Tinklalapio logotipas
Grįžti

Vilniaus mokyklos direktorę mokinių tėvai kaltina diktatorišku valdymu
event 2016-11-18 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Vilniaus mokyklos direktorę mokinių tėvai kaltina diktatorišku valdymu

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorei – mokinių tėvų kritika dėl diktatoriškų valdymo metodų. Niekaip bendros kalbos nerandantys mokyklos bendruomenės nariai pareiškė nepasitikėjimą, nes mokyklos vadovė nesilaiko profesinės etikos, nepateikia finansinių ataskaitų. Progimnazijoje nuolat keičiasi mokytojai – šį rudenį į kabinetus nesugrįžo 17 jų, pasikeitė ir dvi pavaduotojos. Tėvai įtaria, kad mokykloje susiklostė nesveika psichologinė atmosfera. Pati direktorė nuo klausimų apie situaciją sprunka, tačiau sostinės savivaldybė greičiausiai imsis audito ir atestacijos.

Tėvai: nenorime tokio vadovo
 
Mokytojai, jausdami nuolatinę emocinę įtampą, už naujas idėjas sulaukia tik priekaištų, su tėvais nevyksta dialogas. Skundai dėl nesaugių mokyklos erdvių, netinkamo maisto atsimuša į sieną, netgi ugdymo įstaigoje kilusio gaisro aplinkybes buvo bandoma slėpti nuo tėvų. Nerenovuotoje mokykloje mokosi tiesiog per daug vaikų, jiems trūksta vietų sportuoti, mokytojai pervargę, jiems savavališkai mažinami atlyginimai ir taikomos kitokios sankcijos. Šias problemas vardijo į Jono Basanavičiaus gimnaziją susirinkę aktyvūs mokinių tėvai.
 
„Po ilgų diskusijų buvo pareikštas nepasitikėjimas mūsų direktore dėl profesinės etikos, didelės kaitos mokykloje, finansinės atskaitomybės stokos ir įsisenėjusių problemų. Paprašėme savivaldybės atstovų iki gruodžio pirmos dienos priimti kokį nors nutarimą, nes mes tikrai nenorime tokio vadovo.
 
Norime, kad mūsų mokykloje būtų kūrybiška atmosfera, mokytojai ir vaikai galėtų laisvai reikšti savo nuomonę. Čia vaikai mažai integruojami į visuomeninę veiklą, mokytojams pakertama iniciatyva, jie ir būrelių nenori daryti, nes sulaukia priekaištų, jų pastangos neįvertinamos“, – tėvų vardu problemas vardijo mokyklos tėvų komiteto pirmininkė Daiva Kalindrienė.
 
Šį rudenį į mokyklą nesugrįžo 17 mokytojų, išėjo dvi pavaduotojos, naujai atėjusi taip pat kelia sparnus. Per beveik porą metų pasikeitė ir aštuoni ūkvedžiai. „Mes įtariame, kad čia nesveika psichologinė atmosfera“, – įvertino D. Kalindrienė.
 
Susivieniję tėvai nori, kad būtų skubiai peržiūrėta direktorės Gražinos Šoblickienės atestacija. Jie reikalauja, kad pagaliau būtų pateikta finansinė ataskaita, kuria pasidalyti su tėvais ugdymo įstaigos privalo kasmet. Taip pat norėtų sulaukti paaiškinimų, kodėl taip dažnai keičiasi mokytojai. „Kai paklausiau, kodėl tokie didelė kaita, direktorė man neetiškai atsakė, kad aš direktorė, ką noriu, priimu, ką noriu, atleidžiu“, – sakė tėvų komiteto atstovė.
 
„Mokykloje visiškai nėra komunikacijos, jei yra problemų – o jų daug, ir įsisenėjusių – neįmanoma išspręsti, reikia kreiptis į savivaldybės švietimo skyrių“, – apie direktorės nuostatą nebendradarbiauti su mokinių tėvais kalbėjo vienos iš pradinukų klasių tėvų komiteto pirmininkė Akvilė Speičienė.
 
