Tinklalapio logotipas
Grįžti

Arminas Varanauskas: Silpniausia švietimo politikos grandis – įgyvendinimas
event 2016-09-21 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Arminas Varanauskas: Silpniausia švietimo politikos grandis – įgyvendinimas
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Pirmą kartą Lietuvos rezultatai buvo įtraukti į bene svarbiausią EBPO švietimo srities leidinį „Education at a Glance 2016“ (liet. „Žvilgsnis į švietimą“). Praėjusią savaitę vyko pasaulinis šio leidinio pristatymas ir ta proga Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtas Lietuvos duomenų aptarimas.</span><div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Šiame svarbiame renginyje, nors buvo kviestos visos, sugebėjo savo atstovus atsiųsti vos trys partijos. Suprantama, rinkiminis laikotarpis ir rasti galimybių sudalyvauti renginyje nėra lengva, bet juk čia ne eilinis „žvilgsnis į švietimą“... Žiniasklaida ypatingo dėmesio šio tyrimo duomenų pristatymui taip pat neskyrė, rodos, lyg nieko ir neįvyko.</span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><span> </span>3 „geros naujienos“ ir iššūkiai </span></b></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Pirmoje renginio dalyje EBPO ekspertas Thomas Weko trumpai pristatė pagrindines išvadas, kurias, remdamasis ir kitų tyrimų rezultatais, papildė ŠMM strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas. Kaip ir dera mandagiam svečiui, Thomas pradžioje įvardino 3 mūsų švietimo sistemos stiprybes, kuriomis galime džiaugtis:</span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>1. Didelė vaikų įtrauktis į ankstyvąjį ugdymą; </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>2. Didelis procentas žmonių, turinčių bent vidurinį išsilavinimą; </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>3. Kaip visada – didelė aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dalis. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Geros, nors ne visai naujienos, bet visuomet svarbu dar kartą išgirsti patvirtinimą. Dėl dalies šių „gerovių“ Lietuvoje vis dar vyksta aršios diskusijos, ypač dėl aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičiaus. Valstybei naudinga turėti daug išsilavinusių piliečių, bet išsilavinusių realiai, o ne „ant popieriaus“. Galvodami apie aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių, turime nepamiršti, jog to, ką daro dalis aukštųjų mokyklų, aukštuoju mokslu liežuvis neapsiverčia vadinti. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Po gerų naujienų perėjome prie finansavimo klausimų, kur esame stipriai atsilikę nuo EBPO šalių vidurkio. Atsiliekame pagal švietimui skiriamų lėšų kiekį nuo BVP (ir dar nemažą dalį vėjais paleidžiame), vienam mokiniui (tiek pradiniame, tiek viduriniame, tiek aukštajame moksle, tiek imant visų vidurkį) tenkanti pinigų suma, lyginant su vidurkiu, yra mažesnė daugiau nei 1.5 karto. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Vėliau vykusioje ekspertų diskusijoje T.Weko pateikė daugiau analizės rezultatų bei paminėjo EBPO matomus didžiausius iššūkius Lietuvos švietimo sistemai. Tik keli jų: </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>1. Mokinių rezultatai (remiantis PISA) atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio, o taip pat ir nuo visų kaimyninių valstybių; </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>2. Mokyklos esmė vis dar išlieka pasiruošimas egzaminams, o ne realių kompetencijų įgijimas; </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>3. Suaugusiems trūksta gebėjimo spręsti problemas (remiantis PIAAC); </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>4. Aukštas mokytojų amžiaus vidurkis (41 proc. Lietuvos mokytojų vyresni nei 50 m. EBPO šalių vidurkis – 30 proc.); </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>5. Tarptautiškumo trūkumas Lietuvos aukštajame moksle. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Ką galima daryti? </span></b></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Variantų yra įvairių, tikslas gali būti pasiekiamas skirtingais keliais. Svarbiausia, galvojant apie priemones remtis duomenimis ir nustoti išradinėti dviračius (EBPO ataskaita stipriai prisideda prie abiejų).</span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><span> </span>Kai paklausiau Thomo, į kurias valstybes mums derėtų žiūrėti ir siekti perimti gerąsias patirtis, atsakymas buvo paprastas (ne, ne Suomija) – Estija ir Lenkija. Tiek kultūriškai, tiek probleminiu kontekstu panašios į Lietuvą valstybės, kurios per pastaruosius metus savo švietime padarė didžiulius proveržius. