Tinklalapio logotipas
Grįžti

Nesibaigiančios rinkliavos mokyklose: tėvai moka už šluotas, kreidas ir žaliuzes
event 2016-09-23 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Nesibaigiančios rinkliavos mokyklose: tėvai moka už šluotas, kreidas ir žaliuzes
Rimo vaikas – trečiokas. Jo mokykloje prašoma nupirkti spintelę vaiko daiktams dėtis. Rimas už tai turi pakloti 50 eurų, kurie vyrui šiaip nesimėto. Rimas nežino, ką daryti, o tokių kaip jis – tuntai.
 
Rinkliavos už kreidą, tualetinį popierių, žaliuzes, stalus, muilus ir šluotas – tam nuolat prašoma pinigų iš tėvelių darželiuose ir mokyklose. Nors Švietimo ir mokslo ministerija pasisako prieš tokias rinkliavas, tai vis tiek nesibaigia ir tėvų kišenės nuolat tuštėja.
 
 Nesibaigiančios rinkliavos
 
„Į vaiko grupę auklėtoja paprašė net šluotas su šiupeliu nupirkti, nes valdžia neduoda. Tiesiog sako, jeigu jūs norite, kad vaikučiai turėtų tuos dalykus, tai rinkite patys pinigus ir pirkit. Pernai nešėme muilus, šlapias ir sausas servetėles, tualetinį popierių“, – Vakarų Lietuvos tėvų forumui rašė vienas tėvelis.
 
„Situacija yra tokia: vaikas pirmokas. Klasėje renkami pinigėliai. Na, man jų negaila, bet kai mokytoja pasako, jog mokykla neskiria pinigų kreidai ir tualetiniam popieriui... Kažkaip keista. Įsivaizduokite: tėvai turi įrengti vaikams spinteles, nes pati mokykla nesirūpina niekuo, t.y., neskiria tam jokių finansų. Man asmeniškai negaila, bet kur teisybė? Juk mokesčius mokame...“ – rašo kitas tėvelis.
 
Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė tv3.lt nurodė, kad į jų organizaciją nuolat kreipiasi tėvai dėl nesibaigiančių rinkliavų darželiuose ir mokyklose.
 
„Tai kreidos, tai spintelių, tai suolų, tai užuolaidų.... Švietimo ir mokslo ministerija nuolat deklaruoja, net ir merams yra išplatinusi raštą, kad mokyklose neturi teisės rinkti iš tėvų pinigų, bet rinkliavos niekur nedingo.
 
Rinkliavos rinkimas labai gudriai apeinamos: rugsėjo pirmąją užsimenama, kad prasti suolai, kad reikalingi remontai, kad žaliuzės prastos. Tada tėvai susižvalgo ir nutaria rinkti: ką darysi. Kiti aiškiai pasako, kad reikia muilo, plovimo įrankių, šluotų, užuolaidų, tualetinio popieriaus. Jeigu trūksta tualetinio popieriaus, tegu neša tėvai, bala nematė, tačiau visos kitos priemonės, kuriomis turėtų pasirūpinti mokykla... Vienas tėtis parašė klausdamas, ar normalu, kad jų prašo kreidos nupirkti – tokius dalykus turėtų pirkti ne tėvai“, – piktinosi K. Paulikė.
 
Ji nurodo, kad, kuo mažesnis vaikas, tuo rinkliavos didesnės – kai kurios siekia ir 50 eurų metams, kitos – 15. Rinkliavų vidurkis – 10 eurų per metus.
 
„Tėvai patys inicijuoja tas rinkliavas, tarp jų yra tokių, kurie negali duoti, bet tyli. Mes ir raginame netylėti, kalbėtis su mokyklos vadovais ir visiems kartu“, – teigė pašnekovė. Kristina Paulikė Kristina Paulikė
 
Pinigus naudoja neefektyviai
 
 K. Paulikė pažymėjo, kad tokia situacija dažnai susiklosto dėl to, kad mokykloms trūksta pinigų dėl neefektyviai vystomų viešųjų pirkimų.
 
„Pernai net analizavome tokią situacijoje – savivaldybė sako, kad mokykloje visko užtenka. Tad pradėjome nagrinėti viešuosius pirkimus ir atradome, kad kai kurios prekės, palyginus su rinkos kainomis, yra žymiai brangesnės. Pasirodo, kad mokyklos vadovai dėl kainų nesideri, nors tai galima daryti, ir sumoka brangiau“, – kalbėjo ji.
 
Moteris pažymėjo, kad su viešaisiais pirkimais apskritai yra problema, nes dažnai mokykloje atsakingi už viešuosius pirkimus asmenys neturi tinkamo išsilavinimo, o ir pačiame Viešųjų pirkimų įstatyme yra daug spragų.
 