Moksleivių tėvai, pasak jos, ne kartą skundėsi, kad valgykloje tiekiamas maistas neatitinka normų, tai nustatė ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Direktorė už tai gavo baudą ir esą pasipiktino, kodėl keliamos tokios problemos. „Pusrūsio lauke langai neuždengti, žaidimų aikštelėje styrojo metaliniai strypai. Direktorė sakė, kad reikia laukti renovacijos, dėl to ji nieko netvarko, bet renovacijai niekas neparengta. Mes pavėlavome į tą traukinį“, – sakė A. Speičienė.
 
Nepatikusius mokytojus progimnazijos vadovė baugina, mažina jų atlyginimus, neleidžia sklandžiai vykdyti popamokinės veiklos, kelti kvalifikacijos, kartais priverčia išeiti „savo noru“. A. Speičienė prisiminė, kad tėvams tenka paprakaituoti ginant gerus mokytojus. Neapsikentusi direktorės savivaliavimo, į kitą mokyklą išėjo visa penktokų klasė. Jos pavyzdžiu norėtų pasekti ir kai kurios kitos, tik tėvams būtų apmaudu palikti pačių lėšomis suremontuotas patalpas. Be to, ilgą laiką tikėtasi, kad pavyks užmegzti atviresnį dialogą tarp progimnazijos bendruomenės narių.
 
Mokytojai patiria emocinę įtampą, tėvai negauna atsakymų
 
Diktatorišku direktorės valdymą vadina ir mokyklos tarybos narė Anna Mažeikienė. „Stebiu mokyklos veiklą ir matau tas pačias įsisenėjusias problemas, kurios nėra sprendžiamos. Nuolat iš direktorės spaudimas neviešinti, patylėti, nes tai pakenks mokyklai, bet mes matome, kad problemos neišsprendžiamos. Daug mokytojų ir tėvų tiesiog nuleidžia rankas.
 
Kasmet gauname vis naują kolektyvą, kurio mažiausiai pusė vėl apsisuka ir išeina. Mes bandome suprasti, kodėl taip vyksta, pradėjome gilintis su tėvų atstovais, komiteto pirmininkais, radome labai rimtą problemą: tai yra psichologinis smurtas, teroras.
 
Mokytojos yra įbaugintos, joms daug kas yra draudžiama. Jeigu kas nors pasipriešina direktorei, parodo iniciatyvą vaikų naudai, direktorė supyksta ir ieško, kaip pažeisti tą mokytoją. Kai kurie kreipiasi į savivaldybę, bet pagalba minimali“, – situaciją nupasakojo tarybos narė.
 
Mokytojoms kliūva net už vaikų darbų iškabinimą be direktorės žinios, „nepaklusniosioms“ grasinama nepratęsti prailgintos grupės sutarties, neleisti kelti kvalifikacijos, sudaryti kliūčių profesiniam tobulėjimui. „Šiemet du biologijos mokytojai atleisti, tėveliai savarankiškai moko šeštokus biologijos“, – neigiamą poveikį vaikų ugdymo kokybei sakė matanti A. Mažeikienė.
 
Pamėginusi pasitarti dėl savo antroko sūnaus, kuriam nustatytas hiperaktyvumas, mokymo iššūkių ji išgirdo pasiūlymą keisti mokyklą.
 
Tėvai sutartinai tikino, kad progimnazijos vadovė į siūlymus susitikti ir spręsti problemas nereaguoja, pakvipus viešumu, atšaukinėja susirinkimus, staiga išeina atostogų.
 
Pakalbėti apie situaciją Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė nesutiko ir su Alfa.lt. Skubėdama į kabinetą, ji tarstelėjo, kad tėvų kritika yra šmeižtas, ir pažadėjo į rūpimus klausimus išsamiai atsakyti raštu. Vis dėlto atsakymai taip ir neatėjo.
 
