. Jei jis išmoks tai daryti, jo ir namų darbų atlikimo greitis padidės penkeriopai.
 
Gebėjimas suprasti užduotis yra vienas svarbiausių niuansų, ir jei vaikas namuose net nebando tos užduoties suprasti, nes tai už jį padaro tėvai, jis jos nesupras ir mokykloje“, – atkreipia dėmesį specialistė.
 
Anot J.Inkrataitės, toks vaiko ugdymas, be jokios abejonės, reikalauja kantrybės, tačiau galiausiai ji visuomet atsiperka.
 
Kalbėdama apie vyresnių klasių moksleivius, kuriems kyla sunkumų mokantis, specialistė pataria vengti „kalimo“ technikos ir daugiau mokytis mokykloje, ne namuose.
 
„Svarbiausia yra kartojimas ir mąstymas. Gautą informaciją svarbu suprasti, o ne „iškalti“ – toks mokymosi būdas, sakyčiau, visai neveiksmingas. „Kaldami“ mes naudojame trumpalaikės atminties smegenų sritį, taigi išmokstame informaciją tik „tam kartui“ ir greitai ją paskui pamirštame, taip visiškai neskatiname savęs mąstyti. Daug efektyviau yra pajungti mąstymą – juk prie bet kokio mokymosi mes galime, tarkime, ieškoti garsinių ar vizualinių asociacijų, kurios palengvins įsiminimą.
 
Dar viena dažna vyresnių vaikų klaida – pamokų metu užsirašyti, ką jie turės padaryti ar išmokti namuose. Mano pasiūlymas būtų toks – daugiau mokykitės mokykloje, o ne namuose, tuomet juose tereikės pasikartoti tai, ką išmokote, ir kiek pagilinti žinias, o namų darbų atlikimo laikas bus daug trumpesnis“, – pataria „Brain Gym“ centro trenerė Justina Inkrataitė.

 

Roberta Ivašauskaitė