„Įstaigose turi būti gerai apmokytas, atsakingas už viešuosius pirkimus žmogus ar bent pačioje savivaldybėje turėtų būti keli žmonės, atsakingi už viešuosius pirkimus. Antraip atsitinka taip, kad tos lėšos panaudojamos neefektyviai, tada jų trūksta, o tėveliai turi duoti savo pinigus“, – sakė K. Paulikė.
 
Tėvų reikalas
 
Klaipėdos Vitės pagrindinė mokykla, anot K. Paulikės, yra viena tokių, kur renkamos rinkliavos. Mokyklos pavaduotoja ugdymui Renata Venckienė tv3.lt nurodė, kad mokykla nesikiša į tokias rinkliavas – pasak jos, patys tėvai, savo noru, gali mokyklą remti.
 
„Mes prašome tėvų mokyklą paremti 2 proc. , o šiaip lėšų aplinkai mums netrūksta. Mokyklos pozicija tokia: jeigu tėveliai nori įsigyti kažką ugdymo procesui – dabar mokymosi galimybės neribotos – nei mes skatiname, nei draudžiame tai daryti. Jei tėvai sutinka duoti tų pinigėlių, mes nesikišame.
 
Mes patys linkę neprašyti iš tėvelių jokios paramos. Čia kiekvienos klasės bendruomenės reikalas. Visada sakau ir tėvams: jeigu kažkas su kažkuo nesutinka, kalbėkit, ateikit iki vadovų. Iki šiol joks tėvelis į mus dėl to nesikreipė“, – teigė R. Venckienė.
 
 Visame pasaulyje renkama
 
Klaipėdos Gedminų progimnazijos direktorius Aurelijus Liaudanskas tv3.lt nurodė, kad mokyklos vadovybė ir darbuotojai nesikiša į rinkliavas – apie tai, jo teigimu, sprendžia klasių tėvų komitetas savo nuožiūra.
 
„Tai yra tėvų susitarimas: jie moka savanoriškai, niekas neverčia ir negali būti verčiamas mokėti. Jeigu tėveliai padeda mokyklai, mes esame labai laimingi. Manau, kad Lietuvoje yra išpūstas burbulas ir ieškojimas nežinia ko (dėl rinkliavų – red.). Visame pasaulyje, ir turtingose valstybėse, mokyklos neišgyvena iš valstybės rėmimo – tėveliai visur padeda. Todėl nieko naujo Lietuvoje nėra išrasta“, – kalbėjo jis.
 
Mokyklos direktorius taip pat nurodė, kad, jeigu tėveliai neturi galimybių mokėti, jie gali ir nemokėti – rinkliavos, pažymi direktorius, neprivalomos. A. Liaudanskas taip pat sakė, kad kai kurie tėveliai yra kreipęsi į jį dėl to, kad negali mokėti rinkliavų.
 
„Tuomet jiems ir sakau: mokėti jūs neprivalote. Mes nieko neverčiame mokėti“, – kalbėjo jis.
 
 Ministerija – prieš rinkliavas
 
Ministrė Audronė Pitrėnienė raštu kreipėsi į savivaldybių švietimo skyrius, mokyklų vadovus, atkreipdama jų dėmesį, kad pastaruoju metu Švietimo ir mokslo ministeriją pasiekia mokinių tėvų skundai dėl mokyklų reikalavimo tėvams pirkti vadovėlius ir pratybas.
 
„Tokios rinkliavos mokyklose neturi vykti. Mokinio krepšelyje numatytos lėšos yra skirtos visų mokomųjų dalykų vadovėliams įsigyti, todėl papildomų rinkliavų dalykų vadovėliams įsigyti neturi vykti,“- sakoma ministrės A.Pitrėnienės rašte.
 
Pasak ministrės, pasirinkdami mokymo priemones, mokytojai turi atkreipti dėmesį, ar jos padeda ugdyti vaikų raštingumą, savarankišką ir kūrybinį mąstymą. Užuot inertiškai pasirinkus pratybas, kurias dažnai mokiniai pildo mechaniškai, mokyklos gali išnaudoti efektyvesnius mokymosi būdus ir priemones. Leidyklos kasmet leidžia naujus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, bet mokyklos vadovas ir mokytojai turi labai atsakingai spręsti, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia būtent tais metais.
 
Tėvai mokyklą gali remti tik savanoriškai: gali skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, be to, gali remti mokyklą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo reikalavimus mokyklų uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti ir gauti išsamią ataskaitą apie lėšų panaudojimą. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga, bendrojo ugdymo mokykla turi skelbti viešą ataskaitą, kam panaudojamos šios lėšos.
 
Už mokyklų remontą atsakingos savivaldybės. Lėšų mokyklų statybai, remontui, infrastruktūrai gerinti, mokymo įrangai atnaujinti ir kt. skiriama iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos fondų. Baldus, vadovėlius ir kitas mokymo priemones galima įsigyti už mokinio krepšelio lėšas.

 

Ieva Kazlauskaitė