Tinklalapio logotipas
Grįžti

Iššūkiai švietime: kodėl mokytis taip, kaip mokėmės pastaruosius dešimtmečius, nėra tikslinga?
event 2016-11-17 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Iššūkiai švietime: kodėl mokytis taip, kaip mokėmės pastaruosius dešimtmečius, nėra tikslinga?
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Ne tik žinios, bet ir gebėjimai, tokie kaip kūrybingumas, komunikabilumas ir pasitikėjimas savimi yra svarbūs kartoms, kurios kurs šio dinamiško ir globalaus pasaulio ateitį. Šios kompetencijos šiandien turi būti ugdomos jau mokykliniame amžiuje ir būti nemažiau svarbios nei klasikinės disciplinos. Tačiau ar tokiems pokyčiams yra pasiruošusi dabartinė švietimo sistema?</span><div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Praėjusią savaitę (lapkričio 9 d.) Lietuvos vaikų ir jaunimo centro bei Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva vyko tarptautinė konferencija „Globalūs iššūkiai švietime“. Jos metu pranešimus skaitė bei savo patirtimis dalijosi verslo atstovai, akademinė profesūra bei įvairių švietimo asociacijų nariai ir švietimo srities apžvalgininkai. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Keisdamiesi įžvalgomis apie būtinuosius pokyčius švietimo srityje tiek pranešėjai, tiek ir diskusijose dalyvavę konferencijos dalyviai išsakė bendrą pastebėjimą, jog švietimo samprata jau seniai nebetelpa į siaurą „informacijos perdavimo“ kategoriją. Ją turi papildyti veiklos, kurios ugdo gebėjimus, būtinus sėkmingos ir ambicingos asmenybės formavimuisi. Svarbi rolė šiame procese tenka neformaliajam ugdymui. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Ko siekiame? </span></b></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Šiandien daug kalbame apie tai, jog švietimo sistema turėtų ugdyti naująją kartą. Tačiau iš tiesų yra taip, kad švietimo sistema yra ta, kuri sureaguoja vos ne vėliausiai, nes ji – labai konservatyvi“, – tokį pastebėjimą išsakė Kembridžo absolventė, rašytoja bei aktyvi visuomenės veikėja Unė Kaunaitė. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Jos teigimu, nors šiandien vis daugiau kalbama apie jaunimo bendravimo įgūdžių, asmenybės formavimą, mažiau apie testavimą, tačiau šiandieninė Lietuvos švietimo sistema vis dar primena Prūsijos mokyklų praktiką, kai siekiama sukurti tvarką – paklusnų mokinį ir paklusnų pilietį. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Galbūt reikia ieškoti alternatyvios mokyklos formos, t.y. ugdyti ne paklusnų, bet aktyvų pilietį, kuris sugebėtų suvokti, kokia informacija yra jam duodama“, – komentuodama globalius politinius procesus, susijusius su augančia populizmo banga, įvardijo pašnekovė.</span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>U.Kaunaitė taip pat pabrėžė, jog šiandien regima didelė takoskyra tarp edukuotų ir needukuotų žmonių: „Tiek JAV rinkimų, tiek Didžiosios Britanijos balsavimo metu vykdyta statistika rodė, jog pabaigę koledžą absolventai balsuoja kitaip nei tie, kurie koledže nesimokė. Kur kas didesnė dalis dalis needukuotų žmonių renkasi populistines partijas, ir vienas didžiausių švietimo iššūkių – sumažinti atskirtį tarp tų, kuriuos švietimo sistema pasiekia, ir tų, kuriuos ji aplenkia.“ </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><b>Sugrįžti prie ištakų </b></span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Europos neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo įstaigų asociaciją atstovavęs prof. dr. Rene Clarijsas regi du, mus ištikusius, globalius iššūkius švietime. Vienas jų – tai formaliojo švietimo sistemos neefektyvumas.</span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Švietimas nėra efektyvus, nes būdas, kuriuo mes mokome vaikus šiandien, jiems yra nepriimtinas, t.y. nenatūralus. Jeigu atsigręžtume į praeitį, pastebėtume, jog tik pastaraisiais šimtmečiais vaikus ėmėme sodinti į klases. Iki tol jie mokėsi visiškai kitokiu būdu. Jie mokėsi žaisdami vieni su kitais, per prisilietimą, kontaktą įvairiose grupėse. Jaunuosius mokė vyresni vaikai, bet niekuomet suaugę“, – tokią antropologinę įžvalgą pastebėjo profesorius. </span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Šiandieninėje formaliojo švietimo sistemoje svarbiausias vaidmuo tenka suaugusiam mokytojui, o žaidybinį elementą keičia patikros – testai ir egzaminai. „Šiandien vaikas mokosi vedamas priešingo instinkto – baimės. Jis mokosi, nes jis bijo neišlaikyti egzamino, ir jo tikslas nėra mokymosi procesas, o išgyvenimas“, – teigė R.Clarijsas. