Tinklalapio logotipas
Grįžti

Prasti pažymiai gimnazijoje – progimnazijos pedagogų kaltė
event 2016-10-24 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Prasti pažymiai gimnazijoje – progimnazijos pedagogų kaltė

Progimnazijų mokytojai nejaučia atsakomybės už egzaminus, todėl atsiranda mokymosi spragų ir gimnazijos klasėse lengvų pažymių nebelieka. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja Aurelija Levulytė-Markevičienė. Anot Telšių „Džiugo“ gimnazijos direktoriaus Mindaugo Sabaliausko, įvertinimai gimnazijose krinta dėl kelių priežasčių – adaptacijos proceso ir pernelyg pakeltų pažymių ankstesnėse mokyklose.

Mato skirtingas problemos priežastis
 
Į mokinių, stojančių į gimnaziją, turėtus pažymius nėra atsižvelgiama, LRT RADIJUI sako A. Levulytė-Markevičienė. Kaip teigia ji, pradėję mokytis gimnazijoje, mokiniai atlieka diagnostinius patikrinamuosius darbus: „Lietuvių, anglų kalbų ir matematikos darbai dažniausiai patvirtina tuos rezultatus, kuriuos mokiniai gauna laikydami stojamąjį egzaminą. Jų vertinimas toliau priklauso nuo mokymosi gimnazijoje.“
 
Telšių „Džiugo“ gimnazijos direktorius M. Sabaliauskas tikina, kad pažymių prastėjimo gimnazijoje tendencijos egzistuoja ir rajonuose. „Pavyzdžiui, lyginant aštuntos klasės mokinių metinius pažymius ir pirmo pusmečio gimnazijoje rezultatus, apie 40 proc. mokinių įvertinimai tapo žemesni. Tačiau, apie 25 proc. padidėjo. Tokios svarstyklės rodo, kad įvertinimai krinta“, – aiškina pašnekovas.
 
Paklaustas, kodėl smunka mokinių pažymiai, M. Sabaliauskas teigia išskiriantis dvi priežastis, kodėl šios problemos egzistuoja: „Pirmiausia tai, kad aštuntokai ateina naują mokyklą. Joje nauji mokytojai, reikalavimai, visiškai kita klasė. Atsiranda adaptacijos veiksnys ir reikia laiko, kad būtų prie viso to prisitaikyta. Dėl to gali suprastėti pažymiai.“ Kita priežastis, kurią išskiria pašnekovas, yra tai, kad kai kurių dalykų mokytojai įvertinimą truputį paaukština, tai neatitinka mokinių pasiekimų ir pažangos.
 
Romualda Pupinytė, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, sako, kad gimnazija bendradarbiauja su progimnazijomis, iš kurių ateina mokiniai. „Susitikę progimnazijos ir gimnazijos mokytojai prieina prie tokios išvados – yra dideli mokymosi dalykų skirtumai. Tarp pagrindinio ugdymo antros programos ir to, kas mokytasi aštuntoje klasėje, yra didelis šuolis“, – tikina pašnekovė.
 
Anot jos, jeigu vaikas paliekamas vienas tam, kad įveiktų tą šuolį, jeigu nėra mokytojų pagalbos, tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl suprastėja mokinių įvertinimai.
 
Kartelę reikia kelti
 
R. Pupinytė tvirtina, kad gimnazijos turi kelti pasiekimų kartelę, nes tai – pagrindinio ugdymo antros dalies programa: „Pačios programos tampa sudėtingesnės, negalima lyginti fizikos aštuntoje klasėje su fizika devintoje. Žinoma, gimnazijų mokytojai turi dar vieną svarbų dalyką, tai – pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimas (PUPP) ir valstybiniai brandos egzaminai (VBE).“
 
Anot R. Pupinytės, gimnazijoje tiek iš tėvų, tiek iš vaikų tikimasi tam tikro rezultato. „Norima bendro mokinių, mokytojų ir tėvų darbo. VBE rezultatai nėra pagrindinis, bet svarbus dalykas – tai paskutinysis etapas ir čia labai reikia visų dalyvių sutelktumo“, – aiškina specialistė.
 
Paklausta, ar gimnazijų pedagogai specialiai nemažina mokinių įvertinimų tam, kad šie labiau stengtųsi, R. Pupinytė sako to negirdėjusi. Ji tvirtina, kad net diagnostinius testus devintokams sudarinėja ne gimnazijos, o progimnazijos pedagogai: „Tikrai ne mūsų mokytojai kelia kartelę ar pan. Turime tokius rezultatus, kokius turime. Su progimnazijos mokytojais taip pat esame sutarę, kad, rengiant rašto, savarankišką ar kontrolinį darbą, 50 proc. užduočių turi atitikti patenkinamą lygį, 30 proc. – pagrindinį, 20 proc. – aukštesnį lygį.“
 
Nori, kad įsitrauktų ir tėvai, ir vaikai
 
A. Levulytė-Markevičienė tikina, kad trečioje gimnazijos klasėje tikrai ne visi tampa dešimtukininkais, kaip kartais sakoma. Mokiniams, anot jos, tikrai tenka daug plušėti, dirbti tiek trečioje, tiek ketvirtoje klasėse, nes atotrūkis tarp pagrindinio ugdymo antros pakopos programų ir vidurinio ugdymo programų – akivaizdus.
 
„Dabartinės pagrindinio ugdymo programos yra lengvesnės ir įmanomos įgyvendinti, ko negalima pasakyti apie vidurinio ugdymo programas. Gimnazijos mokytojai žino, kad jų mokinių pasiruošimas ir darbo kokybė bus patikrinta egzaminais. Po dvejų metų – PUPP, o dar dvejų – brandos egzaminais“, – aiškina A. Levulytė-Markevičienė.
 
Pasak pašnekovės, ne gimnazijų mokytojams nejaučia atsakomybės už egzaminus: „Todėl atsiranda mokymosi spragų, krenta pažymiai, o pažymio vertė patikrinama egzaminu gimnazijoje. Dėl to nei trečioje, nei ketvirtoje gimnazijos klasėse nelieka lengvų pažymių.“
 
M. Sabaliauskas teigia norintis akcentuoti tėvų įsitraukimą į vaikų ugdymo procesą. „Būtina, kad ir vaikai, ir tėvai kartu ieškotų problemų sprendimo, nebijotų kreiptis pagalbos į mokyklą. Manau, kad tai sumažintų problemas. Pačios gimnazijos turi puoselėti draugišką atmosferą, skatinti mokytojų ir mokinių tarpusavio pasitikėjimą“, – tvirtina jis.
 
Visą laidą galite rasti LRT Mediatekoje.