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Savo ruožtu, pasidalinsiu keliais siūlymais, kurie galėtų prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos gerinimo: </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>1. Nuosekliai daryti mokyklas savarankiškesnes. Visų pirma, daugelis pažangių valstybių (įskaitant ir tą pačią Suomiją) suteikia gerokai daugiau laisvės pačioms mokykloms. Nereikia imti ir dabar visiems tai padaryti, tačiau palaipsniui, suteikiant daugiau laisvės priimti finansinius, personalo, ugdymo turinio sprendimus mokykloms, demonstruojančioms gerus rezultatus, mes pagaliau įgalintume pačią pedagoginę bendruomenę. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>2. Mokykloms turi vadovauti tinkami asmenys. Verslas žino, koks svarbus kiekvienai organizacijai yra vadovas, o štai švietime kartais tai pamirštama. Nors įvairūs tyrimai rodo, kad nuo mokyklos vadovo gali priklausyti net 40 proc. mokinių pažangos. Atrenkant mokyklos vadovus turi dalyvauti ir tėvai, ir mokiniai ir socialiniai partneriai, o vadovų atestacija turi vykti vertinant vadovo darbą jo darbo vietoje. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>3. Atnaujinti švietimo kokybės užtikrinimo sistemą. Lietuvoje bendrojo ugdymo įstaigų išorinis vertinimas įteisintas 2007 m. iki dabar mes sugebėjome įvertinti vos kiek daugiau nei 40 proc. mokyklų (vokiečiai per 7 metų laikotarpį įvertino 100 proc...). </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>4. XXI a. reikalingų kompetencijų ugdymas. Tam, kad vaikai būtų ugdomi šių kompetencijų, pirmiausia, reikia užtikrinti, kad jas turėtų patys mokytojai. ŠMM šiuo metu kaip tik rengia vidutinės trukmės ir ilgalaikius kvalifikacijos kėlimo prioritetus, tad tai gali tapti pirmu realiu žingsniu sprendžiant šią problemą. Bet, žinoma, kol nebus iš esmės reformuota pedagogų rengimo sistema („didžiausia beprotybė yra nuolat darant tą patį tikėtis kitokių rezultatų“), tol vargu ar sulauksime proveržio. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>5. Aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija. Mes esame per maži ir per daug išsibarstę, kad būtume įdomūs ir konkurencingi. Turime sutelkti savo mokslinį potencialą, nes tik tuomet galėsime tikėtis proveržio. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Įgyvendinimas, įgyvendinimas ir dar kartą įgyvendinimas </span></b></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Lietuvos švietimo ekspertai, dalyvavę diskusijoje, vardino, jog daugiausiai problemų švietime turime, nes nesame įsivardiję aiškios švietimo vizijos. Sutinku su šia pozicija tik iš dalies, nes jei iš tiesų norėtume matyti bendrą švietimo tikslą, tai jį ir matytume. Jis yra užkoduotas ir Lietuvos pažangos strategijoje 2030 (be švietimo ten išvis nė iš vietos), ir Valstybinėje švietimo strategijoje mes galime jį nujausti, o jei ir dar trūksta – tai galima pasižiūrėti į Geros mokyklos koncepciją. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tarptautiniai ekspertai dažnai giria Lietuvos strateginius dokumentus ir labai dažnai siūlo daugiau dėmesio skirti politikos įgyvendinimui. Neabejotinai, čia turime būtent šį atvejį. Susitarti dėl galutinio tikslo reikia, bet jei mes nepradėsime įgyvendinti visų savo strateginių susitarimų, tai prieš kitus rinkimus bandysime susitarti iš naujo. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Mūsų dokumentuose numatytas integruojantis skirtingus dalykus ugdymas (bet bendrosios dalykų programos tam nepritaikytos, mokytojai nemokomi to daryti) ir individualizuotas mokymas bei pažangos vertinimas (bet ir vėl per mažai žmonių, tai geba daryti) ir t.t. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tad kol mūsų siekiai nebus apibrėžti laike ir neturės konkrečių rodiklių, kol nuolat nematuosime savo pažangos ir priimdami sprendimus nesiremsime duomenimis, tol nei vizija, nei narystė EBPO, nei naujas ministras nepadės. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Arminas Varanauskas yra asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius</span></div> <p><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </p> <p><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><a href="http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/arminas-varanauskas-silpniausia-svietimo-politikos-grandis-igyvendinimas-18-685657"><img src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/15min.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><div> <br><br><br> </div> <br><br></span></p>  <p> </p> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> </div>