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Profesoriaus pastebėjimu, turime atrasti būdą, kaip vaikus sugrąžinti į natūralią mokymosi terpę, t. y. keisti savo formalią sistemą – klases, sėdėjimą prie stalo priešais lentą visą dieną ir t.t. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Kitas iššūkis, kurį įvardijo R. Clarijsas, yra susijęs su pateikiamos informacijos laikinumu. „Visos mūsų žinios yra iš praeities. Knygose – nieko apie ateitį. Ar tai nėra keista? Tad antrasis iššūkis – perorientuoti turimą žiniją, kad ši būtų nukreipta ne tik į praeitį, bet ir į ateitį.“ </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Kelti mokytojo prestižą </span></b></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tartu universiteto profesorė Birutė Klaas–Lang atkreipė dėmesį, jog siekiant pokyčių esamoje švietimo sistemoje, būtina didinti mokytojo specialybės prestižą. Tai, pirmiausia, yra finansinis iššūkis valstybei. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Galbūt ir nėra kuklu kalbėti apie pinigus, bet apie pinigus vis dėlto kalbėti reikia. Kol kas Lietuvoje mokytojų atlyginimas nesiekia vidutinio atlyginimo, ir tai yra problema“, – teigė Tartu universiteto profesorė. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Maži (ar netgi mažėjantys) mokytojų atlyginimai mūsų šalyje didele dalimi yra susiję su neigiamais demografiniais rodikliais, todėl vienas iš šios problemos sprendimo būdų – mažinti mokyklų skaičių, didinant mokinių grupes klasėse. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Estijoje turime panašių problemų kaip Lietuvoje. Vis dėlto, Estijoje mokyklų mokytojų vidutinis atlyginimas yra didesnis nei 1000 eur., t. y. didesnis nei vidutinis atlyginimas šalyje. Planuojama, kad mokytojų atlyginimai turi būti 20 proc. didesni nei šalies vidurkis, taip priartėjant prie Skandinavijos šalių praktikos." </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Antras žingsnis – kokybiškų universitetinių studijų ruoša. „Norint, kad mokytojo profesija taptų prestižinė, reikia pasiūlyti prestižines universitetines studijas. Kaip sukurti aukšto lygio studijų programas mokytojams? Siūlau remtis Suomijos ir Danijos universitetų patirtimi“, – rekomendacijas pateikė B.Klaas–Lang. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Didelė atsakomybė Lietuvai </span></b></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Lapkričio 10 d. Tarptautinė neformaliojo vaikų ir jaunimo laisvalaikio organizatorių asociacija EAICY išsirinko naują prezidentą. Pirmą kartą juo tapo mūsų šalies atstovas – Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas, iki šios ėjęs viceprezidento pareigas. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>V.Jankauskas pakeitė du metus EAICY asociacijai vadovavusį slovaką Wiliamą Michailovičių iš Bratislavos. Artimiausiu metu Asociacijos būstinė iš Čekijos persikels į Vilnių.</span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><span> </span>„Tai, kad artimiausius porą metų Lietuvai patikėta vadovauti tarptautinei neformaliojo švietimo asociacijai, parodo, jog mūsų šalies pasiekimai kryptingo vaikų, jaunimo asmeninių ir socialinių gebėjimų ugdymo srityje domina pasaulį bei suteikia plačias galimybes Lietuvos organizacijoms, valstybės institucijoms semtis geriausios kitų šalių patirties šioje srityje“, – pastebi naujasis, jau šeštasis Asociacijos Prezidentas V.Jankauskas.<br></span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><br>Laura Kešytė</span></div> <p><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </p> <p><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><a href="http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/issukiai-svietime-kodel-mokytis-taip-kaip-mokemes-pastaruosius-desimtmecius-nera-tikslinga-233-712817"><img src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/15min.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><div> <br><br> </div> <br><br></span></p>  <p> </p> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> </div>