Tinklalapio logotipas
Grįžti

Lauko pedagogikai reikia žalios šviesos ugdymo įstaigose
event 2016-09-22 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Lauko pedagogikai reikia žalios šviesos ugdymo įstaigose

Ugdymas lauke daro teigiamą poveikį vaikų vystymuisi ir itin svarbu, kad jis pasiektų kiekvieną vaiką per formalųjį ugdymą. Mokslininkai teigia, kad šiuolaikiniai vaikai ir gyvenimo būdas taip pasikeitė, jog vaikai turi kur kas mažiau galimybių praleisti jiems taip būtino laiko dalį lauke. Mokslininkai įspėja, jog buvimo gamtinėje aplinkoje poveikio vaikui netekimas gali turėti sunkių neigiamų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje. Valstybės inicijuotas ir sukurtas „lauko pedagogikos tinklas“ padėtų ne tik mokytojams, bet ir tėvams, susiduriantiems su vaikų vystymosi, ugdymo bei sveikatos problemomis.

Šiuolaikiniai vaikai neturi pakankamai galimybių būti lauke
 
Atlikti naujausi tyrimai Didžiojoje Britanijoje parodė, jog vaikai, augantys labai užsiėmusiose šeimose, turi itin mažai galimybių tyrinėti juos supančią natūralią gamtinę aplinką. Tai trukdo normaliai  vystytis vaiko socialiniams gebėjimams bei ilgalaikėje perspektyvoje daro įtaką fizinės bei emocinės sveikatos vystymuisi. Būtent dėl to yra labai svarbu, kad mokykloje ši problema būtų pastebėta ir imtasi ją spręsti.
 
„Dabar mokyklos ugdymo programoje yra įtraukti ugdymo lauke elementai tik dėl to, jog mokytojai supranta buvimo lauke vertę ir naudą. Orientavimasis vien tik į akademinius pasiekimus nustumia į šalį galimybę su vaikais pabūti lauke ir mokytis iš patyrimų už klasės durų, o būtent tai vaikams kaip asmenybėms turėtų teigiamą poveikį visą likusį gyvenimą“, – teigia Plimuto universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkė Sue Waite.
 
Edukologijos srities mokslininkai pabrėžia, jog šiuolaikinių vaikų kasdienybė ir įpročiai, akivaizdu, jog gerokai skiriasi nuo ankstesnių kartų. „Kaip atrodo šiandienis vaikas?
 
Kai prisimenu savo vaikystės metus, tai man būdavo didžiausia bausmė, jei tėvai pasakydavo: „Šiandien neisi į lauką.“ Tai reiškia, jog sėdi kamputyje, liūdna, negera... O šiandieniam vaikui – valio! Tai reiškia, kad visko daug turiu, virtualiam pasauly gyvenu, ir jokios bausmės man čia nėra. Taip pat mano kartos vaikui negalėdavo būti blogiau, nei nevažiuoti pas senelius. Taigi, iš tiesų ta aplinka, kurioje vaikas gyvena šiandien, yra visiškai kitokia. Ir mes visiškai nenorom atėmėm tai, kas vaikui priklauso“, – teigė Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Rita Makarskaitė-Pekevičienė susitikime su ikimokyklinio ugdymo pedagogais lauko pedagogikos seminare Pavilnių Lauko darželyje. Nepaisant kartų skirtumų, sveikai vaiko psichinei ir fizinei raidai, pasak mokslininkų, būtinas kontaktas su gamta, natūralia aplinka.
 
