Tinklalapio logotipas
Grįžti

Pagalba mokiniui, mokytojui, mokyklai – Švietimo ir mokslo ministerijoje tęsiamos viešosios konsultacijos
event 2016-11-03 domain Švietimo ir mokslo ministerija label_outline Aktualijos

Pagalba mokiniui, mokytojui, mokyklai – Švietimo ir mokslo ministerijoje tęsiamos viešosios konsultacijos

Kaip pagerinti mokinių skaitymo ir taisyklingo rašymo įgūdžius? Stebėti mokinio individualią pažangą, laiku apčiuopti jo ugdymo spragas ir nieko nelaukiant jas tučtuojau ištaisyti, bendradarbiauti visiems mokyklos mokytojams, atsižvelgus į savo aplinkos kontekstą, ieškoti paprastų, bet veiksmingų mokymosi pagalbos būdų – tai keli patarimai, pagelbėsiantys mokykloje pasiekti ugdymo kokybės.

Kaip organizuoti mokymosi pagalbą, kai diagnozuotos skaitymo ir rašymo problemos, kaip mokyti skaityti ir rašyti per visų dalykų pamokas, – šiomis temomis lapkričio 3 ir 4 dienomis Švietimo ir mokslo ministerijoje vyksta viešosios konsultacijos mokyklų direktorių pavaduotojams. 

„Džiugu, kad tęsiame viešąsias konsultacijas, pradėtas pernai. Šios konsultacijos tikrai pasiteisina ir yra didelė pagalba mokykloms. Švietimo ir mokslo ministrė šiemet metiniame pranešime akcentavo prioritetus: individuali kiekvieno mokinio pažanga, skaitymas ir rašymas mokant visų dalykų ir kitus. Kaip padėti mokiniams, vienintelio recepto nėra, kadangi visos mokyklos labai individualios. Tačiau kalbėtis apie tai, dalytis patirtimi labai svarbu, nes tai, ką išgirdome iš kitų mokyklų patirties, galbūt sėkmingai galėsime pritaikyti ir savojoje“, – sakė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.

Konsultacijose dalyvauja apie 100 mokyklų direktorių pavaduotojų. Per dvi dienas jie detaliai nagrinės šias temas, klausysis patyrusių švietimo ekspertų pranešimų ir analizių, kolegoms pristatys savo mokyklų patirtį.

Patarimai, kaip gerinti mokinių skaitymo ir rašymo ar kitus gebėjimus, gali būti labai paprasti. Svarbu atsižvelgti į savo mokyklos, bendruomenės kontekstą, pradėti nuo mažų žingsnelių. Pvz., Panevėžio Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Vizbarienė, atėjusi dirbti į šią mokyklą pastebėjo, kad mokiniai labai nenoriai skaito. Pakalbėjus su vaikais, išsiaiškinta, kokios knygos jiems įdomios. Šias knygas jie turėjo perskaityti ir pristatyti. Tiems, kurie neturėjo galimybės gauti pageidaujamų knygų, – lietuvių kalbos ir literatūros kabinete buvo sukurta bibliotekėlė. O nuo 2013 metų šioje gimnazijoje 5–7 klasių mokiniams pasirenkamu laiku kartas nuo karto per pamoką (nesvarbu, kokio dalyko, net ir matematikos) 10 minučių mokytojas balsu skaito knygą. Iš pradžių būta protestų, kad eikvojamas brangus pamokos laikas, tačiau netrukus mokytojai pastebėjo, kad mokiniai po tokios įžangos netgi geriau susikaupia pamokai.

Mokyti rašymo ir taisyklingos kalbos, taip pat ir tam tikro dalyko kalbos, svarbu per visas pamokas. Kaip pabrėžė konsultacijoje dalyvausi Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė Aida Šimelionienė, kalba yra pagrindinis įrankis renkant informaciją, ji susijusi su suvokimu, atminties lavėjimu ir kt. Pvz., jeigu vaikas per pamoką nesupranta sąvokų, tai jam neįmanoma priimti informacijos. Kadangi kalba susijusi su suvokimu, labai svarbu klausinėti mokinio, kad jis apibūdintų, tarkime, kokiu būdu atrado tokį uždavinio sprendimą, ar pan. Pasakymas garsiai, įvardijimas padeda geriau suvokti ir išmokti. Madinga sakyti, kad vaikai nebemoka mąstyti. O ar visi mokytojai, pabrėžia psichologė, išnaudoja kalbą, mokydami mąstyti: klausdami mokinio, o kodėl taip manai? Dėl ko pasirinkai tokį atsakymą?

Dr. Pranas Gudynas, Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas, pateikė kelias įžvalgas, paremtas ilgalaike Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir standartizuotų testų analize. Pirmiausia, mokinių pažangos stebėsena turi būti vykdoma trimis lygiais: mokinio, klasės ir mokyklos. Aiškinantis, kokios mokinių mokymosi nesėkmių priežastys, mokykloje neturi būti ieškoma kaltųjų, o tuoj pat pradedamos taisyti ugdymosi spragos. Nereikia susiaurinti ugdymo turinio, išmokti diagnozuoti tikrąsias mokymosi sunkumų priežastis, planuoti ugdymą atsižvelgus į mokyklos kontekstą. Svarbu organizuoti mokytojų konsiliumus, personalizuoti ugdymą, planuojant mokymąsi naudotis rodikliais (ar nustatytais Nacionalinio egzaminų centro, ar kitais, susikurtais savo), ieškoti paprastų būdų, kaip padėti mokiniams, padaryti geriau mažiau, bet kokybiškiau.     

Švietimo ekspertai akcentuoja, kad žemų mokinių pasiekimų problemos priežastys yra įvairios, konkrečiose mokyklose jos bus skirtingos. Tai gali būti mokinių skaitymo ir rašymo problemos, individualios pažangos stebėjimo, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, pamokų praleidinėjimo ir vėlavimo į jas, blogo mikroklimato, mokytojų kompetencijos stoka ir pan. Tad vieno visiems tinkamo būdo, kaip pagerinti žemus mokinių pasiekimus, nėra. Mokyklos gali remtis rekomendacijomis, siūlymais, kitų patirtimi, ieškoti savų, mokyklos bendruomenei tinkamų priemonių.

Švietimo ir mokslo ministerijos

Komunikacijos skyrius

Tel. (8 5) 219 1197

El. p. info@smm​.lt