Tinklalapio logotipas
Grįžti

Neformalus ugdymas: ko trokšta tėvai ir jų atžalos
event 2016-09-23 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Neformalus ugdymas: ko trokšta tėvai ir jų atžalos

Neformaliojo ugdymo reikšmė – didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais. Pastebima, jog asmenys baigę formalias studijas dažnai nesirenka studijuotos profesijos, o renkasi kelią, kuriame padeda bendrosios ir neretai neformaliai įgytos kompetencijos. Randantis tokiam naudos įsisąmoninimui bei poreikiui, randasi ir neformaliojo švietimo įtaigų rinka.

Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra didžiulė pasiūla, kurioje sunku atsirinkti, kuris būrelis kokybiškas, adekvatus kainos atžvilgiu, ir svarbiausia – kokia iš to nauda. Dažnas tėvas mąsto ir vertina būrelio naudą per savąją prizmę, tačiau ar tai  sutampa su vaiko troškimais? Ką daryti, išsiskyrus lūkesčiams?
 
Atsakymas vienas – kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Išsiaiškinti bei ieškoti kompromisų.
 
Pirmiausia jokiu būdu nedrausti lankyti to būrelio, kurio vaikas nori, ir neversti lankyti, kurio nemėgsta. Priešingu atveju vaikas bus demotyvuotas ir jausis nelaimingas.
 
Reikėtų sustoti bei pamąstyti kartu su vaiku, ar tas būrelis, kurį vaikas taip nori lankyti, tikrai jam patinka arba, kokios nenorėjimo lankyti jūsų pasiūlyto užsiėmimo priežastys. Dažnai abiem atvejais yra rimtų priežasčių, tokių kaip klaidingas užsiėmimo įsivaizdavimas, paprasčiausias nežinojimas, konfliktų, adaptacijos baimė. Tad pirmiausia tėvams ir vaikams derėtų apsikeisti informacija, išsiaiškinti, kokie tie būreliai ir kas juose vyksta. Kitas dažnas atsisakymų arba didelio noro priežastis – užsiėmimų asocijavimas su teigiamomis ir neigiamomis emocijomis. Gali būti, jog vaikas anksčiau yra patyręs sėkmę arba nesėkmę kurioje nors gyvenimo sferoje, būtent tai gali nulemti jo pasirinkimus. Lygiai taip pat tėvų patirtys versti vaiką lankyti būrelius. Taigi, pirmiausia – kalbamės.
  
Jei nepavyksta vaiko atkalbėti ar įkalbėti, vertinga leisti vaikui išbandyti būrelį. Gana dažnai vaikai pakeičia nuomonę pabuvę keliuose užsiėmimuose ir supratę, kad nėra to, ko tikėjosi, arba priešingai – nėra taip jau blogai, gal net įdomu. Labai svarbu vaikui leisti bandyti bei laimėti ar klysti, nesmerkiant vaiko. Tai yra vienas iš svarbiausių gyvenimo mokyklos metodų – bandymo ir klaidų metodas.
 
Nesvarbu, kaip šis lūkesčių derinimas pakryptų, labai svarbu įsisąmoninti, jog tai, ką vaikas pasirinks lankyti, yra jo sprendimas, kurį derėtų gerbti. Žinoma, sprendimas turėtų būti argumentuotas. Jei, jūsų nuomone, vaiko argumentai ir lūkesčiai nerealūs, tai puiki proga vaikui leisti mokytis minėtuoju bandymų – klaidų metodu.
 
Svarbu ir mums, tėvams, tyliai sau atsakyti į klausimą: „Ar aš noriu, kad vaikas įgautų įvairių kompetencijų neformaliuoju būdu, nevaržomas klaidingų įsitikinimų, mano užgaidų? Ar galiu naudoti šį lūkesčių derinimo modelį, kuris jau dabar plėstų mano vaiko sprendimų priėmimo, argumentavimo, reflektavimo kompetencijas?“
 
VšĮ „Pilni namai“ edukologė Greta Kacinauskaitė