Ugdymas lauke turi tapti formalaus švietimo dalimi
 
Plimuto universiteto mokslininkės Sue Waite atliktas naujausias tyrimas parodė, kad  ugdymas lauke turėtų būti įtrauktas ne tik į neformaliojo, bet ir į formaliojo švietimo mokymo programas, inicijuotas įstatymų leidėjų bei švietimo politiką formuojančių institucijų. Mokslininkė pateikė 5 svarbiausius argumentus, kodėl lauko pedagogika turėtų tapti formaliųjų mokymo programų dalimi, nes lauke ugdomi:
  1. Sveikas ir laimingas kūnas ir protas
  2. Sociali ir savimi pasitikinti asmenybė
  3. Bendradarbiauti linkusi ir mokanti tai daryti asmenybė
  4. Aktyvus pasaulio pilietis
  5. Savarankiškas ir kūrybiškas mokymasis.
Lietuvoje šiuo metu veikia tik keletas lauko pedagogika paremtų ikimokyklinio ugdymo įstaigų Kaune, Klaipėdoje, Ukmergėje bei Vilniuje. Šiais metais į lauko pedagogikos klubą įstojo ir Marijampolė, kurioje pradėjo veikti Lauko darželis bei Vilniuje duris atvėrė Vingio parko Lauko darželis. Pirmojo Lietuvos Lauko darželio steigėjas Žilvinas Karpis teigia, kad nėra laiko laukti, kol vaikai užaugs, tada nebegalėsime praturtinti jų vaikystės: „Uždaviau sau klausimą: ar lauksiu tikėdamasis, kad kas nors sukurs lauko darželį dėl mano vaiko, ar pats turiu imtis iniciatyvos?
 
Štai dabar jau įkūrėme Lauko darželį Vingio parke,  padedame kurtis lauko darželiui Marijampolėje, o nuo 2017 m. vidurio Žaliųjų Ežerų apsuptyje atidarysime dar vieną Lauko darželį prie pat ežero. Pavilnyje šiemet, 2016 m., jau veikia priešmokyklinio ugdymo grupė, o kitąmet atsidarys pradinė mokykla.“ Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, apsilankęs Pavilnių Lauko darželyje, liko maloniai nustebintas ir išreiškė stiprų palaikymą šios iniciatyvos gyvavimui ir reglamentavimui.
 
„Lankiausi darželyje Pavilniuose, kuris vaikus ugdo tik lauke bet kokiu oru. Vaikučiai miegojo po dideliu tentu (tik žiemą miega viduje), o aš kaip aukščiausias turėjau progos pasišokėjęs iš obels ištraukti įstrigusį aitvarą. Kaip būčiau norėjęs eiti į tokį darželį. Kaip būčiau norėjęs savo vaikus leisti. O mažųjų švedų apie 10 procentų tokius ir lanko... Įvairovė, pasirinkimas, iniciatyva Vilniuje yra sveikinama. Tam yra žalia šviesa. Padėsiu kuo tik galiu įveikti ir visas nuo savivaldybės tiesiogiai nepriklausančias biurokratines kliūtis“, – po apsilankymo Pavilnių Lauko darželyje įspūdžiais savo socialinio tinklo paskyroje dalinosi Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
 
Vilniaus savivaldybė inicijavo lauko pedagogikos konferenciją, siekdama kurti sveikesnę miesto bendruomenę bei  spręsti vaikų buvimo lauke problemas. Renginyje pranešimus skaitė ugdymu lauke besidomintys ir jį praktikuojantys pedagogai iš Vilniaus mokyklų bei vaikų darželių,  taip pat patirtimi dalinosi edukologai iš Lietuvos edukologijos universiteto, VšĮ Lauko darželio steigėjai. Buvo pristatytos tiek rekomendacijos tiek konkretūs pokyčiai, palengvinsiantys išvykų į lauką organizavimą valstybinėse ugdymo įstaigose.
 
Edukologė, lauko pedagogikos tyrinėtoja Sue Waite pabrėžia, kad dabar mokyklose reikia ieškoti „papildomo nuo pamokų laiko“, kad būtų galima užsiimti ugdymu lauke. Pasak jos, siekiant  tvirtos ir teigiamus rezultatus garantuojančios ugdymo strategijos būtina lauko pedagogiką įtraukti į formaliojo švietimo programas, o kol to nėra – telieka džiūgauti bet kokiomis lauko pedagogikos apraiškomis ugdymo įstaigose.
 
Pagal BBC news parengė Ieva Tumasonienė