Patys mokytojai sakė sutarę viešai nepasisakyti. Vis dėlto anonimiškai patvirtino, kad tėvų keliamos problemos tikros: bendruomenėje tvyro emocinė įtampa, mokytojai netgi vengia bendrauti tarpusavyje. Vadovo negebėjimas susitvarkyti su užduotimis, per dažna administracijos kaita sukuria chaosą, nutrūksta ilgalaikiai projektai.
 
Mokykloje per daug mokinių, vargina nesibaigiantis triukšmas, nors yra du stadionai, tenka eiti sportuoti į Vingio parką. Mokytojos suirzusios, trūksta stabilumo.
 
Savivaldybė: nuo direktorės paaiškinimo priklausys sprendimai
 
Tėvų bruzdesys išjudino ir savivaldybės aparatą. Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento vadovas paprašė G. Šoblickienės paaiškinti situaciją.
 
„Akivaizdu, kad iškelti klausimai yra labai rimti, pagrįsti aiškiais argumentais. Nuo direktorės paaiškinimo priklausys tolimesni sprendimai, bet visiškai akivaizdu, kad tai, kas kelia rūpestį tėvams, turi būti išsamiai ištirta“, – sakė mero patarėjas švietimo klausimais Albertas Lakštauskas.
 
Pasitvirtinus prielaidoms dėl keliamų finansinių klausimų, progimnazijoje gali būti atliekamas auditas. Mero patarėjas patvirtino, kad galima teigti, jog finansiniai duomenys yra savavališkai nutylimi.
 
„Pasekmės direktorei priklausys nuo to, kaip ji tas problemas matys, nes kol kas tik bėga nuo klausimų. Iš tokio požiūrio neatrodo, kad būtų galimybė direktorei toliau dirbti. Vienas galimas sprendimas yra direktorės pasitraukimas, kitas – objektyvus klausimo ištyrimas ir tuomet dėliojimas priemonių, kaip situaciją gerinti. Mokytojų kaita, nebendravimas su tėvais yra labai blogas mokyklai bruožas, kuris turi pasekmes ir ugdymo procesui“, – patikino A. Lakštauskas.
 
Į savivaldybę kreipęsi tėvai prisipažino, kad sulaukti jų atstovų dėmesio nebuvo taip paprasta, – teko bent pusmetį rinkti dokumentus, raginti imtis veiksmų. Tėvai norėtų, kad būtų surengta neeilinė atestacija. Paprastai direktorių atestacijos vyksta kas penkerius metus. Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai gali pasiūlyti atestacijos komisijai padaryti neeilinę atestaciją, to pasiprašyti gali ir pats direktorius, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
 
„Tenka pripažinti, kad vadovų atestacija, kuri visuotinai taikoma Lietuvoje, ne visais atvejais yra veiksminga. Kai kuriais atvejais į ją pažiūrima formaliai, kaip į rutininį procesą. Prieš gerus metus pradėjome daryti jos procesą gyvesnį, kad būtų ne tik dokumentai tvarkingai sudėlioti, bet vyktų pokalbiai su vadybos ekspertais, kurių metu būtų pasigilinta į mokykloje vykstančius procesus ir vadovo veiklą“, – sakė mero patarėjas, manantis, kad neeilinė J. Basanavičiaus progimnazijos vadovės atestacija galėtų įvykti.
 
Jis vylėsi, kad panašių mokyklų, kuriose direktoriai nusistato savo taisykles neatsižvelgdami į bendruomenės poreikius, Vilniuje nėra daug. Problemų mažiau ten, kur aktyvūs tėvai, mokytojai.
 
Renovacija grūsties mokykloje nesumažins
 
Neuždengtos pusrūsio lauke angos, nesaugūs turėklai laiptinėse, kuriuos savo lėšomis remontuoja tėvai, susidėvėjusios grindys koridoriuose, klasėse, rūbinė nuo lubų byrančiu tinku – tai tik kelios remonto itin reikalaujančios erdvės. Į jas dėmesį atkreipę tėvai sakė nežinantys, ar mokykloje įvyks renovacija.
 
