Tinklalapio logotipas
Grįžti

Valstybė, kur visi nori tapti mokytojais
event 2016-09-28 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Valstybė, kur visi nori tapti mokytojais
„Žemė, kurioje visi myli mokytojus“, – taip Suomiją apibūdina užsienio portalų žurnalistai. 12 metų Suomijoje gyvenanti ir dirbanti lietuvė Eglė Bogvilaitė nusprendė netgi pradėti rašyti tinklaraštį apie suomiškų mokyklų ir darželių ypatumus, kad spėliojantiems paaiškintų, jog pažangumas ir geri mokytojų bei mokinių santykiai slypi labai paprastuose dalykuose. E.Bogvilaitės įžvalgomis dalinis TAMO grupės organizuojamoje konferencijoje „Šiuolaikinė lyderiaujanti mokykla”.
 
Mokytojams suteikta laisvė
 
Juokaujama, kad Suomijoje mokytojus ruošia lyg gydytojus – studijuoti pedagogikos priimamas vos vienas kandidatas iš dešimties, visi pedagogai turi turėti magistro laipsnį, todėl specialybės prestižas – milžiniškas. Po studijų pedagogais pasitikima ir nėra griežto reglamentavimo, kokiais būdais jie dėsto medžiagą pamokų metu.
 
Suomijoje mokytojai laisvi nuo primestų reikalavimų, tokių kaip patikrinimai, inspektavimai ar standartizuoti testai. Įdomu tai, kad mokyklų patikrinimai buvo panaikinti praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.
 
Esant plačiai autonomijai, mokyklos Suomijoje yra pačios atsakingos už savo mokymo plano išdėliojimą ir mokinių vertinimą. Suomijoje klasės įvardinamos kaip mokymo centrai – čia mokytojas vertinamas kaip mentorius, kuris prižiūri, kaip bendradarbiauja moksleiviai įgyvendindami vieną ar kitą projektą. Būtent bendradarbiavimas ir darbas grupėje yra viena svarbiausių mokymo formų.
 
E.Bogvilaitė pamini, jog šioje šalyje mokiniai į visus mokytojus ir netgi mokyklos direktorių kreipiasi vardu, nepridėdami kreipinyje jokių mokslinių ar profesinių rangų. „Mokytojo tikslas – išmokyti vaiką, atrasti būtent jam tinkamus mokymo ir išmokimo metodus.
 
Mokytojai čia – labai gerai paruošti specialistai, viską žinantys ir visuomet pasirengę padėti. Vaikams nuolat sakoma, kad jeigu kokia bėda, reikia kreiptis į mokytoją, o ne savavališkai spręsti konfliktą, pavyzdžiui, smurtu. Mokytojo autoriteto sąvoka čia suprantama ne kaip kažko aukštesnio, bet kaip išmintingo, pasirengusio padėti žmogaus. Kai mokytojas yra autoritetingas draugas, kurio nereikia bijoti, tuomet iš jo niekas nenori daryti juokelių ir „išbandyti“. Pagarba čia kuriama kitaip. Ir tai veikia!“, - pasakoja ji.
 
Didesnis atlyginimas išspręstų dvi problemas
 
Tinklaraščio autorė taip pat jau spėjo pastebėti, jog Suomijoje ugdymo kultūra nuo darželio iki universiteto turi vienodą liniją, vienodus standartus ir reikalavimus. „Ir auklėtoja, ir mokytojas, ir dėstytojas yra tam, kad padėtų ir nukreiptų tinkama linkme siekiant geriausių rezultatų. Jie dirba savo darbą, nepainiodami asmeninių interesų, pavyzdžiui, garbės siekimo, didesnio atlyginimo“, – pasakoja E.Bogvilaitė.
 
Ne paslaptis – Suomijoje mokytojai uždirba gerą atlyginimą. Mokytojas čia labai gerbiamas ir vertinamas. Pašnekovė svarsto, ką reikėtų padaryti Lietuvoje, kad priartėtume prie šios siekiamybės.
 
„Lietuvai aš siūlyčiau investuoti į pedagogų studijų kokybę. Skirti daug resursų užsienio kalbų mokymui, supažindinti su užsienietiškais metodais, padaryti šią specialybę patrauklią. Gerai paruošti mokytojai labiau pasitikėtų savimi, o ir tėvai bei mokiniai imtų geriau vertinti šią profesiją. Tokį rezultatą aš matau Suomijoje.
 
Mokytojai turi motyvaciją dirbti (atlyginimas 3000–4000 eurų), darbe jie jaučiasi reikalingi ir galintys realizuoti save. Darbui su vaikais reikia vidinio pašaukimo.
 
Daugelis mokytojų jį turi, tik gaila, kad Lietuvoje jie nėra motyvuoti“, – svarstė pašnekovė. E.Bogvilaitė yra įsitikinusi, jog orus mokytojo atlyginimas išspręstų dvi problemas iškart: jis motyvuotų mokytojus ir į pamokas jie ateitų pailsėję, o korepetitorių galbūt apskritai nereikėtų – gerai jausdamiesi ir būdami suinteresuoti pedagogai mokinius išmokytų per pamokoms skirtą laiką.
 
Vaikai mokomi išsikalbėti
 
Savo tinklaraštyje E.Bogvilaitė yra rašiusi, jog būtent mokytojo elgesys turi labai daug įtakos tam, kokia bus psichologinė atmosfera mokykloje.
 
„Mokytojai Suomijoje turi ir trečią akį ir ausį, o gal net ir visas penkias, – šypsosi pašnekovė. – Jie bendrauja su mokiniais, jų išklauso taip pat bendrauja tarpusavyje ir siekia, kad kova su patyčiomis būtų bendras mokyklos reikalas. Ir tėvai su mokytojais glaudžiai bendradarbiauja, iškart pasako, jeigu pastebi, kad iš jų vaiko tyčiojamasi.
 
Nuo mažens vaikai skatinami pasipasakoti, kaip jiems sekasi, ar niekas neskriaudžia, ar turi draugų. Pradinukų klasėse taikomi „užslėpti“ metodai, kai vaikų klausiama su kuo jie draugauja, kas ir kodėl nepatinka, ar ko nors bijo“.
 
Suomijoje gyvenanti lietuvė pabrėžia, jog ši šalis jau virto kultūrų ir religijų katilu, todėl dedamos didelės pastangos, kad vaikai nesityčiotų, pavyzdžiui, iš musulmoniškai apsirengusių ar kitos rasės vaikų. Kaip tai pavyksta? E.Bogvilaitė, jau anksčiau minėjusi lyginimąsi rezultatais, dar kartą pabrėžia, jog Suomijoje vaikai jokioje srityje neskirstomi į „blogesnius“ ir „geresnius“. O lygybė yra vienas geriausių patyčių priešnuodžių.
 
Daugiau įžvalgų apie mokytojo profesiją Eglė Bogvilaitė pateiks vienoje didžiausių švietimo įstaigų vadovams skirtoje konferencijoje „Šiuolaikinė lyderiaujanti mokykla”, kurią kartu su partneriais organizuoja populiariausias šalyje e. dienynas TAMO.
 
Konferencija vyks rugsėjo 29 d., Šiauliuose. Konferencijoje švietimo ekspertai skaitys pranešimus apie besikeičiantį mokytojo vaidmenį, o pagrindinių politinių jėgų atstovai diskutuos apie opiausias švietimo problemas bei jų sprendimo būdus.