Tinklalapio logotipas
Grįžti

Praktiniai patarimai, kaip vaikus sudominti ir paskatinti mokytis
event 2016-10-27 domain Lietuvos vaikų ir jaunimo centras label_outline Aktualijos

Praktiniai patarimai, kaip vaikus sudominti ir paskatinti mokytis

Šiandieniniame pasaulyje ypač sparčiai vykstantys pokyčiai verčia pedagogus gerai pamąstyti, kaip mokyti vaikus, kad jiems būtų įdomu.

Tai nėra paprasta, nes dabar moksleivių gyvenimo tempas labai greitas – jie skuba visur dalyvauti, yra linkę keletą darbų atlikti vienu metu, domisi moderniomis technologijomis ir jas puikiai valdo. Jaunoji karta sunkiai suvokia, kad vos prieš dešimtmetį ne kiekviena šeima namuose turėjo kompiuterį, stebisi jie ir mokytojais, kurie „baiminasi“ į rankas paimti išmanųjį telefoną.

Mokytojai, norintys glaudaus ir veiksmingo kontakto su vaiku, tiesiog privalo dirbti inovatyviai – pažinti vaikų mąstymo ypatumus, kasdienybę ir prioritetus, o savo arsenalą papildyti moderniais mokymo(si) metodais (žinoma, nenuvertinant tradicinių), – pastebi mokytoja ekspertė Alma BalnienėEdukacinių ir kūrybos erdvių“ (vyksiančių lapkričio 2–4 d.) lektorė.

Keletas inovatyvių mokymo būtų

Probleminis mokymas

Dar ne visiems mokytojams iki galo pažįstamas probleminis mokymas padeda gaunamas žinias susieti su kasdieniniu gyvenimu – kas šiuo metu vyksta, aktualu, svarbu (mokykloje, šalyje, pasaulyje), tačiau nebūtinai aprašoma vadovėliuose.

Remiantis šiuo mokymo būdu vaikas skatinamas atsakyti į čia ir dabar iškilusius probleminius klausimus, susiejant mokymąsi su asmenine patirtimi. Tokiu būdu google tampa tik pagalbine informacine priemone, o ne visagale atsakymų enciklopedija.

Probleminis mokymas skatina vaikus atlikti tyrimą, apklausą, sugretinti žinomą ir nežinomą informaciją patiems atrasti atsakymus į rūpimus klausimus. Išmintingas mokytojas nukreipia vaiko ieškojimus mokymo programoje iškeliamų klausimų link. Toks mokymosi būdas vaikams labai patrauklus, nes padeda atrasti santykį su jį supančiu pasauliu.

Edukacinių ir kūrybos erdvių“ lektorė, mokytoja ekspertė Alma Balnienė pateikia probleminio mokymosi pavyzdžių: 

  • Su antrokais mokykloje nagrinėjome, iš kur pas mus atkeliauja elektra ir kokią reikšmę ji turi mūsų gyvenime. Svarstėme, kas būtų, jei įvyktų kokia didelė nelaimė ir mes ilgam liktume be elektros, bandėme atsekti elektrinių prietaisų mūsų namuose „prosenelius“. Sužinojome senovinės skalbyklės vardą – rumbė.

  • Įdomu tai, kad trys vaikai savo tyrimo objektu pasirinkę planšetę, skirtingai paaiškino, ką jie darytų, jei jos neturėtų. Pasirodo, skaitytų knygas, rašytų brėždami pagaliukais įspaudus lentelėje ar žaistų su draugais kieme.

  • Prieš pradėdami nagrinėti temą apie maisto piramidę ir sveikos mitybos įpročius, dvi savaites žymėjomės, ką savo maisto dėžutėse atsinešame į mokyklą. Vėliau tyrėme kuris mūsų pusryčių maistas suteikia daugiausiai energijos mokytis bei kaip vertėtų keisti maisto dėžutės turinį.

Mąstymo žemėlapiai

Vis labiau populiarėjančioje Mąstymo kultūrą skatinančios mokyklos koncepcijoje (sukūrė du JAV ir Anglijos universitetai) kalbama apie XXI a. ugdymui svarbius mąstymo įpročius bei 8 mąstymo žemėlapius, naudojamus ugdymo procese.

Mąstymo žemėlapiai – tai inovatyvus mokymosi įrankių rinkinys, leidžiantis mokytojams pristatyti, o mokiniams išmokti dėstomą medžiagą prasmingiau, giliau ir efektyviau.

Mąstymo žemėlapius galima taikyti nuo užsiėmimų darželiuose iki didžiųjų posėdžių verslo įmonėje ar planuojant šeimos atostogų kelionę.

Daugiau apie mąstymo žemėlapius – jų taikymo galimybes pamokose sužinosite „Edukacinių ir kūrybos erdvių“ metu, lapkričio 2–4 d.

Almos Balnienės užsiėmimas vyks lapkričio 4-ąją - Inovatyviems mokymosi metodams skirtą dieną.

 

Daugiau informacijos – ČIA