Kalbėdamas apie renovaciją, A. Lakštauskas patvirtino, kad ji įvyks kitais metais: pusę lėšų skyrė savivaldybė, pusę – Aplinkos ministerija. Tiesa, ji neišspręs progimnazijos vaikų tėvų ir pedagogų įvardytos problemos, per didelio mokinių skaičiaus. „Projektinis mokyklos pajėgumas – 866 mokiniai, Vilnius yra augantis miestas, tikrai kai kuriose mokyklose mokinių dabar daugiau negu tada, kai jos buvo statytos. Čia yra mokyklos vadovų atsakomybė nepriimti vaikų daugiau, negu kad fiziškai galima.
 
Mokyklos vienos savivaldybė nepalieka, mokinių srautų žemėlapis planuojamas matant visą miestą. Pirmumo teisę turi tie, kurie gyvena mokyklos teritorijoje, o kiti tiek, kiek galima užtikrinti geras ugdymo sąlygas“, – priminė mero patarėjas, abejojantis, ar Jono Basanavičiaus progimnazijoje gali visavertiškai ugdytis toks skaičius mokinių, koks ją lanko dabar.
 
Gali įsikišti ir ministerija
 
Jeigu problema yra mokyklos direktorės kompetencija ir jos veikla, tai atestacija yra vienas iš galimų problemos sprendimo būdų. „Savivaldybių mokyklų vadovų atestaciją vykdo savivaldybių vykdomųjų institucijų sudarytos atestacijos komisijos. Taigi Jūsų minimu atveju Vilniaus miesto savivaldybė gali priimti sprendimą inicijuoti neeilinę šios mokyklos vadovės atestaciją ir įvertinti jos vadybinę kompetenciją, veiklos rezultatus“, – formalumus paaiškino Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.
 
Mokyklų vadovams atestacija, kurios metu tikrinama jų kompetencija, kas 5 metus yra privaloma. Tėvai gali kreiptis į savivaldybę, prašydami surengti neeilinę vadovo atestaciją.
 
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos tėvų komitetas pranešė Švietimo ir mokslo ministerijai, kad savivaldybei jau yra pateiktas Jono Basanavičiaus progimnazijos tėvų komiteto susirinkimo, įvykusio lapkričio 9 d., protokolas ir prašymas skubos tvarka sušaukti atestacijos komisiją, atlikti finansinį auditą.
 
Kalbėdamas apie tai, ar esama saugiklių, galinčių užtikrinti, kad mokyklos darbuotojai nesikeistų taip dažnai, kad paveiktų vaikų ugdymo kokybę, A. Aldakauskas patikino: už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Tuo metu mokyklos vadovas atsako už demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms aplinką. Šios prievolės yra nustatytos Švietimo įstatyme.
 
„Darbuotojus įdarbina mokyklos vadovas, o šio proceso skaidrumu rūpinasi mokyklos savininkas, šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybė. Žinoma, labai svarbu yra išsiaiškinti konkrečias priežastis, kodėl šios mokyklos pedagogai dažnai keičia darbo vietą.
 
Mokyklos steigėja Vilniaus miesto savivaldybė turėtų priimti sprendimą dėl mokinių tėvų kreipimosi. Jeigu savivaldybė inicijuos neeilinę atestaciją, lauksime jos rezultatų.
 
Situacijai nesikeičiant į tyrimą gali įsitraukti ir Švietimo ir mokslo ministerija. Bet kuriuo atveju visi kartu turime siekti išsiaiškinti problemas ir užtikrinti sklandų ugdymo proceso organizavimą“, – galimus sprendimo būdus prognozavo Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A. Aldakauskas.
 
Rugilė Audenienė